Muitinės dokumentai
5 (100%) 1 vote

Muitinės dokumentai

112131

TURINYS1. Muitinė ir jos veikla ……………………………………………………….. 2

2. Prekių deklaravimas ir dokumentų įforminimas …………………………… 3

2.1. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinys ……………… 7

2.2. Bendrojo administracinio dokumento tranzito rinkinys ……………… 8

2.3. Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinys ……………… 9

2.4. Prekių deklaravimas elektroniniu būdu ……………………………… 10

3. Prekių muitinis tikrinimas …………………………………………………. 11

1. MUITINĖ IR JOS VEIKLA

Lietuvos Respublikos muitinė – Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga už jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą.

Metodai, kuriais Lietuvos muitinė vadovaujasi vykdydama savo funkcijas, įtakoja visuomenės gyvenimo kokybę, nacionalinės pramonės gyvybingumą, politinį stabilumą ir bendrą ekonomikos pažangą. Nors skirtingose šalyse egzistuoja svarbūs skirtumai tarp muitinių administracijų funkcijų, vis dėlto yra nemažai ir panašumų. Paprastai rinkos ekonomikos šalyse vyriausybės skiria tokias funkcijas savo šalių muitinių administracijoms:

– Biudžeto politikos administravimas, surenkant muitus ir mokesčius;

– Prekybos politikos administravimas, taikant tam tikrų prekių įvežimo apribojimą, siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką;

– Socialinės apsaugos administravimas, kontroliuojant nelegalų judėjimą tokių medžiagų kaip narkotikai ir cheminiai prekursoriai, toksinės ir pavojingos medžiagos, ginklai, retos augalų ir gyvūnų rūšys, kultūros paveldo kūriniai ir t.t.

Muitinė yra susijusi ir su prekybos procesu. Dėl vis augančios pasaulinės prekybos apimties ir tranzito greičio reikalaujama atitinkamai efektyvių muitinės procedūrų. Muitinė užima išskirtinę vietą, siekiant palengvinti pasaulinę prekybą.

Svarbi užsienio ekonominės politikos sudėtinė dalis yra muitų politika. Tai valstybės priimta ekonominių priemonių sistema užsienio prekybos tikslams siekti. Pasaulyje muitų politika apibrėžiama dvejomis įstatymų grupėmis:

1. įstatymai, reglamentuojantys prekių ir kitų gėrybių, kurios vežamos per šalies valstybinę sieną, apmuitinimo tvarką, metodologiją, juridinių bei fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus;

2. įstatymai, reglamentuojantys muitinių veiklą, teises ir pareigas, muitinės kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.

Antrosios grupės įstatymais reguliuojami klausimai paprastai yra kiekvienos šalies vidaus reikalas, o pirmosios – problemos dažnai yra tarptautinių susitarimų objektas ir gali būti reguliuojamas dvišalėmis arba daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis. Dažniausias šių sutarčių objektas buvo muitų tarifai. Po integracijos į Europos Sąjungą muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio politikos priemones bei muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, kurį sudaro Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus.

Europos Bendrijos muitinės kodeksas reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teritorijoje taikomų muitų rūšis, muitų taikymo atvejus, muitų tarifų importuojamoms į Europos Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuojamoms iš jos prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką. Jis taikomas visų juridinių ir fizinių asmenų vykdomam prekių importui į Europos Bendrijos muitų teritoriją ir eksportui iš jos.

Lietuvos muitinė administruoja (renka) eksporto ir importo muitus, akcizą bei pridėtinės vertės mokestį už importuojamas prekes. Rinkos ekonomika kelia reikalavimus sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems ūkio subjektams, todėl jų importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms turi būti taikomos vienodos taisyklės apskaičiuojant nustatytus mokesčius. Apsunkinančios arba nelanksčios muitinės procedūros daro poveikį verslo konkurencingumui. Siekiant užtikrinti sąlyginį muitinės kontrolės efektyvumą, svarbu vieningoje rinkoje palaikyti vienodas darbo sąlygas.

Lietuvos Respublikos muitinė vadovaujasi teisėtumo ir pagarbos žmonių teisėms ir laisvėms principais, teisingai ir nuosekliai taiko nacionalinius muitinės įstatymus, vykdo tarptautinius susitarimus ir konvencijas. Muitinė siekia sudaryti palankias užsienio prekybos ir spartaus keleivių bei prekių srautų judėjimo sąlygas. Bendraudama su visuomene muitinė siekia būti sąžininga, objektyvi ir profesionali.

Lietuvos muitinės pagrindiniai uždaviniai, tai užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais; užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui; rinkti ir apdoroti užsienio prekybos statistinius duomenis.

2. PREKIŲ DEKLARAVIMAS IR DOKUMENTŲ

ĮFORMINIMAS

Visos importuojamos, eksportuojamos, gabenamos per muitų teritoriją tranzitu, taip pat pateikiamos kitai muitinės procedūrai prekės turi būti deklaruojamos vadovaujantis muitinės įstatymais ir Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais.

Keleivių gabenami daiktai ir prekės deklaruojamos pateikiant muitinės deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta deklaranto pasirinkta muitinės procedūra, ir visą informaciją, kurią muitinė reikalauja pateikti pasirinktos procedūros vykdymui. Asmenims, išskyrus keleivius, deklaruojant prekes raštu, muitinės deklaraciją pateikia deklaranto atstovas, kuris įgaliojamas atstovauti deklarantą įsakymu, potvarkiu ar kitu sprendimu. Asmenys gali deklaruoti prekes patys arba, sudarius atitinkamą sutartį, naudodamiesi muitinės tarpininkų paslaugomis. Keleiviai deklaruoja gabenamus daiktus patys. Deklaruoti prekes pagal sutartį gali asmuo, kuriam muitinė yra suteikusi muitinės tarpininko statusą. Muitinės tarpininko teisės, pareigos, registravimas ir likvidavimas reglamentuojami Muitinės departamento patvirtintais Muitinės tarpininko nuostatais. Muitinės departamentas spaudoje skelbia muitinės tarpininkų sąrašą.

Taigi, muitinės deklaracija yra muitinės dokumentas, įpareigojantis asmenį sumokėti jame nurodytus muitus ir mokesčius. Su muitinės deklaracija turi būti pateikiamas asmenį identifikuojantis dokumentas: įmonės registravimo pažymėjimas, pasas. Europos Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnyje muitinės deklaracija apibrėžiama kaip nustatytos formos ir nustatytu būdu atliekamas veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra.

Europos Bendrijos muitinės kodekso 61 straipsnis numato, kad muitinės deklaracija turi būti pateikiama raštu, naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis arba kaip žodinė deklaracija ar bet kuris kitas veiksmas, kuriuo prekes laikantis asmuo pareiškia savo pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta muitinės procedūra. Pastarasis prekių deklaravimo žodžiu arba veiksmu būdas taikomas keleiviams (fiziniams asmenims), vykstantiems per valstybės sieną, kurie pasienio muitinės poste pasirenka žaliojo arba raudonojo kanalo režimą, taip deklaruodami apie gabenamas prekes. Žaliojo kanalo režimas taikomas ir tuštiems kroviniams automobiliams taip palengvinant atliekamas muitinės procedūras.

Vadovaujantis Europos Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsniu rašytinės deklaracijos turi būti surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys bei dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtino Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukciją, kuri parengta vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (su paskutiniais pakeitimais padarytais 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003) (toliau – Reglamentas Nr. 2454/93) 37 ir 38 priedais ir nustato bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkinių bei krovinio aprašo rinkinių pildymo tvarką deklaruojant prekes Lietuvos Respublikos muitinei.

Bendrasis administracinis dokumentas – tai Reglamento Nr. 2454/93 31 priede nustatytos formos dokumentas (muitinės deklaracija, 1 priedas), kuriame nurodomi muitinės reikalaujami duomenys apie deklaranto pasirinktai muitinės procedūrai ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti pateikiamas prekes. Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų egzemplioriai gali būti komplektuojami į tokius rinkinius: nesutrumpintą, eksporto, tranzito, importo.

Nesutrumpintas bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkinys Lietuvos Respublikos muitinėje naudojamas tik mokymo tikslams. Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų nesutrumpintą rinkinį sudaro 8 egzemplioriai:

1-asis egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių eksporto (išsiuntimo) arba Bendrijos ar bendrojo tranzito pradžios formalumus;

2-asis egzempliorius naudojamas eksporto statistikos reikmėms. Jis taip pat naudojamas prekybos tarp Lietuvos Respublikos ir Bendrijos fiskalinei teritorijai nepriklausančių Bendrijos muitų teritorijos dalių (t. y. Kanarų salų (Ispanija), Prancūzijos užjūrio departamentų (Gvadelupa, Gajana, Martinika, Reunionas), Atono kalno (Graikija), Alandų salų (Suomija) toliau kartu vadinama Bendrijos muitų teritorijos dalimi, kurioje netaikomos 1997 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (toliau – Tarybos direktyva Nr. 77/388/ EEB) statistikai (paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių eksporto arba išsiuntimo formalumus);

3-iasis egzempliorius, atlikus
arba išsiuntimo formalumus, grąžinamas eksportuotojui;

4-asis egzempliorius paliekamas paskirties įstaigoje, užbaigus Bendrijos arba bendrąją tranzito operaciją. Jis taip pat naudojamas kaip Bendrijos prekių muitinį statusą įrodantis dokumentas;

5-asis (grąžinamasis) egzempliorius skirtas Bendrijos arba bendrosios tranzito procedūros kontrolei (grąžinamas į išvykimo įstaigą arba muitinės įstaigą, kuriai perduodamas 1-asis egzempliorius, iš paskirties įstaigos);

6-asis egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių importo formalumus;

7-asis egzempliorius naudojamas importo statistikos reikmėms, įskaitant prekybos tarpLietuvos Respublikos ir Bendrijos fiskalinei teritorijai nepriklausančių Bendrijos muitų teritorijos dalių statistiką (paliekamas muitinės įstaigoje, atlikusioje prekių importo formalumus);

8-asis egzempliorius, atlikus prekių importo formalumus, grąžinamas gavėjui (importuotojui).

Deklaranto, muitinės procedūros vykdytojo arba jo atstovo (toliau – deklaranto) pageidavimu gali būti naudojami tokie jo pasirinktai muitinės procedūrai ar kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti tinkami bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomųjų lapų rinkiniai:

Eksporto deklaracija: 1-3-iasis bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai;

Tranzito deklaracija: 1-asis, 4-asis ir 5-asis bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai;

Importo deklaracija: 6-8-asis bendrojo administracinio dokumento egzemplioriai.

Bendrojo administracinio dokumento papildomųjų lapų rinkiniai naudojami, kai deklaruojamos kelių rūšių vieną prekių siuntą sudarančios prekės. Kiekviename papildomojo lapo rinkinyje gali būti pateikiama informacija apie trijų rūšių deklaruojamas prekes. (2 priedas).

Vienos rūšies prekės – tai prekės, kurios deklaracijoje klasifikuojamos vienodai ir kurioms taikomos tos pačios muitų ir mokesčių normos ar tos pačios atleidimo nuo muitų ir mokesčių sąlygos. Papildomųjų lapų rinkiniai gali būti pateikiami tik kartu su bendrojo administracinio dokumento rinkiniu. Papildomųjų lapų rinkinio langeliai pildomi taip pat kaip ir atitinkami bendrojo administracinio dokumento rinkinio langeliai.

Muitinės departamento teisės aktų nustatytais atvejais vietoj bendrojo administracinio dokumento papildomųjų lapų rinkinių gali būti naudojami krovinio aprašo rinkiniai arba verslo dokumentai.

2.1. Bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinys

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1664 žodžiai iš 3318 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.