Muitines
5 (100%) 1 vote

Muitines

1121314151

ĮVADAS

Kiekvienos valstybės veidrodis yra muitinės. Visi esame apie jas girdėję, skaitę, tačiau galbūt neesame pasigilinę į tai, kas vyksta, kuomet kertama valstybės siena. O mums, būsimiems tarptautinio verslo vadybininkams, reikėtų tai žinoti. Taigi šiame darbe aš norėčiau papasakoti apie sankcionuotus muitinės veiksmus – muitinės procedūras.

Valstybės, kurdamos savo šalių muitinės procedūrų teisinę bazę, vadovaujasi muitinės procedūrų supaprastinimu ir harmonizavimo pagrindinėmis nuostatomis bei standartais, kurie buvo parengti septintajame GATT daugiašalių derybų dėl prekybos ir tarifų etape (Ženeva, 1973-1979m.), plačiai žinomame kaip Tokijo etapas. Lietuvos muitų teritorijoje muitinės procedūrų taikymą reglamentuoja LR muitinės kodeksas, LR Vyriausybės ir Muitinės departamento teisės aktai. [16, p.32] Rašydama apie muitinės procedūras, aš remsiuosi būtent LR muitinės kodeksu bei teisės aktais, o taip pat publikacijomis laikraščiuose, žurnaluose. Pirmame skyriuje aš papasakosiu kaip prekės patikrinamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, kaip jos turi būti deklaruojamos ir tikrinamos.

Antrąjį skyrių paskyriau pačių muitinės procedūrų nagrinėjimui – kada, kokia procedūra yra taikoma, kaip ji taikoma, kokią reikšmę ji turi Lietuvos užsienio prekyboje.

Paskutiniajame referato skyriuje aptarsiu Lietuvos muitinės problemas, susijusias su muitinės procedūrų taikymu bei tai, kaip bandoma jas įveikti.

1. PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI: DEKLARAVIMAS IR TIKRINIMAS

Visos prekės, patikrinamos kuriai nors muitinės procedūrai, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo tvarka, deklarantų pareigos ir atsakomybė nustatyti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatuose, patvirtintuose Muitinės departamento 1993 08 02 įstatymu Nr.206. [14, p.43; 16, p.32].

Prekes deklaruoja LR įregistruotas ūkio subjektas, turintis teisę disponuoti prekėmis, prekių savininkas arba jų įgalioti asmenys (muitinės tarpininkai). Deklarantas yra atsakingas muitinei už dokumentų ir muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir už importo muitų bei mokesčių sumokėjimą. [7, p.19]

Paprastai muitinės deklaraciją pateikiama raštu (išimtinais atvejais – žodžiu, veiksmu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis). Prekių deklaravimui ir muitinės procedūrai įforminti naudojami tam tikros formos blankai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. LR šiam tikslui naudojamas Bendrasis dokumentas (BD), kuris yra tapatus Europos Sąjungos šalyse nuo 1988 metų naudojamam SAD (Singh administrative dokument). BD turi 54 langelius, kuriuose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją: duomenis apie prekių siuntėją ir gavėją, krovinio aprašymą, jo svorį, kilmę, kodą ir muitinę vertę, mokesčių apskaičiavimą ir daugelį kitų duomenų, reikalingų statistikai ir muitinės kontrolei. BD pildymo ir muitinio įforminimo taisyklės yra nustatytos Bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 02 09 įsakymu Nr.63 ir Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 10 31 įsakymu Nr.514. [14, p.44; 16, p.32]

Deklaruojant prekes kuriai nors muitinės procedūrai, muitinės deklaracija turi būti pateikta baigiant ankstesniąją muitinės procedūrą, atgabenus prekes į paskirties įstaigą. Deklaranto prašymu, nustatyta tvarka sumokėjus užstatą ar pateikus garantiją, deklaracijos pateikimo laiką gali pratęsti muitinės viršininkas (iki 15 parų), Muitinės departamentas (ilgesniam laikui). Užstato ar garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, kuris atitinka sumokėtinų muitų ir mokesčių sumą. Taip pat muitinei sutikus, deklaracija gali būti pateikiama prieš prekių atgabenimą į muitinės paskirties vietą bei periodiškai tas pats asmuo nuolat pateikia tas pačias prekes tai pačiai muitinės procedūrai. [7, p.20; 13,p.17]

Muitinės deklaraciją ir prekes tikrina muitinės pareigūnai. Tikrinant muitinės deklaraciją, patikrinama ar nustatytas prekių aprašymas atitinka nurodytą muito tarifo poziciją, ar teisingos muitų ir mokesčių normos ir apskaičiuoti dydžiai, ar tiksli ir patikima informacija pateiktuose dokumentuose ir deklaracijoje.

Prekės tikrinamos, norint įsitikinti, ar jų rūšis, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje. Prekių tikrinimas gali būti bendro pobūdžio ir detalus. Atliekant bendro pobūdžio prekių tikrinimą, suskaičiuojamos prekių įpakuotės, patikrinamas jų markiravimas, patikrinama , ar prekių rūšis atitinka muitinės deklaracijoje pateiktą jų aprašymą. Taip pat gali būti patikrinta tik dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių. O atliekant detalų prekių tikrinimą, nustatoma jų sudėtis, kiekis, muito tarifo pozicija, vertė ir prireikus – kilmė. Detalus prekių tikrinimas atliekamas , kai bendro pobūdžio prekių tikrinimo nepakanka ar kai esama pagrindo įtarti, kad muitinės deklaracijoje ar kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra netiksli. Muitinė reguliariai atlieka reguliarų tikrinimą
prekių, už kurias nustatyti dideli muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai. [7, p.21; 13, p.18]

Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant muitus ir mokesčius, reikia papildomai sumokėti muitus ir mokesčius, pateikti dokumentus ar taikyti kitus LR įstatymus ar kitų teisės aktų nuostatas, ir nesant pagrindo manyti, kad deklarantas pateikė neteisinga informaciją tyčia, jis tuoj pat apie tai informuojamas. Šiuo atveju deklarantui sudaroma galimybė pataisyti deklaraciją ir atlikti visus kitus būtinus formalumus, netaikant sankcijų už pažeidimus.

Muitinei, patikrinus prekes ir nenustačius jokių pažeidimų bei esant sumokėtiems nustatytiems muitams ir mokesčiams arba už šias prekes sumokėta tam tikro dydžio užstatui ar pateiktai garantijai, deklaruotos kuriai nors importo procedūrai prekės tuoj pat perduodamos deklarantui ir išleidžiamos tos procedūros vykdymui. [7, p.22; 13, p.18]

2.MUITINĖS PROCEDŪRŲ ATLIKIMO TVARKA

2.1.Išleidimas laisvai cirkuliuoti

(importas vidaus suvartojimui)

Taikant šią muitinės procedūrą, ne Lietuvos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, suteikiant joms Lietuvos prekių statusą. Išleidus prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti taikomos importo draudimo ar ribojimo priemonės, kad yra atlikti jų importui taikomi muitinės formalumai ir sumokėti visi nustatyti importo muitai bei mokesčiai ir prekių savininkas, jomis gali disponuoti savo nuožiūra. [14, p.51]

Importas vidaus vartojimui yra muitinės procedūra, kuri dominuoja Lietuvos prekių importo struktūroje. Taikant šią procedūrą, 1998 metų I pusmetį į Lietuvos muitų teritoriją įvežta prekių už 9053.9 mln.Lt.,o tai sudaro 75.9% bendros prekių importo apimties. [19, p.11]

Importo vidaus vartojimui muitinės procedūrą reglamentuoja LR Vyriausybės 1994m. lapkričio 8d. nutarimu Nr. 1090 patvirtinta Importo vidaus vartojimui muitinės procedūros atlikimo tvarka.

Importo vidaus vartojimui muitinės procedūra gali būti įforminta LR Vyriausybės arba Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytose muitinės įstaigose, esančiose LR valstybės sienos perėjimo punktuose arba LR muitų teritorijos viduje. Muitinės įstaigos, kuriose gali būti įforminama importo vidaus vartojimui procedūra, nustatomos atsižvelgiant į prekių bei transporto priemonių rūšis, jų tikrinimo galimybes ir prekių gavėjo ar deklaranto buveinės adresą. Susitarus su muitinės įstaiga, importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama daklaranto pageidaujamoje vietoje, jeigu ji tinkama prekėms tikrinti. Išimtinais atvejais (įvežant humanitarinės pagalbos(labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntas, diplomatinėms atstovybėms skirtus krovinius, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius ir kitas skubias siuntas) importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama ne muitinės įstaigos darbo laiku, deklarantui atlyginant muitinei visas su šios procedūros įforminimu susijusiais išlaidas. Prekės paprastai tikrinamos LR muitų teritorijos viduje esančiose muitinės įstaigose(įskaičiuojant muitinės įstaigas, veikiančias muitinės sandėliuose, eksporto ir importo terminaluose ir komercinės paskirties patalpose), kuriose prekės deklaruojamos importo vidaus vartojimui procedūrai. Tais atvejais, kai importo vidaus vartojimui procedūra LR sienos perėjimo punktuose neįforminama, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą prekės gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą. [5, p.16]

Deklaruojant importo vidaus vartojimui prekes, deklarantas, kartu su muitinės deklaracija turi pateikti šiuos dokumentus:

importo licenciją arba leidimą, jeigu prekių importui taikomi draudimai ar apribojimai;

prekių kilmės sertifikatą, jeigu už importuojamas prekes nustatyti preferenciniai muitai;

fitosanitarinį, veterinarinį, higienos arba kokybės sertifikatą, jeigu importuojamos augalinės arba gyvulinės kilmės prekės, maisto produktai, taip pat kitos prekės, kurios gali būti importuojamos tiktai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jų kokybė atitinka nustatytuosius reikalavimus;

prekių muitinės vertės deklaraciją;

pirkimo ir pardavimo dokumentus (sutartį (kontraktą), jeigu ji sudaroma, sąskaitą-faktūrą ir kitus dokumentus – tarptautinio mokėjimo pavedimus, prekių kainininkus, tarpininkavimo sutartis ir kt., jeigu jie reikalingi prekių muitinei vertei ir atskiriems jos elementams pagrįsti);

transporto dokumentai (važtaraštis, CMR važtaraštis, CARNET TIR knygelė, orlaivio važtaraštis ir kt.);

dokumentai, patvirtinantys, kad importo muitai ir mokesčiai bei rinkliavos Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėti. [5, p.17]

Muitinei, patikrinus prekes ir nenustačius jokių pažeidimų ir esant sumokėtiems nustatytiems importo muitams ir mokesčiams arba už šias prekes sumokėtam tam tikro dydžio užstatui ar pateiktai garantijai, deklaruotos išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai prekės tuojau pat perduodamos deklarantui ir išleidžiamos laisvai cirkuliuoti LR muitinių teritorijoje. [5, p.19]

2.2.Muitinės tranzitas

Muitinio tranzito procedūra taikoma, kai iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos vietą gabenamos:

ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų;

Lietuvos prekės, gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestinamos eksporto muitai ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.[14, p.55]

Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma gabenant iš išvykimo įstaigos t.y. muitinės įstaigos, kurioje pradedama muitinio tranzito procedūra į paskirties įstaigą t.y. muitinės įstaigą, kurioje užbaigiama muitinio tranzito procedūra, bet kurias prekes, išskyrus draudžiama gabenti per Lietuvos Respubliką. Jeigu pagal LR įstatymų ar kitų tesės aktų numatytus atvejus, kai prekių tranzitui taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti gabenamos tranzitu tiktai pateikus muitinei šių įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą arba įvykdžius nustatytus prekių gabenimo tranzitu reikalavimus.

Be to, ši procedūra taikoma gabenant importuojamas prekes iš muitinės įstaigos, esančios valstybės sienos perėjimo punkte, į LR muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, o eksportuojamas prekes – iš LR muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, taip pat vežant prekes iš užsienio į LR teritorijoje esančias neapmuitinamas parduotuves arba teikiant jas kaip atsargas užsienio valstybių laivams ar lėktuvams.

Tuo atveju, kai dėl prekių tranzitui taikomų apribojimų ar draudimų muitinio tranzito procedūra negali būti įforminta, asmens, turinčio disponavimo tomis prekėmis arba jų vežimo teisę, sprendimu prekės turi būti pateiktos kitai muitinės procedūrai, išvežtos atgal į užsienį, neatlygintinai perduotos valstybei arba sunaikintos muitinei prižiūrint. [10, p.13]

Muitinio tranzito procedūra prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, taikoma tada, kai tai yra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, o taip pat jeigu šioms prekėms LR muitų teritorijoje įforminti muitinės ir (arba) transporto dokumentai; tokiu atveju šios procedūros vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamos per kitos valstybės teritoriją. [14, p.56]

Šios procedūros taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 metų gruodžio 22d. nutarimas Nr.1610 “Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo” (pakeitimai: 1996 03 19 LR Vyriausybės nutarimas Nr.399, 1996 04 23 LR Vyriausybės nutarimas Nr.482, 1997 05 30 LR Vyriausybės nutarimas Nr.532, 1998 02 24 LR Vyriausybės nutarimas Nr.230 ir 1998 09 10 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1103).

Jeigu prekės, muitinės nustatytomis sąlygomis gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, tai jos neapmokestinamos importo ir eksporto muitais bei mokesčiais. Tačiau, gabenant prekes, kurioms taikoma ši procedūra nustatyta tvarka mokamas užstatas, ne mažesnis už toms prekėms nustatytą importo muitų ir mokesčių sumą (tranzito per LR teritoriją atveju), arba ne mažesnis už eksporto muitų ir mokesčių sumą (tranzito ne per LR teritoriją atveju). [10, p.14]

Transporto vienetai, kuriuose gabenamos prekės, turi būti plombuojamos, uždedami identifikavimo ženklai.

Taip pat muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkoje nurodoma, kokios prekės ir kaip turi būti gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.

Ši procedūra užbaigiama, kai prekės per nustatytą terminą (kurio metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) pristatomos į paskirties įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir identifikavimo ženklais. [10, p.17]

2.3 Muitinis sandėliavimas

Muitinis sandėliavimas – tai muitinės procedūra, kurią atliekant, prekės už kurias nesumokėti eksporto – importo mokesčiai ar jų įvežimui taikomi draudimai ar apribojimai, saugomos muitinei prižiūrint nustatytoje muitų teritorijos dalyje, muitinės sandėlyje. [9, p.13; 1, p.3]

Muitinės sandėliavimo procedūrą importuotojai paprastai taiko tada, kai įvežimo metu importuotojas neketina importuoti vidaus vartojimui arba kai jis nenori ar negali sumokėti importo muitų ir mokesčių. Importuotojas gali iš muitinės sandėlio reeksportuoti padėtas prekes, nemokėdamas importo muito ir mokesčių arba tam tikrą dalį importuoti vidaus vartojimui, sumokėdamas priklausančius importo muitus ir mokesčius. [12, p.14]

Muitinio sandėliavimo muitinės procedūra užima svarbią vietą Lietuvos užsienio prekyboje. 1998m. pirmą pusmetį eksportas iš muitinės sandėlių sudarė 16.5 procentus Lietuvos eksporto apimties, o importas į muitinės sandėlius – 13.8 procentus importo apimties. [19, p.11]

Muitinės sandėlių steigimo tvarką ir muitinio sandėliavimo procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1994m. rugpjūčio 4d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas “Muitinės sandėlio steigimo tvarka “ ir “ Muitinės sandėlio taisyklės” (įdomu tai, kad yra net trylika šio nutarimo pakeitimų).

Pagal Kioto konvenciją, nacionaliniai įstatymai turi numatyti, kad muitinės sandėliai gali būti atvirieji ir uždarieji. Taigi Lietuvoje kaip ir kitose valstybėse galima steigti atvirus ir uždarus sandėlius. Uždaruose sandėliuose savo naudojimo prekes laiko tik sandėlio savininkas, kuriuo gali būti muitinė bei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys.
sandėliuose gali sandėliuoti visi LR ūkio subjektai. [1, p.3; 16, p.43]

Sandėlius Lietuvoje gali steigti visi LR ūkio subjektai, gavę Muitinės departamento direktoriaus leidimą, Finansų ministerijai pritarus. Prašyme leidimui steigti muitinės sandėlį, steigėjas turi nurodyti muitinės sandėlio steigimo ekonominį tikslingumą, mokesčių inspekcijos išvadą dėl ūkinės-finansinės veiklos, valstybinių institucijų leidimus laikyti sandėlyje pageidaujamas sandėliuoti prekes. Taip pat steigiant muitinės sandėlį, reikia pateikti muitinės sandėlio garantiją. [9, p.12]

Atviruosiuose ir uždaruosiuose sandėliuose gali būti laikomos visos iš užsienio įvežtos prekės, išskyrus prekes, turinčias draudimus ir apribojimus, remiantis valstybės saugumo, viešosios moralės, sveikatos, higienos ir kitais reikalavimais, taip pat prekes, galinčias paveikti kitas prekes, kurioms laikyti reikia specialių įrengimų. Alkoholį ir tabako gaminius galima laikyti tik uždaruose arba atviruose muitinės įstaigų steigtuose sandėliuose. Muitinės sandėliuose draudžiama laikyti naftos produktus, cukrų, greitai gendančius produktus. Prekių laikymas muitinės sandėliuose neribojamas. Po sandėliavimo prekės vertė negali sumažėti, išskyrus reeksporto atvejus. [1, p.3; 9, p.14]

Norint sandėliuoti prekes muitinės sandėlyje yra sudaroma sutartis tarp prekių savininko ir muitinės sandėlio savininko. Muitinei pateikiami prekių dokumentai. Sandėliuojant prekes visi muitai ir mokesčiai paskaičiuojami, tačiau nemokami, garantinių raštų taip pat nereikia, nes garantuoja sandėlio savininkas. [1, p.3]

Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti prekėmis, laikomomis muitinės sandėlyje, leidžiama paimti iš muitinės sandėlio dalį arba visas prekes ir jas eksportuoti arba taikyti kitas muitinės procedūras, laikantis kiekvienu atveju numatytų sąlygų ir atliekant visus privalomus privalumus. Muitinės sandėliavimo procedūra užbaigiama šiais atvejais: prekes įvežant į užsienį, prekes paliekant vidaus vartojimui, prekes perparduodant, pakeičiant prekių savininką ir vykdytoją, forminant laikiną įvežimą ar laikiną įvežimą perdirbti. [1, p.3]

2.4 Laikinasis įvežimas perdirbti

Pagal šią muitinės procedūrą ne Lietuvos prekės gali būti įvežtos į LR muitų teritoriją, neapmokestinant šių prekių importo ir eksporto muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų, ir per nustatytą laikotarpį tos prekės turi būti apdorotos ir reeksportuotos. [8; p.12]

Taigi, gali būti įvežtos žaliavos, medžiagos ir kitos prekės, panaudotos produktams gaminti, ir šie produktai išvežami, nemokant už sunaudotas žaliavas, medžiagas nustatytų importo mokesčių ir netaikant ekonominių draudimų ir apribojimų. Jeigu žaliavos, medžiagos ir kitos prekės,už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, yra išleistos laisvai cirkuliuoti ir už jas buvo sumokėti importo muitai ir mokesčiai, tai jas perdirbus ir eksportuojant, suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, tie mokesčiai pagal darbo sistemą gražinami, o jei importo muitai ir mokesčiai nebuvo sumokėti, tai atsisakoma juos išieškoti. [14, p.64]

Ūkio subjektai plačiai taiko laikinojo prekių įvežimo perdirbti muitinės procedūrą. Taikant šią procedūrą, Lietuvoje 1998m. I pusmetį įvežta prekių už 1176.5 mln. Lt., o tai sudaro 9.9%viso importo, ir išvežta perdirbtų prekių už 1579.4 mln. Lt., o tai sudaro 20.2% eksporto apimties. [17, p.11]

Laikinojo prekių įvežimo perdirbti muitinės procedūros taikymas reglamentuotas Laikinojo prekių įvežimo į LR perdirbti tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1997m. rugpjūčio 11d. nutarimu Nr. 8981 (pakeitimas 1997m. gruodžio 31d. LR vyriausybės nutarimas Nr. 1511).

Laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra gali būti taikoma tik jos vykdytojui gavus muitinės leidimą. Jis išduodamas, jeigu procedūros vykdytojas pateikia muitinei informaciją, kad jis turi galimybes per nustatytą laikotarpį atlikti laikinai įvežtų prekių perdirbimo operacijas ir reeksportuoti pagrindinius kompensacinius produktus, taip pat duomenis apie prekių išeigą, jos apskaičiavimo metodą ir kt. informaciją. Jeigu prekės, kurias norima laikinai įvežti perdirbti yra įtrauktos į sąrašą prekių, kurių įvežimo sąlygų atitikimą nagrinėja tarpžinybinė komisija, arba norima laikinai įvežti perdirbti daugiau nei vieno pavadinimo prekių, tai leidimas išduodamas tik pateikus tarpžinybinės komisijos vienkartinį ar ilgalaikį sutikimą. Žodžiu, muitinės, išduodamos leidimą, vadovaujasi pagrindine nuostata, kad laikinasis prekių įvežimas padidintų eksportą, tačiau nepadarytų žalos šalies gamintojams. [8, p.13, 14]

Kompensaciniai produktai turi būti reeksportuojami per muitinės nustatytą reeksporto laikotarpį, kuris paprastai yra neilgesnis kaip 6 mėnesiai (išimties būdu gali būti pratęstas iki 18 mėnesių). [8, p.14]

Muitinei sutikus kompensaciniai produktai gali būti gauti iš ekvivalentiškų prekių, kurių kokybė ir charakteristikos atitinka įvežtų perdirbti prekių kokybę. Tokiu atveju ekvivalentiškas prekes muitinė laiko laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis, o kompensaciniai produktai gauti iš ekvivalentiškų prekių gali būti išvežti iš muitų teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.
p.65]

Paprastai laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra baigiama šiais atvejais:

reeksportuojant į užsienį kompensacinius produktus;

muitinės sutikimu, padėjus kompensacinius produktus ar laikinai įvežtas prekes į muitinės sandėlį;

kompensacinius produktus ar laikinai įvežtas prekes išleidžiant laisvai cirkuliuoti;

reeksportuojant į užsienį laikinai įvežtas perdirbti prekes tokio pat pavidalo, kokios jos buvo įvežtos. [8, p.15]

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3176 žodžiai iš 6327 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.