Muitinės formalumai
5 (100%) 1 vote

Muitinės formalumai

11

Muitinės formalumai

Muitinės veikla yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje esama daug erdvės ir prielaidų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi bei korupcijai. Muitinei suteiktos plačios ir dažnai neaiškiai apibrėžtos galios kontroliuoti prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą kertant valstybės sienas, tuo tarpu ūkio subjektų ir gyventojų teisės nėra tinkamai įtvirtintos. Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra itin painūs ir nekonkretūs, pilni prieštaravimų ir daugiasluoksnių išimčių. Muitinės reguliavimų gausa bei skaidrumo ir nuoseklumo stoka sukuria prielaidas korupcijos plėtotei, o tuo pačiu ekonominės veiklos ribojimui, išteklių švaistymui ir nepagrįstiems draudimams.

Muitinės departamento uždaviniai ir funkcijos

Pagrindiniai Muitinės departamento uždaviniai ir funkcijos yra įvardinti LR Finansų ministrų įsakyme (1998 m. liepos 10 d., Nr. 171) dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo bei LR Muitinės kodekse.

Pagrindiniai Muitinės departamento uždaviniai yra: (1) pagal savo kompetenciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos politiką ekonominių užsienio prekybos reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos priemonių srityje; (2) užtikrinti muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą; (3) organizuoti ir kontroliuoti muitų tarifų taikymą, muitų bei kitų mokesčių ir rinkliavų surinkimą nustatytu laiku, taip pat įstatymuose numatytų ekonominių ir administracinių sankcijų taikymą; (4) kontroliuoti importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; (5) organizuoti ir vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją; (6) kurti ir prižiūrėti integruotą muitinės informacinę sistemą, muitinės kompiuterinių duomenų ir perdavimo ryšių tinklą; (7) užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų įsipareigojimų muitinės veiklos srityje.

Įgyvendindamas šiuos uždavinius, Muitinės departamentas atlieka daugybę funkcijų: vadovauja teritorinėms muitinėms ir koordinuoja jų veiklą, teikia siūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų Vyriausybei ir kitoms institucijoms, registruoja ūkio subjektus, kuriems suteikta teisė steigti muitinės sandėlius, muitinės tarpininkus ir organizuoja jų veiklos kontrolę, organizuoja, kontroliuoja importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, draudimų ir apribojimų taikymą teritorinėse muitinėse, tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, užtikrina integruotos muitinės informacinės sistemos veikimą, nagrinėja skundus dėl muitinės įstaigų veiksmų, steigia muitinės mokymo įstaigas, dalyvauja įgyvendinant integracijos į ES priemones ir t.t.

Iš viso Muitinės departamentas atlieka daugiau nei 20 funkcijų, dalis įvardintų Muitinės departamento funkcijų persidengia su jos uždaviniais. Ydingas yra pirmasis Muitinės departamento uždavinys įgyvendinti Lietuvos Respublikos politiką ekonominių užsienio prekybos reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos priemonių srityje. Šio uždavinio vykdymo priemonės dažnai veikia kaip papildomas barjeras prekybai ir kaip paslėpta vidaus rinkos apsaugos priemone, o tai prieštarauja Muitinės kodekse suformuluotai Muitinės kodekso funkcijai – sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio prekybos plėtrai.

Nors muito mokesčių surinkimas yra tik vienas iš Muitinės departamento uždavinių, dažniausiai jis tampa pagrindiniu uždaviniu, į kurį orientuojama muitinių veikla. Nustatytų mokesčių plano įgyvendinimas muitinės darbuotojams paprastai yra svarbesnis už palankių sąlygų verslo plėtrai sudarymą ir dažnai sąlygoja nepagrįstų verslą ribojančių priemonių taikymą, šitaip stiprinant paskatas nelegaliais būdais apeiti taikomus apribojimus bei kontrolės priemones. Mokesčių surinkimo ir plano įgyvendinimo akcentavimas bei pirmenybės jiems prieš palankių sąlygų verslui kūrimą suteikimas yra bendra daugelio vyriausybių politinės administracinės kultūros problema.

Pagrindinės prielaidos korupcijai muitinėse

Apribojimai prekybai bei asmenų judėjimui

Apribojimų egzistavimas pats savaime sukuria sąlygas korupcijai bei bandymams neteisėtais būdais išvengti jų ir kontrolės. Muitinės bei sienų kirtimo procedūros kelia daugiausia nepasitenkinimo tarp vietos ir užsienio subjektų. PVM, akcizų, muitų ir kitų mokesčių taikymas, prekių kilmės kontrolė, įvežamų prekių vertės tikrinimas sukuria paskatas verslininkams siūlyti kyšius bei kitais neteisėtais būdais išvengti taikomų apribojimų, ypač jei pastarieji yra itin griežti, ar paspartinti procedūrų atlikimą. Muitinės darbuotojams tai sukuria paskatas pasinaudoti galimybėmis korupcijai. Tokie griežti ir menkai pagrįsti apribojimai, kaip asmeniniam naudojimui įsivežamų daiktų kontrolė, ypač skatina korupciją. Prielaidos korupcijai būtų visiškai pašalintos tik panaikinus taikomus apribojimus ekonominiams mainams, tuo tarpu esant verslo ir kitiems apribojimams jos išliks, nors ir gali būti sumažintos tobulinant muitinės procedūras.

Dviprasmiškas ir komplikuotas reglamentavimas

Reguliavimų interpretavimo ir taikymo laisvė

Nepakankamai tiksliai
ir griežtai apibrėžtos muitinės darbuotojų pareigos ir atsakomybė sudaro sąlygas dviprasmybėms bei interpretacijoms, kurios gali dar labiau riboti ūkio subjektų veiklą arba būti panaudojamos korupciniais tikslais. Pavyzdžiui, tokios Muitinės kodekso formuluotės kaip “jei muitinė sutinka” (43 str., 44 str.), “muitinė gali suteikti teisę” (64 str.), “muitinei priimtinu būdu įrodo” (125 str.), “asmeniui gali būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai” (224 str.) sukuria neapibrėžtumą bei galimybę įvairiai interpretuoti Muitinės kodekso nuostatas.

Pavyzdžiui, pagal Muitinės departamento rašte numatytą nuolaidų reglamentavimą, nustatant prekių muitinę vertę pripažįstamos nuolaidos, kurios “paprastai” taikomos prekyboje, o dėl didesnių arba kitokių nuolaidų pripažinimo sprendimus priima pačios muitinės. Muitinės priima sprendimus dėl nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) mokesčių grąžinimo ir perskaičiavimo. Jos turi teisę savavališkai nuskaičuoti pinigus iš įmonės sąskaitos (pvz. laiku nesumokėjus PVM arba kito mokesčio, net jei tai atsitiko dėl netyčinių priežasčių). Esant prieštaravimui tarp normų, muitinės turi pasirinkimo galimybę ir paprastai pritaiko asmenims nepalankų variantą. Pavyzdžiui, siekiant nustatyti muitinę vertę ir esant galimybei palyginti prekę su “panašiomis” prekėmis, lyginama su brangesne, o tai reiškia didesnį muitą. Galimybė skirtingai interpretuoti įstatymus gali būti panaudota įmonių veiklos suvaržymui bei sukuria sąlygas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi bei korupcijai.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 992 žodžiai iš 1881 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.