Muitinės veiklos strategijos formavimo organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesai
5 (100%) 1 vote

Muitinės veiklos strategijos formavimo organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesai

1121

TURINYS

1. Įvadas

2. Muitinės veiklos pokyčiai

3. Muitinės veiklos strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo praktika ir problemos

4. Muitinės pareigūnui keliami reikalavimai

5. Išvados

6. Naudota literatūra

ĮVADAS

Nuolat besikeičiant tarptautinės prekybos sąlygoms ir didėjant jos mastams, stiprėjant ūkio subjektų poreikiui sudaryti vienodas konkurencingumo sąlygas ir apginti juos nuo apgaulingos prekybos, kovojant su muitinės ir komerciniais pažeidimais, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą reikia, kad muitinė nuolat prisitaikytų prie naujų sąlygų, poreikių ir reikalavimų. Todėl vienu svarbiausių šiuolaikinės muitinės uždavinių tampa muitinės veiklos, procesų ir procedūrų tobulinimas, struktūrų reorganizavimas. Tai novacinė veikla, apimanti muitinės strategijos formavimo, organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesus.

Toliau darbe bus nagrinėjama muitinės veiklos strategijos formavimo, organizacinių ir techninių naujovių kūrimo ir jų įgyvendinimo procesai. Ilgalaikėms ir sudėtingoms muitinės problemoms spręsti, strateginiams pokyčiams ir reorganizacijai vykdyti Lietuvos muitinėje taikomas strateginio planavimo ir valdymo metodas. Strateginis valdymas, apimdamas visą strategijos formavimo procesą, daugiausia dėmesio sutelkia į tai, kaip sukurti ekonomines, technines ir organizacines prielaidas, garantuojančias efektyvų organizacijos funkcionavimą ir nuolatinę raidą. Tačiau suformuotai strategijai įgyvendinti reikia efektyviai funkcionuojančios socialinės žmonių sistemos, tinkamo organizacinio ir valdymo potencialo, aukštos vidinės organizacijos valdymo kokybės. Vertinant teorines organizacinio plėtojimo problemas nagrinėjančių autorių požiūrius ir biurokratinės organizacijos principais suformuotos muitinės ypatybes, išskiriamos dvi muitinės pokyčių valdymo kryptys:

– Organizacinis plėtojimas, skirtas visos sistemos funkcionavimui tobulinti socialinės sistemos ir žmogiškųjų išteklių aspektu. Tai sąveikos tarp organizacijos struktūros, procesų, strategijos, žmonių ir valdymo kultūros stiprinimas, atviros, efektyvios informavimo sistemos kūrimas, vidinės konkurencijos derinimas su bendradarbiavimu, darbuotojų motyvavimo ir savikontrolės, asmenybės ugdymas, atlyginimų sistemos, kuri adekvačiai motyvuotų siekti organizacijos veiklos ir asmeninio tobulėjimo, sukūrimas.

– Organizacinis plėtojimas, skirtas organizacijai atsinaujinti jos strateginių pokyčių, naujovių kūrimo ir įgyvendinimo procesų, struktūrų reorganizavimo valdymui tobulinti. šiuo tikslu siūloma išplėsti Lietuvos muitinės departamento Strateginio planavimo ir vystymo sky­riaus funkcijas, kurios apimtų ne tik strategijos kūrimo, bet ir jos įgyvendinimo procesus, o kuriant ir įgyvendinant kompleksines organizacines ir technikos naujoves taikyti projektines valdymo struktūras.

MUITINĖS VEIKLOS POKYČIAI

Išskirsiu keturias veiksnių, lemiančių techninius, organizacinius ir socialinius pokyčius Lietuvos muitinėje, grupes. Pirma, veiksniai, susiję su narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimais ir atsakomybe už tinkamą Muitų sąjungos funkcionavimą, jos strateginių tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimą. Pirmiausia ES šalies narės muitinė turi tinkamai įgyvendinti ES acquis. Ji privalės vykdyti naujas funkcijas, susijusias su bendrąja žemės ūkio politika, prekių judėjimo tarp šalių narių statistikos duomenų rinkimu ir apdorojimu, įgyvendinti bendrus projektus (TARIC, NCTS ir kt.). Europos Sąjungos plėtra yra ryškus, šiuo metu svarbiausias organizacinių ir socialinių pokyčių veiksnys. Antra, verslo įmonių konkurencingumo didėjimas. Liberalizuojant prekybą, esant atvirai rinkai konkurencija tarp Lietuvos ir užsienio gamintojų didėja. Todėl vis aktualesnė tampa įmonių, kurių specializacija – prekių, turinčių lyginamąjį pranašumą, gamyba efektyvumo ir konkurencingumo problema. Siekdamos sumažinti gamybos išlaidas, įmonės taiko gamybos organizavimo „aprūpinimo laiku“būdus, leidžiančius įmonei išvengti gaminių dalių sandėliavimo išlaidų. Produkto gamybai reikalingas detales, mazgus, sudedamąsias gaminio dalis iš kitų gamintojų transporto įmonės laiku ir reikiamoje vietoje pateikia į surinkimo cechus. Apsunkinančios arba nelanksčios muitinės procedūros darytų neigiamą poveikį verslo konkurencingumui. Įmonės, siekdamos sumažinti gamybos išlaidas, naudojasi logistikos centrų teikiamomis prekių gabenimo, sandėliavimo, tarpininkavimo paslaugomis. Todėl ypač aktuali tampa muitinės ir visų tarptautinės prekybos operatorių sąveika, bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas.

Trečia, didėjant prekybos globalizacijai, jos srautams, muitinės pažeidimai (muitinės procedūrų, prekių kilmės, vertės ir klasifikavimo, fiktyvaus prekių importo ir eksporto), nelegali prekyba (narkotikais, ginklais, suklastotais gaminiais) įgauna intelektualesnes ir išradingesnes formas ir būdus. Muitinės pažeidimai ir nelegali prekyba kelia grėsmę šalies ekonominiams interesams (nesumokami importo muitai ir mokesčiai, susigrąžinamas PVM už fiktyvių prekių eksportą). Kovoje su muitinės pažeidimais taikant vien teisines, technines, organizacines priemones, griežtinant muitinės kontrolę ne
visuomet gaunami norimi rezultatai. Didžiausias galimybes šioje srityje suteiktų muitinės pareigūnų elgsena, jų motyvacija, kitų socialinių vertybių visuma.

Ketvirta, sparčiai tobulėjanti kompiuterinė technika ir technologijos atveria naujas mui­tinės darbo formų (kontrolės, pagrįstos rizikos veiksnių analize, ir informacijos, sukauptos profiliuotose duomenų bazėse, organizavimo, verslo struktūrų ir visuomenės informavimo ir kt.), muitinių procedūrų (elektroninio prekių deklaravimo, supaprastintų muitinių procedūrų taikymo ir kt.) galimybes.

MUITINĖS VEIKLOS STRATEGIJOS KŪRIMO IR JOS ĮGYVENDINIMO

PRAKTIKA IR PROBLEMOS

Ilgalaikėms ir sudėtingoms problemoms spręsti, turimiems bei planuojamiems gauti finansiniams, materialiniams bei darbo ištekliams, skirtiems siekti užsibrėžtų tikslų, Lietuvos muitinėje taikomas strateginio planavimo ir valdymo metodas. Strateginio valdymo paskirtis – numatyti organizacijos veiklos kryptis ir tikslus, atspindinčius jos aplinkoje vykstančius procesus, sukurti organizacijos strateginius išteklius arba numatyti apsirūpinimo jais būdus ir parengti bei įgyvendinti strategiją, geriausiai įvertinančią veiklos aplinkybes bei šiuos išteklius. Strateginis valdymas, apimdamas visą strategijos formavimo procesą, daugiausia dėmesio sutelkia į tai, kaip sukurti ekonomines, technines ir organizacines prielaidas, garantuojančias efektyvų organizacijos funkcionavimą ir nuolatinę raidą. Muitinė, kaip ir dauguma valstybės institucijų, funkcionuoja pagal pagrindinius M. Weberio suformuotus administracinės veiklos principus: Hierarchinė struktūra, turinti aiškius organizacinių lygių skirtumus. Veikla organizuojama pagal funkcijas. Darbo paskirstymas pagal apibrėžtas oficialias pareigas, išreiškiantis racionalią darbo atlikimo tvarką. Aiškios individualaus darbo atlikimo taisyklės.

Darbuotojai ir vadovai parenkami konkurencijos pagrindu, atsižvelgiant vien tik į kompetenciją. Administravimo nuasmeninimas. Oficialus asmuo veikia kaip nuasmenintas organizacijos subjektas. Tarpusavio santykiai grindžiami valdžia ir paklusnumu. Visa veikla griežtai formalizuota ir dokumentuota. Sprendimų, taisyklių, procedūrų formalizavimas rašytine forma apsaugo nuo informacijos iškraipymo, pametimo, padeda išlaikyti veiklos stabilumą ir tęstinumą. Muitinės, kaip valstybinės institucijos, suformuotos pagal M. Weberio administracinės veiklos principus, valdymo vertybės dominantės ir organizacinė struktūra nėra skirtos organizaciniam plėtojimui, naujovės įgyvendinamos neišsemiant jų galimybių ir neduoda norimų rezultatų. Organizacinio plėtojimo paskirtis – sukurti kokybišką socialinę sistemą organizacijos viduje.

M. Beeras išskiria tris organizacinio plėtojimo tikslus: 1) didinti organizacijos struktūros, procesų strategijos, žmonių ir kultūros darną; 2) skatinti naujus kūrybiškus organizacinius sprendimus; 3) didinti organizacijos atsinaujinimo gebėjimus.

MUITINĖS PAREIGŪNUI KELIAMI REIKALAVIMAI

1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respublikos muitinę bei toliau jai tęsiant veiklą, Lietuvos muitinės pareigūnų bendrieji reikalavimai (patirtis, darbo stažas), profesinė kompetencija (gebėjimai taikyti profesines žinias ir įgūdžius) ir specialios žinios einamoms pareigoms vykdyti buvo nustatyti Lietuvos Respublikos laikinuoju muitinės įstatymu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutais, Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu bei detalizuoti muitinės pareigūnų pa­reigybių aprašymuose. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir atsižvelgiant į būsimus muitinės veiklos pokyčius, jau 1999 m. pabaigoje iškilo būtinybė didinti muitinės pareigūnų administracinius gebėjimus, nustatyti karjeros struktūrą bei jos siekimo koncepciją.

1999 m. spalio 13 d. Europos Komisijos stojimo partnerystės dokumente bei reguliariosios ataskaitos išvadose buvo pažymėta, jog Lietuva turi dėti labai dideles pastangas siekiant reformuoti muitinės administraciją bei pagerinti institucinius ir administracinius gebėjimus. Taip pat buvo nurodyta, jog Lietuva padarė pažangą, rengdama įstatymus, vykdydama administravimo modernizavimą, tačiau būtina labiau kontroliuoti įstatymų, atitinkančių ACQUIS (acquis communautaire – ES teisės reikalavimai), rengimą, jų taikymą ir ypač kvalifikacijos (įgūdžių), darbo gebos bei žmogiškųjų išteklių tobulinimą. Vieni pagrindinių prioritetų buvo nurodyti muitinės administravimo gerinimas, muitinės pareigūnų mokymas ir jų kvalifikacijos kėlimas, efektyvus muitinės personalo funkcijų paskirstymas.

2002 m. gruodžio 3 d. Euromuitinės pateiktoje ataskaitoje buvo pabrėžta, jog Lietuvos muitinėje vis dar nėra karjeros reikalavimų. Į muitinės pareigūnų pareigybių aprašymus įtraukti tik bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai, pareigos, teisės ir atsakomybė, nedetalizuojant žinių ir įgūdžių, reikalingų kiekvienai muitinės pareigūno karjeros pakopai, aprašymo. Atsižvelgiant į tai, Euromuitinė savo ataskaitoje rekomendavo Lietuvos muitinei, siekiant už­tikrinti į poreikius orientuotą pareigūnų mokymą, aiškiai reglamentuoti karjeros pakopas ir reikalavimus kiekvienai iš jų. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Komisijos pasirengimo
narystei strategiją Centrinės ir Rytų Europos šalims bei Lietuvos muitinės veiklos strategiją, Lietuvos muitinė kartu su ES valstybių ir jų muitinių tarnybų atstovų (trumpalaikių ir ilgalaikių ekspertų) metodologine pagalba įsipareigojo kuo greičiau pagerinti Lietuvos muitinės pareigūnų darbą:

– nustatyti būtinus kvalifikacinius reikalavimus;

– parengti pažangią muitinės pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą;

– įdiegti profesinės karjeros struktūrą;

– organizuoti platų pareigūnų mokymą remiantis pažangia ES valstybių patirtimi, šiuolaikinėmis mokomosiomis programomis ir moduliais.

Pradėta analizuoti kitų ES valstybių patirtį rengiant, išskiriant bei nustatant muitinės pareigūnų kvalifikacines grupes, karjeros lygius bei kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam iš jų. Atsižvelgiant į tai, jog Italija – viena seniausių ES narių, turinti panašią į Lietuvos teisinę sistemą, valstybės institucijų struktūrą bei teisės aktų rengimo tradicijas, bei į tai, jog dauguma kitų valstybių, vėliau tapusių ES narėmis, perėmė Italijos muitinės pareigūnų kvalifikacijos lygių nustatymo pagrindus bei karjeros principus, buvo pasitelkta šios šalies muitinės metodologinė pagalba.

Atlikus analizę būtina pažymėti, jog į vadovų (direktorių) pareigas priimami tik asmenys, išlaikę viešojo administravimo kursų kvalifikacinius egzaminus, turintys aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą. Pretendentai į vadovų pareigas egzaminuojami žodžiu (teisės ir ekonomikos klausimais) bei tikrinami jų gebėjimai spręsti praktikos užduotis. Be to, visada kandidatuojama į iš anksto numatytą vadovo vietą (centrinio direktorato vadovo ar regioninės (apygardos) direkcijos vadovo). Su vadovu pasirašomas kontraktas, o sudarius kontraktą – individuali darbo sutartis.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1681 žodžiai iš 3066 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.