Muitų politika ir muitai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Muitų politika ir muitai Lietuvoje

TURINYS

Įvadas 3

1.Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys 4

2. Muitų rūšys ir klasifikacija 4

3. Muitų esmė ir funkcijos 6

4. Muito tarifo nustatymas 7

5. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiai 10

6. Lietuvos muitų sistema įstojus į Europos Sąjungą 11

7.Užsienio prekybos pokyčiai Lietuvai tapus ES nare.Statistika 14

8.Lietuvos muitinė 20

9. Muitinės pažeidimai (kontrabanda, korupcija) 25

Išvados 34

Literatūra 35

Priedai 36

Įvadas

Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.

Prekė – visoks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.

Importo muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

Eksporto muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Muito norma – parametras, naudojamas muito dydžiui apskaičiuoti.

Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.

Prekių mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų, o dažniausiai – tiesiog būdas garantuoti savo egzistavimą. Nors tarptautinė naudinga šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti. Bet gerų ribojimo būdų neatrado, nes jų paprasčiausiai nėra. Bet koks prekybos apribojimas galiausiai virsta žala visuomenei. Dabar tarptautinė prekyba laisvesnė negu bet kada, kadangi pasaulis išmoko laisvosios prekybos pamoką, o kai kurios postkomunistinės šalys, tarp jų ir Lietuva, dar tik pradeda savo kailiu pajusti, ar tikrai užsienio prekybą riboti žalinga.

Dauguma mokslininkų ir ekonomistų pritaria tarptautinės prekybos liberalizavimui, muitų ir kitų prekybos barjerų panaikinimui. Ši pozicija remiasi ekonomine analize, įrodančia laisvosios prekybos naudą ne tik kiekvienai valstybei, bet ir visam pasauliniam ūkiui. Tačiau pateikiama nemažai svarių argumentų, teisinančių prekybinių apribojimų įvedimą ir rodančių jų blogą įtaką atskiros visuomenės grupės ar valstybės požiūriu.

Šiame darbe nagrinėsiu muitus – labiausiai naudojamą prekybos politikos priemonę, ir jos įtaką valstybės ekonomikai bei eiliniams vartotojams. Muitai yra valstybės suformuota netiesioginių mokesčių sistema, kuria siekiama apsaugoti nacionalinius gamintojus nuo užsienio prekių konkurencijos, reguliuoti atskirų prekių paklausą ir pasiūlą, saugoti šaliai svarbius gamtinius išteklius, spręsti gamtosaugos problemas, papildyti valstybės biudžeto pajamas ir įgyvendinti kitokius protekcionistinės ir merkantilistinės politikos uždavinius.

Paprastai muitų politika būdinga silpnai išsivysčiusioms šalims, nors muitai nėra pati efektyviausia tarptautinės ekonomikos reguliavimo priemonė. Pripažįstant laisvosios prekybos naudą, tiek atskirai šaliai, tiek atskirai pasauliniam ūkiui, ekonomiškai silpnesnės šalys ne visada gali naudotis kitais ekonominių ryšių reguliavimo būdais.

1. Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys

Prekybiniai apribojimai visada naudingi konkuruojančių su importu prekių gamintojams. Jei prekės gaminamos šalies viduje, gamybos kaštai dideli, ji negali konkuruoti su importuojamomis prekėmis, tai gamyba ir užimtumas šioje šakoje mažės. Šis neigiamas užsienio prekybos poveikis koncentruojasi viename ar keliuose vidaus sektoriuose, kai tuo tarpu užsienio prekybos nauda – galimybė pigiau vartotojams nupirkti importuojamą prekę, nei ją parduoda vidaus gamintojai, pasiskirsčiusi tarp daugelio ekonomikos objektų. Todėl neigiamas pasekmes patiriančio sektoriaus darbuotojai turi žymiai didesnius stimulus ir galimybes siekti, kad sektorius būtų kuo daugiau apsaugotas nuo pigesnių užsienio prekių konkurencijos Vyriausybės lygiu priimant tokius sprendimus dažnai neatsižvelgiama į tai, kad per ilgą laikotarpį tokia apsauga kenkia vidaus gamybai, nes susilpnina kaštų mažinimo ir kokybės gerinimo stimulus. Be to neatsižvelgiama į vartotojų interesus.

Šalies pramonės apsauga grindžiama tuo, kad dalis pramonės šakų turi pranašumą, kuriam įgyvendinti reikia laiko. Todėl būtina sukurti palankias sąlygas, kol pramonės šaka sutvirtės ir galės konkuruoti su užsienio produkcija. Jaunos šakos gynimo argumentą panaudojo F. Listas dar XIX amžiuje . Šiuo metu šis argumentas išryškėja vykdant prekybos politiką, kai valstybė remia tam tikros šakos produkcijos eksportą, padėdama tos šalies gamintojams įsitvirtinti užsienio rinkose, arba padeda plėtoti naują pramonės šaką. Pastaraisiais atvejais reikėtų palyginti dabartinius nuostolius su būsimais privalumais. Netgi jeigu prekės importuojamos už normalią (nedempinginę) kainą, jaunai pramonei reikės įveikti nemažai sunkumų skverbiantis į rinką. Tarptautinis patyrimas šioje srityje rodo, kad įvesti muitai paprastai išlieka, o ginama pramonės šaka netampa pajėgi konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Paskutinius 40 metų vykdoma potencialių eksporto
sektorių gynimo politika Lotynų Amerikoje dažniausiai nuvylė, kai tuo tarpu ryški Azijos valstybių užsienio orientacija pasižymėjo aukštais ekonomikos augimo tempai.

Autarkijos argumentas naudojamas teigiant, kad šalis turi apsaugoti tas importo pakaitalus gaminančias šakas, kurios gamina ir naudoja ribotus gamtos išteklius (pvz. žemės ūkis, anglies pramonė). Šiuo atveju mėginama išvengti aprūpinimo rizikos, palaikant pakankamą vidaus gamybinių pajėgumų lygį.

Optimalaus tarifo argumentas naudojamas tada, kai šalies rinka yra tokio dydžio, kad ji gali daryti įtaką pasaulinių kainų lygiui. Tuomet galima parinkti tokį muitų tarifą, kuris būtų naudingiausias šaliai. Nustačius optimalų tarifą, šalis gautų didžiausias pajamas ir apsaugotų savo pramonę.(McGrath,1999)

2. Muitų rūšys ir klasifikacija

1) Specialieji muitai taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiųjų muitų normas ir mokėjimo sąlygas nustato įstatymai;

2) Antidempinginiai – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala Lietuvos vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinę pramonę. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas;

3) Kompensaciniai muitai taikomi, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Kompensaciniai muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą;

4) Fiskaliniai muitai yra tie, kurių tikslas yra apmokestinti prekes, siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas.

5) Protekciniai (apsaugos) – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą.

6) Statistiniai muitai taikomi prekybos apyvartai apskaičiuoti.

7) Retorsiniai – taikytini apmokestinant prekes tų šalių, kurios labai padidina muitus savoms prekėms.

8) Išlyginamieji – muitai, kurie taikomi, kai prekės apmokestinamos, norint išlyginti importinių ir nacionalinės gamybos prekių kainas.

9) Preferenciniai – kai norima sumažinti muitą prekei, įvežamai iš atskirų šalių.

Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

1) nuolatiniai – mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;

2) sezoniniai – mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos.

Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai. Bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti Lietuvos Respublikos užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.

Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių aukščiau paminėtų rūšių muitai. Kiekvienas iš šių muitų apskaičiuojamas neatsižvelgiant į kitus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.(McGrath,1999)

3. Muitų esmė ir funkcijos

Pasaulinėje praktikoje šalies muitų sistema įforminama dviem savarankiškais įstatymų blokais:

Įstatymais, reguliuojančiais prekių ir kitų gėrybių, kurios vežamos per valstybinę sieną, apmuitinimo metodologiją, juridinių ir fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus.

Įstatymais, reglamentuojančiais muitinių tarnybų darbą, jų teises, pareigas, muitinės procedūras, kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.(Vilkas,1993)

Užsienio prekybą sudaro prekių išvežimas iš šalies ir įvežimas į šalį, todėl bendrą muitų sistemą sudaro trys dalys:

Importo (įvežamų į šalį prekių) muitai

Eksporto (išvežamų iš šalies prekių) muitai

Tranzitiniai (pervežamų per šalį muitai)

Importo muitų sistema – tai atitinkamai sugrupuotas sąrašas prekių, kurios apmokestinamos nustatyto dydžio mokesčiais, įvežant jas per valstybinę sieną. Tai pagrindinė tarptautinės prekybos reguliavimo dalis, nes jos pagalba įgyvendinami muitų politikos tikslai.

Eksporto muitų sistema – tai sąrašas prekių, kurių išvežimu į užsienį valstybė nesuinteresuota, tačiau draudimo netaiko. Dažniausiai naudojama siekiant apriboti šalies gamtinių išteklių išvežimą arba šalyje jaučiant kokių nors prekių stygių. Atskirais atvejais eksporto muitai duoda galimybę padidinti eksportuojamos produkcijos kainą kitų šalių vartotojų sąskaita ir, nedidinant eksporto apimčių, papildyti valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tada reikia turėti labai tvirtas tos prekės pozicijas pasaulinėje rinkoje.

Tranzito muitų sistema- tai mokestis už gabenamas per šalies
teritoriją prekes į kitas šalis. Viena vertus, tai valstybės biudžeto pajamų papildymo įrankis, o kita vertus, nepageidaujamų prekių srautų per šalį ribojimas, siekiant nepabloginti ekologinės situacijos ar sprendžiant kai kuriuos užsienio protekcionistinius politikos uždavinius.

Tiek visa muitų sistema, tiek jos sudedamosios dalys – muitų funkcijos, struktūra, tarifai, apmuitinamų prekių sąrašai – paprastai yra tarptautinių derybų objektas. Muitų įvedimas dažnai sukelia negatyvią užsienio prekybos partnerių reakciją, nes muitai nenaudingi vartotojams, beveik visuomet blogina gyvenimo lygį ir partnerių šalyse, ir muitą įvedusios šalie, neskatina laisvosios konkurencijos. Jei šalies ekonomikoje esama vidinių neišsprendžiamų problemų, neleidžiančių panaudoti visų kitų užsienio prekybos reguliavimo būdų, kaip subsidijų, laisvosios prekybos sutarčių, slenkstinių kainų ir kitų, muitų įvedimas šaliai yra naudingesnis nei ekonominis pasyvu- mas. Tačiau dėl to reikia derėtis su užsienio šalimis, jei norima išvengti uždaros ekonomikos žalos.

Svarbiausias muitų sistemos elementas yra muitų tarifas. Pagrindinės jo funkcijos yra tokios:

1. Užsienio prekybos protekcionizmo priemonė, sauganti nacionalines ūkio šakas ar atskiras prekes nuo užsienio partnerių konkurencijos. Įvežamų į šalį prekių muitai didina importinių prekių kainą, ir nacionaliniai gamintojai įgauna pranašumą, nes vidaus rinkoje savo gamybos prekes gali parduoti pigiau.

2. Skatina nacionalinę gamybą ir eksportą, darydami įtaką prekių vidaus kainoms. Importinių prekių pabrangimas didina vidaus kainų lygį ir nacionalinių gamintojų pelną bei jų konkurencinį pajėgumą užsienio šalių rinkose. Tačiau ši politika slepia nemažai pavojų, nes šalies gamintojai įpranta dirbti šiltnamio sąlygomis. Vėliau jų produkcija gali techniškai atsilikti ir vėliau tapti nekonkurentiška.

3. Priemonė užsienio prekybinėms nuolaidoms gauti. Gali būti net politinės nuolaidos. Derybose atitinkamoms prekių grupėms siūloma abipusiškai sumažinti muitų mokesčių lygį ir apskritai jų atsisakyti, siūloma jungtis į prekybines, ekonomines ar net politines sąjungas.

4. Muitų tarifai naudojami eksporto plėtrai didinti, kada vienašališkai atsisakoma nuo įvežamųjų tarifų produkcijai, kuri šalyje ir toliau perdirbama, o gautieji gatavi gaminiai eksportuojami į užsienį.

5. Muitų tarifai padeda valstybinei kontrolei sekti įvežamas į šalį prekes, yra svarbi informacijos priemonė sprendimams dėl užsienio politikos, tarpvalstybinių sutarčių, jungimosi į sąjungas ar nesijungimo sprendimams priimti.

Galiausiai valstybė, naudodama prekių ir kitų gėrybių apmuitinimą, sprendžia fiskalines ir užsienio prekybos balanso problemas. Idealiausia, kai tam tikro periodo importo apimtis lygi eksporto apimčiai. (McGrath,1999)

4. Muito tarifo nustatymas

Kadangi muito tarifo pagrindinis nustatymo tikslas – visiškai eliminuoti skirtumą tarp importuojamų ir nacionalinių gamintojų analogiškų prekių kainų lygių, tai labai didelę reikšmę turi muitų mokesčių apskaičiavimas. Pagal apskaičiavimo būdą skiriami du pagrindiniai muitų tarifų dydžiai:

1. Specifinė (kiekybinė) muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant. Trumpai tariant, tai muitų mokestis, atsižvelgiant į vežamų prekių kiekį, svorį, tūrį. Jei tarsime, kad importuojamo gaminio užsienio partnerio nustatyta kaina yra PI, vidaus kaina Pv, tai muito dydis bus:

Tv=Pv–PI (1)

Šių kainų skirtumas arba muito tarifo dydis parodo, kokia dalimi muitas gina savo gamybos produkciją. Tačiau įrodytas apskaičiavimas turi nemažą trūkumą – kai kurioms produkcijos rūšims (pavyzdžiui, technologinėms linijoms, sudėtingoms mašinoms ir jų sistemoms ir panašiai) sunku pritaikyti mato vienetą. Be to, kadangi specifinio muito matas tiesiogiai susijęs su kainomis, o pastarąsias veikia infliacija, tai šiuo būdu apskaičiuoto muito vertė santykinai mažėja, tampa mažiau reikšminga ir tenka rengti derybas, peržiūrėti specifinio muito tarifą. Todėl labiau paplitęs yra antrasis muitų tarifų dydis – vertybinis muitas.

2. Vertybinė (advaliorinė) muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės. Jei importuoto gaminio kaina PI, vidaus kaina Pv, tai muito dydis bus:

tv=Pv/PI – 1 (2)

Vertybinio muito apskaičiavimas yra paprastesnis ir objektyvesnis – pakanka importo kainą padauginti iš muito tarifo koeficiento arba procento. Bet čia susiduriama su kita problema – kaip nustatyti, ar importuotojas deklaruoja tikrąją prekės kainą (vertę). Jei prekių importuotojas yra importuojančios šalies atstovas, jis suinteresuotas mažesniu muitu ir daugeliu atveju naudinga prekės kainą sumažinti. Neretai pardavimo sutartyse nurodoma sumažinta prekių vertė. Be to, sudaromos sąlygos muitininkų piktnaudžiavimui, nes už atitinkamą mokestį galima nevienodai įvertinti analogiškas prekes. Todėl, mūsų sąlygomis, tikriausiai geriausias yra kombinuotas (mišrus) muitų apskaičiavimo metodas, derinantis specifinius ir vertybinius skaičiavimo metodus, padedantis, nors ir ne visai, išvengti nurodytų trūkumų. Mišriosios
muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis – kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.

Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūrą:

1) prekės kodas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

2) prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

3) prekės natūrinis matavimo vienetas;

4) autonominė importo muito norma;

5) konvencinė importo muito norma;

6) preferencinės importo muito normos;

7) eksporto muito norma.

Visos bendrųjų muitų normos gali būti pateiktos keliuose muitų tarifuose, kurių kiekvienas atitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros dalį. Muitų tarifuose bendrųjų muitų normos nustatomos kiekvienai kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros pozicijos daliai atskirai.

Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos ir atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės.

Valstybė, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatomis.

Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti:

1) autonominė – taikoma, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta;

2) konvencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą;

3) preferencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma atskirai kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą.

Jeigu preferencinė muito norma didesnė už autonominę ar konvencinę muito normą, apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, taikoma mažiausia muito norma.

Valstybių, iš kurių kilusioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos, sąrašus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tvirtina ir keičia Vyriausybė. Į šiuos sąrašus įtraukiamos ir valstybės, iš kurių kilusioms prekėms konvencinės muitų normos taikomos Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju nurodoma, kokioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos.(McGrath,1999)

Muitinė, taikydama nustatytus muitus, kitus importo ir eksporto mokesčius, importo, eksporto bei tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra oficialus informacijos rinkinys.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2675 žodžiai iš 8916 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.