Motyvavimas Ið seno yra þinoma, kad apgalvotai paveikus þmones galima pasiekti savo tikslus. tai daro vadovai savo sprendimams ágyvendinti panaudodami motyvavimo principus.
Motyvavimas – savæs ir kitø raginimas veikti organizacijos ar asmens naudai. Motyvavimas, kitaip skatinimas, aktyvinimas – tai konkreèiø tarpusavyje susijusiø aktyvinimo priemoniø ir bûdø visuma, naudojama darbuotojø suinteresuotumui, aktyvumui didinti. Motyvavimas pagal t a i k y m o b û d à skirstomas á ekonominá ir socialiná – psichologiná, o pagal t a I k y m o o b j e k t à – á kolektyviná ir individualø.
Anksèiau vadovai neteisingai suprato þmoniø elgsenà, nors jø veiksmai daþnai bûdavo labai veiksmingi. Riestainio ir rimbo politika yra viena ið seniausiø: nepaklusnûs naikinami, o paklusniems duodama tik tiek, kad galëtø iðgyventi. Ðá motyvavimo bûdà derinant su specializavimu ir kooperavimu darbo naðumas labai áspûdingai padidëjo ir tai dabar dar yra prisimenama. Bet gerëjo þmoniø gyvenimas ir vadovai pradëjo suprasti, kad paprastas riestainis nevisada verèia þmogø uoliau dirbti. tai skatino ieðkoti naujø motyvavimo problemos sprendimø.
Pirmieji darbuotojø elgsenos tyrimai buvo atlikti Hotorne. Juos uþbaigus buvo suprasta, kad þmogiðkieji veiksniai – socialinis poveikis ir grupuoèiø elgsena – yra reikðmingi asmeniam darbo naðumui. Tyrimo iðvados davë pradþià naujai vadybos krypèiai, bet nedavë modelio motyvavimui, kuris adekvaèiai paaiðkintø darbo paskatas.
Dabartines motyvavimo teorijas galima suskirstyti á dvi grupes: pasitenkinimo darbu ir elgsenos reguliavimo.
Pasitenkinimo darbu motyvavimo teorijos remiasi identifikavimu, vidiniu poreikiu, kurie verèia þmones taip, o ne kitaip veikti ar elgtis.
Elgesio reguliavimo teorijø pagrindas – þmoniø elgesio keitimas organizacijai naudinga kryptim.
Nors daugeliu klausimø ðios teotrijos yra prieðtaringos jos viena kitos neneigia. Norint motyvavimo teorujà suprasti reikia susipaþinti su svarbiausiomis jø sàvokomis: poreikiais ir atlyginimu (atpildu).
Þmogus patiria poreikius, kai jauèia fiziná ar psichiná nepritekliø. Nors jis tam tikru metu gali ir neturëti sàmoningo poreikio, bet yra tokiø poreikiø kuriuos pastoviai jauèia kiekvienas þmogus. Tuo remiantis, poreikius galima klasifikuoti á pirminius ir antrinius.
Pirminiai poreikiai turi fiziologinæ prigimtá (poreikis kvëpuoti, miegoti, maitintis ir kiti).
Antriniai poreikiai pagal prigimtá yra psichologiniai (noras pritapti, valdþios troðkimas, sëkmës poreikis ir kiti). Ðie poreikia yra suvokiami drauge su patirtimi. Þmones turi skirtingà patirtá, todël ir antriniai poreikiai gali gerokai skirtis.
Poreikiø negalima tiesiogiaistebëti ar iðmatuoti. Spræsti apie juos galima tik ið þmogaus elgesio. Þmogaus poreikiai sukuria troðkimà jos patenkinti ir suþadina motyvus veikti.
Poreikiai Motyvai Elgsena Tikslas
Poreikiø 1.Patenkinti patenkinimas 2. Ið dalies patenkinti
3. Nepatenkinti
Þmonës aktyviai sieks organizacijos tikslø, kai supras, kad drauge patenkins ir savo poreikius. Dël to vadovai turi sudarinëti tokias situacijas, kurios darbuotojus tuo átikintø.
Atlyginimas – yra viskas kà þmogus brangina, o ne vien tik pinigai. Þmones vertybes supranta labai ávairiai ir skirtingai vertina toká patá atlyginimà. Atlyginimas gali bûti dviejø tipø vidinis ir iðorinis.
Vidiná atlyginimà duoda pats darbas: pasitenkinimo jausmas darbà baigus; pasitenkinimas gavus reikðmingà darbà ir kt. Paprasèiausias bûdas garantuoti vidiná atlyginimà – sudaryti darbui geras ir duoti aiðkias uþduotis.
Iðoriná atlyginimà duoda organizacija (alga, paaukðtinimas, simboliai ir kt.).
Pasitenkinimo darbu motyvavimo teorijos
Pasitenkinimo darbu koncepcija remiasi ðiais principais: Þmonës stengiasi patenkinti savo poreikius ir norus. Jai ámonë sudaro sàlygas ðiems poreikiams tenkinti, þmogus darbe jauèia pasitenkinimà ir atsilygina efektyviu darbu. Todël dirbanèiojo poreikiai vaidina svarbø vaidmená motyvavime. Ðios teorijos pirmiausia stengiasi nustatyti poreikius, skatinanèius þmones veikti. Jas kuriant didþiausià reikðmæ turëjo Maslow, Herzberger’io, McLelland’o darbai.
A. Maslow þmogaus poreikius suskirstë á penkias kategorijas:
– fiziologiniai poreikiai – reikalingi iðgyventi;
– saugumo ir ateities poreikiai – apsauga nuo iðorës pavojø ir ásitikinimas, kad fiziniai poreikiai ateityje bus patenkinti;
– socialiniai poreikiai – noras prie ko nors pritapti, prisiriðimo ir paramos jausmas, noras bendrauti;
– poreikis pagarbai – savigarba, pripaþinimas ir kiti;