Muitines
5 (100%) 1 vote

Muitines

112131

ĮVADAS

Kiekvienos valstybės veidrodis yra muitinės. Visi esame apie jas girdėję, skaitę, tačiau galbūt neesame pasigilinę į tai, kas vyksta, kuomet kertama valstybės siena. O mums, būsimiems tarptautinio verslo vadybininkams, reikėtų tai žinoti. Taigi šiame darbe aš norėčiau papasakoti apie sankcionuotus muitinės veiksmus – muitinės procedūras.

Valstybės, kurdamos savo šalių muitinės procedūrų teisinę bazę, vadovaujasi muitinės procedūrų supaprastinimu ir harmonizavimo pagrindinėmis nuostatomis bei standartais, kurie buvo parengti septintajame GATT daugiašalių derybų dėl prekybos ir tarifų etape (Ženeva, 1973-1979m.), plačiai žinomame kaip Tokijo etapas. Lietuvos muitų teritorijoje muitinės procedūrų taikymą reglamentuoja LR muitinės kodeksas, LR Vyriausybės ir Muitinės departamento teisės aktai. [16, p.32] Rašydama apie muitinės procedūras, aš remsiuosi būtent LR muitinės kodeksu bei teisės aktais, o taip pat publikacijomis laikraščiuose, žurnaluose. Pirmame skyriuje aš papasakosiu kaip prekės patikrinamos kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, kaip jos turi būti deklaruojamos ir tikrinamos.

Antrąjį skyrių paskyriau pačių muitinės procedūrų nagrinėjimui – kada, kokia procedūra yra taikoma, kaip ji taikoma, kokią reikšmę ji turi Lietuvos užsienio prekyboje.

Paskutiniajame referato skyriuje aptarsiu Lietuvos muitinės problemas, susijusias su muitinės procedūrų taikymu bei tai, kaip bandoma jas įveikti.

1. PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI: DEKLARAVIMAS IR TIKRINIMAS

Visos prekės, patikrinamos kuriai nors muitinės procedūrai, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai. Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo tvarka, deklarantų pareigos ir atsakomybė nustatyti Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatuose, patvirtintuose Muitinės departamento 1993 08 02 įstatymu Nr.206. [14, p.43; 16, p.32].

Prekes deklaruoja LR įregistruotas ūkio subjektas, turintis teisę disponuoti prekėmis, prekių savininkas arba jų įgalioti asmenys (muitinės tarpininkai). Deklarantas yra atsakingas muitinei už dokumentų ir muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir už importo muitų bei mokesčių sumokėjimą. [7, p.19]

Paprastai muitinės deklaraciją pateikiama raštu (išimtinais atvejais – žodžiu, veiksmu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis). Prekių deklaravimui ir muitinės procedūrai įforminti naudojami tam tikros formos blankai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. LR šiam tikslui naudojamas Bendrasis dokumentas (BD), kuris yra tapatus Europos Sąjungos šalyse nuo 1988 metų naudojamam SAD (Singh administrative dokument). BD turi 54 langelius, kuriuose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingą informaciją: duomenis apie prekių siuntėją ir gavėją, krovinio aprašymą, jo svorį, kilmę, kodą ir muitinę vertę, mokesčių apskaičiavimą ir daugelį kitų duomenų, reikalingų statistikai ir muitinės kontrolei. BD pildymo ir muitinio įforminimo taisyklės yra nustatytos Bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 02 09 įsakymu Nr.63 ir Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 10 31 įsakymu Nr.514. [14, p.44; 16, p.32]

Deklaruojant prekes kuriai nors muitinės procedūrai, muitinės deklaracija turi būti pateikta baigiant ankstesniąją muitinės procedūrą, atgabenus prekes į paskirties įstaigą. Deklaranto prašymu, nustatyta tvarka sumokėjus užstatą ar pateikus garantiją, deklaracijos pateikimo laiką gali pratęsti muitinės viršininkas (iki 15 parų), Muitinės departamentas (ilgesniam laikui). Užstato ar garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, kuris atitinka sumokėtinų muitų ir mokesčių sumą. Taip pat muitinei sutikus, deklaracija gali būti pateikiama prieš prekių atgabenimą į muitinės paskirties vietą bei periodiškai tas pats asmuo nuolat pateikia tas pačias prekes tai pačiai muitinės procedūrai. [7, p.20; 13,p.17]

Muitinės deklaraciją ir prekes tikrina muitinės pareigūnai. Tikrinant muitinės deklaraciją, patikrinama ar nustatytas prekių aprašymas atitinka nurodytą muito tarifo poziciją, ar teisingos muitų ir mokesčių normos ir apskaičiuoti dydžiai, ar tiksli ir patikima informacija pateiktuose dokumentuose ir deklaracijoje.

Prekės tikrinamos, norint įsitikinti, ar jų rūšis, kilmė, kiekis ir vertė atitinka duomenis, pateiktus muitinės deklaracijoje. Prekių tikrinimas gali būti bendro pobūdžio ir detalus. Atliekant bendro pobūdžio prekių tikrinimą, suskaičiuojamos prekių įpakuotės, patikrinamas jų markiravimas, patikrinama , ar prekių rūšis atitinka muitinės deklaracijoje pateiktą jų aprašymą. Taip pat gali būti patikrinta tik dalis muitinės deklaracijoje nurodytų prekių. O atliekant detalų prekių tikrinimą, nustatoma jų sudėtis, kiekis, muito tarifo pozicija, vertė ir prireikus – kilmė. Detalus prekių tikrinimas atliekamas , kai bendro pobūdžio prekių tikrinimo nepakanka ar kai esama pagrindo įtarti, kad muitinės deklaracijoje ar kartu su ja pateiktuose dokumentuose esanti informacija yra netiksli. Muitinė reguliariai atlieka reguliarų tikrinimą
prekių, už kurias nustatyti dideli muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai. [7, p.21; 13, p.18]

Muitinei nustačius, kad dėl klaidos, padarytos muitinės deklaracijoje ar apskaičiuojant muitus ir mokesčius, reikia papildomai sumokėti muitus ir mokesčius, pateikti dokumentus ar taikyti kitus LR įstatymus ar kitų teisės aktų nuostatas, ir nesant pagrindo manyti, kad deklarantas pateikė neteisinga informaciją tyčia, jis tuoj pat apie tai informuojamas. Šiuo atveju deklarantui sudaroma galimybė pataisyti deklaraciją ir atlikti visus kitus būtinus formalumus, netaikant sankcijų už pažeidimus.

Muitinei, patikrinus prekes ir nenustačius jokių pažeidimų bei esant sumokėtiems nustatytiems muitams ir mokesčiams arba už šias prekes sumokėta tam tikro dydžio užstatui ar pateiktai garantijai, deklaruotos kuriai nors importo procedūrai prekės tuoj pat perduodamos deklarantui ir išleidžiamos tos procedūros vykdymui. [7, p.22; 13, p.18]

2.MUITINĖS PROCEDŪRŲ ATLIKIMO TVARKA

2.1.Išleidimas laisvai cirkuliuoti

(importas vidaus suvartojimui)

Taikant šią muitinės procedūrą, ne Lietuvos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, suteikiant joms Lietuvos prekių statusą. Išleidus prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti taikomos importo draudimo ar ribojimo priemonės, kad yra atlikti jų importui taikomi muitinės formalumai ir sumokėti visi nustatyti importo muitai bei mokesčiai ir prekių savininkas, jomis gali disponuoti savo nuožiūra. [14, p.51]

Importas vidaus vartojimui yra muitinės procedūra, kuri dominuoja Lietuvos prekių importo struktūroje. Taikant šią procedūrą, 1998 metų I pusmetį į Lietuvos muitų teritoriją įvežta prekių už 9053.9 mln.Lt.,o tai sudaro 75.9% bendros prekių importo apimties. [19, p.11]

Importo vidaus vartojimui muitinės procedūrą reglamentuoja LR Vyriausybės 1994m. lapkričio 8d. nutarimu Nr. 1090 patvirtinta Importo vidaus vartojimui muitinės procedūros atlikimo tvarka.

Importo vidaus vartojimui muitinės procedūra gali būti įforminta LR Vyriausybės arba Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytose muitinės įstaigose, esančiose LR valstybės sienos perėjimo punktuose arba LR muitų teritorijos viduje. Muitinės įstaigos, kuriose gali būti įforminama importo vidaus vartojimui procedūra, nustatomos atsižvelgiant į prekių bei transporto priemonių rūšis, jų tikrinimo galimybes ir prekių gavėjo ar deklaranto buveinės adresą. Susitarus su muitinės įstaiga, importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama daklaranto pageidaujamoje vietoje, jeigu ji tinkama prekėms tikrinti. Išimtinais atvejais (įvežant humanitarinės pagalbos(labdaros) ir specialiosios pagalbos siuntas, diplomatinėms atstovybėms skirtus krovinius, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius ir kitas skubias siuntas) importo vidaus vartojimui procedūra gali būti įforminama ne muitinės įstaigos darbo laiku, deklarantui atlyginant muitinei visas su šios procedūros įforminimu susijusiais išlaidas. Prekės paprastai tikrinamos LR muitų teritorijos viduje esančiose muitinės įstaigose(įskaičiuojant muitinės įstaigas, veikiančias muitinės sandėliuose, eksporto ir importo terminaluose ir komercinės paskirties patalpose), kuriose prekės deklaruojamos importo vidaus vartojimui procedūrai. Tais atvejais, kai importo vidaus vartojimui procedūra LR sienos perėjimo punktuose neįforminama, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą prekės gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą. [5, p.16]

Deklaruojant importo vidaus vartojimui prekes, deklarantas, kartu su muitinės deklaracija turi pateikti šiuos dokumentus:

importo licenciją arba leidimą, jeigu prekių importui taikomi draudimai ar apribojimai;

prekių kilmės sertifikatą, jeigu už importuojamas prekes nustatyti preferenciniai muitai;

fitosanitarinį, veterinarinį, higienos arba kokybės sertifikatą, jeigu importuojamos augalinės arba gyvulinės kilmės prekės, maisto produktai, taip pat kitos prekės, kurios gali būti importuojamos tiktai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad jų kokybė atitinka nustatytuosius reikalavimus;

prekių muitinės vertės deklaraciją;

pirkimo ir pardavimo dokumentus (sutartį (kontraktą), jeigu ji sudaroma, sąskaitą-faktūrą ir kitus dokumentus – tarptautinio mokėjimo pavedimus, prekių kainininkus, tarpininkavimo sutartis ir kt., jeigu jie reikalingi prekių muitinei vertei ir atskiriems jos elementams pagrįsti);

transporto dokumentai (važtaraštis, CMR važtaraštis, CARNET TIR knygelė, orlaivio važtaraštis ir kt.);

dokumentai, patvirtinantys, kad importo muitai ir mokesčiai bei rinkliavos Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėti. [5, p.17]

Muitinei, patikrinus prekes ir nenustačius jokių pažeidimų ir esant sumokėtiems nustatytiems importo muitams ir mokesčiams arba už šias prekes sumokėtam tam tikro dydžio užstatui ar pateiktai garantijai, deklaruotos išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai prekės tuojau pat perduodamos deklarantui ir išleidžiamos laisvai cirkuliuoti LR muitinių teritorijoje. [5, p.19]

2.2.Muitinės tranzitas

Muitinio tranzito procedūra taikoma, kai iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų
teritorijos vietą gabenamos:

ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų;

Lietuvos prekės, gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestinamos eksporto muitai ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.[14, p.55]

Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma gabenant iš išvykimo įstaigos t.y. muitinės įstaigos, kurioje pradedama muitinio tranzito procedūra į paskirties įstaigą t.y. muitinės įstaigą, kurioje užbaigiama muitinio tranzito procedūra, bet kurias prekes, išskyrus draudžiama gabenti per Lietuvos Respubliką. Jeigu pagal LR įstatymų ar kitų tesės aktų numatytus atvejus, kai prekių tranzitui taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti gabenamos tranzitu tiktai pateikus muitinei šių įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą arba įvykdžius nustatytus prekių gabenimo tranzitu reikalavimus.

Be to, ši procedūra taikoma gabenant importuojamas prekes iš muitinės įstaigos, esančios valstybės sienos perėjimo punkte, į LR muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, o eksportuojamas prekes – iš LR muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, esančią valstybės sienos perėjimo punkte, taip pat vežant prekes iš užsienio į LR teritorijoje esančias neapmuitinamas parduotuves arba teikiant jas kaip atsargas užsienio valstybių laivams ar lėktuvams.

Tuo atveju, kai dėl prekių tranzitui taikomų apribojimų ar draudimų muitinio tranzito procedūra negali būti įforminta, asmens, turinčio disponavimo tomis prekėmis arba jų vežimo teisę, sprendimu prekės turi būti pateiktos kitai muitinės procedūrai, išvežtos atgal į užsienį, neatlygintinai perduotos valstybei arba sunaikintos muitinei prižiūrint. [10, p.13]

Muitinio tranzito procedūra prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, taikoma tada, kai tai yra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, o taip pat jeigu šioms prekėms LR muitų teritorijoje įforminti muitinės ir (arba) transporto dokumentai; tokiu atveju šios procedūros vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamos per kitos valstybės teritoriją. [14, p.56]

Šios procedūros taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 metų gruodžio 22d. nutarimas Nr.1610 “Dėl muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo” (pakeitimai: 1996 03 19 LR Vyriausybės nutarimas Nr.399, 1996 04 23 LR Vyriausybės nutarimas Nr.482, 1997 05 30 LR Vyriausybės nutarimas Nr.532, 1998 02 24 LR Vyriausybės nutarimas Nr.230 ir 1998 09 10 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1103).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1918 žodžiai iš 6327 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.