Muitinės sistema Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Muitinės sistema Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1. MUITINĖS SISTEMA LIETUVOJE 4

1.1. Muitinės samprata 4

1.2. Muitinės sistemos sudedamosios dalys 5

1.3. Muitines misija ir strateginiai tikslai 7

1.4. Pagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai ir atliekamos funkcijos 7

2. MUITŲ TARIFAI 8

2.1. Muitų esmė 8

2.2. Muitų rūšys ir klasifikacija 8

2.3 Muitų tarifas 10

2.4. Lietuvos muitai ir ES 11

IŠVADOS 12

Literatūros sąrašas 13

ĮVADAS

Lietuvos muitinė – nepriklausomybę atgavusios valstybės bendraamžė. 1990 m. atkurtai vienai iš svarbiausių šalies savarankiškumą įkūnijusių institucijų buvo patikėti labai atsakingi valstybės sienos ekonominės apsaugos uždaviniai.

Per palyginti trumpą, bet turtingą įvykių nepriklausomos šalies laikotarpį Lietuvos muitinė taip pat pastebimai keitėsi.

Ypač didelę įtaką jos vaidmeniui ir reikšmei turi pastarųjų kelių metų pokyčiai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Spartinant Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą, pokyčiai jaučiami visose muitinės veiklos srityse. Pertvarka tiesiogiai susijusi su funkcijų perskirstymu ir valdymo gerinimu. Be to, pertvarka buvo neišvengiama sukurti vientisai muitinės informacinei sistemai, be kurios neįmanoma tolesnė pažanga. Dabar Lietuva turi garantuoti daugiau kaip 1000 kilometrų ilgio išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę (720 km – su Baltarusija ir 303 km – su Rusijos Federacija), gerą ir greitą muitinės paslaugų teikimą, todėl muitinės postai čia modernizuojami.

Lietuvos muitinė vis labiau žinoma tarptautinėms organizacijoms kaip viena iš ES šalių kandidačių institucijų, per palyginti trumpą laikotarpį padariusi didelę pažangą. Tai pripažino ir Lietuvos muitinę tikrinusi Europos Komisijos ekspertų delegacija. Apsilankę ne vienoje muitinės įstaigoje, pabendravę su postuose dirbančiais muitininkais, ekspertai susidarė gana teigiamą nuomonę apie Lietuvos muitinės pareigūnų gebėjimus taikyti ES teisės aktų nuostatas.

Lietuvos muitinė dar turi nemažai nuveikti toliau liberalizuodama muitinės ir ūkio subjektų santykius bei sudarydama visas sąlygas taikyti supaprastintas muitinės procedūras ir įvykdyti įsipareigojimus, ypač susijusius su valdymo gerinimu. Reikia modernizuoti muitinės postų infrastruktūrą, gerinti kovą su kontrabanda ir kitais muitinės įstatymų pažeidimais, įsigyti šiuolaikinę kontrolės įrangą, paspartinti informacinės sistemos kūrimą ir diegimą muitinėje.

Lietuvos muitinė siekia profesionalios, skaidrios ir visuomenei atviros veiklos. Šie siekiai atitinka strategijos nuostatas teikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie muitinėje vykstančius pokyčius, aktualijas, atviru dialogu skatinti pasitikėjimą Lietuvos muitine, kurios darbai ir įvaizdis atvėrus vartus į Europą įtikintų, jog ten ji įžengia kaip lygiavertė muitinių bendrijos narė.

1. MUITINĖS SISTEMA LIETUVOJE

1.1. Muitinės samprata

Specialus muitinės teisės subjektas – muitinė – tai valstybės institucija, atliekanti mokesčių administravimo ir teisėsaugos funkcijas ir turinti specialius įgaliojimus operatyvinei veiklai. Tokia sąvoka pateikta Lietuvos muitinės veiklos strategijoje (6).

LR Muitinės įstatyme (2)pateikiama tokia muitinės sąvoka: Lietuvos Respublikos muitinė – muitinės įstaigų, atsakingų už muitų teisės aktų įgyvendinimą, visuma.

Europos Bendrijos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (5), nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą, muitinė apibrėžiama kaip institucija, atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą.

Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (4).

Taigi, muitinė yra valstybės institucija, turinti valstybės jai suteiktus, įstatymuose įtvirtintus valdingus įgaliojimus, vykdanti įstatymų nustatytas valstybės funkcijas. Muitinė yra viešojo administravimo subjektas, turintis įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendina vykdomosios valdžios funkcijas. Viešąjį administravimą įgyvendina ne visos valstybės ar savivaldos institucijos, o tik specialūs subjektai. Taigi, muitinė yra specialus muitinės teisės subjektas, turintis įstatymų apibrėžtus tikslus, uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas. Jos kompetencija nustatyta specialiu įstatymu – LR Muitinės įstatymu. Muitinės kompetencija pasireiškia norminių ir individualių aktų priėmime, taikant muitinės teisės normas, duodant kitiems muitinės teisės subjektams privalomus paliepimus ir jų vykdymą užtikrinant valstybės prievarta, taip pat už tikrus muitinės teisės pažeidimus muitinės įstatymuose numatytos atsakomybės taikymu.

LR muitinė yra viena iš svarbiausių LR institucijų, kurios vieni iš svarbiausių tikslų iš vienos pusės yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir užsienio prekybos plėtrai, sukurti palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir užtikrinti jų apsaugą, supaprastinti ir pagreitinti būtinus muitinės formalumus, tuo tarpu iš kitos pusės, muitinei tenka ypač didelė atsakomybė už ekonominę valstybės sienų apsaugą.

1.2. Muitinės sistemos sudedamosios dalys

Pagal LR
Muitinės kodeksą (4), LR muitinę sudaro (žr. 1 pav.):

1) Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas );

2) Teritorinės muitinės;

3) Kitos muitinės įstaigos: Muitinės kriminalinė tarnyba, Tarnybinių tyrimų tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras.

1 pav. Lietuvos Respublikos muitinės administracinė struktūros schema

Šaltinis: Lietuvos muitinė (www.cust.lt)

Muitinės departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Muitinės departamentas atlieka šias pagrindines funkcijas: kuria, rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją; koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą; organizuoja ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų rinkimą, muitinės kompetencijai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; koordinuoja kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą; organizuoja ir kontroliuoja importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir teikimą; atlieka kitą veiklą, reikalingą muitinės funkcijoms įgyvendinti.

Teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. Teritorinė muitinė vykdo šias pagrindines funkcijas: vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą; atsako už muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos Muitinės departamentui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1023 žodžiai iš 3392 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.