Muitų politika ir muitai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Muitų politika ir muitai Lietuvoje

1121314151617181

TURINYS

Įvadas 3

1.Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys 4

2. Muitų rūšys ir klasifikacija 4

3. Muitų esmė ir funkcijos 6

4. Muito tarifo nustatymas 7

5. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiai 10

6. Lietuvos muitų sistema įstojus į Europos Sąjungą 11

7.Užsienio prekybos pokyčiai Lietuvai tapus ES nare.Statistika 14

8.Lietuvos muitinė 20

9. Muitinės pažeidimai (kontrabanda, korupcija) 25

Išvados 34

Literatūra 35

Priedai 36

Įvadas

Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.

Prekė – visoks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.

Importo muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

Eksporto muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Muito norma – parametras, naudojamas muito dydžiui apskaičiuoti.

Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.

Prekių mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų, o dažniausiai – tiesiog būdas garantuoti savo egzistavimą. Nors tarptautinė naudinga šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti. Bet gerų ribojimo būdų neatrado, nes jų paprasčiausiai nėra. Bet koks prekybos apribojimas galiausiai virsta žala visuomenei. Dabar tarptautinė prekyba laisvesnė negu bet kada, kadangi pasaulis išmoko laisvosios prekybos pamoką, o kai kurios postkomunistinės šalys, tarp jų ir Lietuva, dar tik pradeda savo kailiu pajusti, ar tikrai užsienio prekybą riboti žalinga.

Dauguma mokslininkų ir ekonomistų pritaria tarptautinės prekybos liberalizavimui, muitų ir kitų prekybos barjerų panaikinimui. Ši pozicija remiasi ekonomine analize, įrodančia laisvosios prekybos naudą ne tik kiekvienai valstybei, bet ir visam pasauliniam ūkiui. Tačiau pateikiama nemažai svarių argumentų, teisinančių prekybinių apribojimų įvedimą ir rodančių jų blogą įtaką atskiros visuomenės grupės ar valstybės požiūriu.

Šiame darbe nagrinėsiu muitus – labiausiai naudojamą prekybos politikos priemonę, ir jos įtaką valstybės ekonomikai bei eiliniams vartotojams. Muitai yra valstybės suformuota netiesioginių mokesčių sistema, kuria siekiama apsaugoti nacionalinius gamintojus nuo užsienio prekių konkurencijos, reguliuoti atskirų prekių paklausą ir pasiūlą, saugoti šaliai svarbius gamtinius išteklius, spręsti gamtosaugos problemas, papildyti valstybės biudžeto pajamas ir įgyvendinti kitokius protekcionistinės ir merkantilistinės politikos uždavinius.

Paprastai muitų politika būdinga silpnai išsivysčiusioms šalims, nors muitai nėra pati efektyviausia tarptautinės ekonomikos reguliavimo priemonė. Pripažįstant laisvosios prekybos naudą, tiek atskirai šaliai, tiek atskirai pasauliniam ūkiui, ekonomiškai silpnesnės šalys ne visada gali naudotis kitais ekonominių ryšių reguliavimo būdais.

1. Tarptautinės prekybos ribojimo tikslai ir priežastys

Prekybiniai apribojimai visada naudingi konkuruojančių su importu prekių gamintojams. Jei prekės gaminamos šalies viduje, gamybos kaštai dideli, ji negali konkuruoti su importuojamomis prekėmis, tai gamyba ir užimtumas šioje šakoje mažės. Šis neigiamas užsienio prekybos poveikis koncentruojasi viename ar keliuose vidaus sektoriuose, kai tuo tarpu užsienio prekybos nauda – galimybė pigiau vartotojams nupirkti importuojamą prekę, nei ją parduoda vidaus gamintojai, pasiskirsčiusi tarp daugelio ekonomikos objektų. Todėl neigiamas pasekmes patiriančio sektoriaus darbuotojai turi žymiai didesnius stimulus ir galimybes siekti, kad sektorius būtų kuo daugiau apsaugotas nuo pigesnių užsienio prekių konkurencijos Vyriausybės lygiu priimant tokius sprendimus dažnai neatsižvelgiama į tai, kad per ilgą laikotarpį tokia apsauga kenkia vidaus gamybai, nes susilpnina kaštų mažinimo ir kokybės gerinimo stimulus. Be to neatsižvelgiama į vartotojų interesus.

Šalies pramonės apsauga grindžiama tuo, kad dalis pramonės šakų turi pranašumą, kuriam įgyvendinti reikia laiko. Todėl būtina sukurti palankias sąlygas, kol pramonės šaka sutvirtės ir galės konkuruoti su užsienio produkcija. Jaunos šakos gynimo argumentą panaudojo F. Listas dar XIX amžiuje . Šiuo metu šis argumentas išryškėja vykdant prekybos politiką, kai valstybė remia tam tikros šakos produkcijos eksportą, padėdama tos šalies gamintojams įsitvirtinti užsienio rinkose, arba padeda plėtoti naują pramonės šaką. Pastaraisiais atvejais reikėtų palyginti dabartinius nuostolius su būsimais privalumais. Netgi jeigu prekės importuojamos už normalią (nedempinginę) kainą, jaunai pramonei reikės įveikti nemažai sunkumų skverbiantis į rinką. Tarptautinis patyrimas šioje srityje rodo, kad įvesti muitai paprastai išlieka, o ginama pramonės šaka netampa pajėgi konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Paskutinius 40 metų vykdoma potencialių eksporto
sektorių gynimo politika Lotynų Amerikoje dažniausiai nuvylė, kai tuo tarpu ryški Azijos valstybių užsienio orientacija pasižymėjo aukštais ekonomikos augimo tempai.

Autarkijos argumentas naudojamas teigiant, kad šalis turi apsaugoti tas importo pakaitalus gaminančias šakas, kurios gamina ir naudoja ribotus gamtos išteklius (pvz. žemės ūkis, anglies pramonė). Šiuo atveju mėginama išvengti aprūpinimo rizikos, palaikant pakankamą vidaus gamybinių pajėgumų lygį.

Optimalaus tarifo argumentas naudojamas tada, kai šalies rinka yra tokio dydžio, kad ji gali daryti įtaką pasaulinių kainų lygiui. Tuomet galima parinkti tokį muitų tarifą, kuris būtų naudingiausias šaliai. Nustačius optimalų tarifą, šalis gautų didžiausias pajamas ir apsaugotų savo pramonę.(McGrath,1999)

2. Muitų rūšys ir klasifikacija

1) Specialieji muitai taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiųjų muitų normas ir mokėjimo sąlygas nustato įstatymai;

2) Antidempinginiai – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala Lietuvos vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinę pramonę. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas;

3) Kompensaciniai muitai taikomi, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Kompensaciniai muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą;

4) Fiskaliniai muitai yra tie, kurių tikslas yra apmokestinti prekes, siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas.

5) Protekciniai (apsaugos) – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą.

6) Statistiniai muitai taikomi prekybos apyvartai apskaičiuoti.

7) Retorsiniai – taikytini apmokestinant prekes tų šalių, kurios labai padidina muitus savoms prekėms.

8) Išlyginamieji – muitai, kurie taikomi, kai prekės apmokestinamos, norint išlyginti importinių ir nacionalinės gamybos prekių kainas.

9) Preferenciniai – kai norima sumažinti muitą prekei, įvežamai iš atskirų šalių.

Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

1) nuolatiniai – mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;

2) sezoniniai – mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos.

Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai. Bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti Lietuvos Respublikos užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą.

Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių aukščiau paminėtų rūšių muitai. Kiekvienas iš šių muitų apskaičiuojamas neatsižvelgiant į kitus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.(McGrath,1999)

3. Muitų esmė ir funkcijos

Pasaulinėje praktikoje šalies muitų sistema įforminama dviem savarankiškais įstatymų blokais:

Įstatymais, reguliuojančiais prekių ir kitų gėrybių, kurios vežamos per valstybinę sieną, apmuitinimo metodologiją, juridinių ir fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus.

Įstatymais, reglamentuojančiais muitinių tarnybų darbą, jų teises, pareigas, muitinės procedūras, kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus.(Vilkas,1993)

Užsienio prekybą sudaro prekių išvežimas iš šalies ir įvežimas į šalį, todėl bendrą muitų sistemą sudaro trys dalys:

Importo (įvežamų į šalį prekių) muitai

Eksporto (išvežamų iš šalies prekių) muitai

Tranzitiniai (pervežamų per šalį muitai)

Importo muitų sistema – tai atitinkamai sugrupuotas sąrašas prekių, kurios apmokestinamos nustatyto dydžio mokesčiais, įvežant jas per valstybinę sieną. Tai pagrindinė tarptautinės prekybos reguliavimo dalis, nes jos pagalba įgyvendinami muitų politikos tikslai.

Eksporto muitų sistema – tai sąrašas prekių, kurių išvežimu į užsienį valstybė nesuinteresuota, tačiau draudimo netaiko. Dažniausiai naudojama siekiant apriboti šalies gamtinių išteklių išvežimą arba šalyje jaučiant kokių nors prekių stygių. Atskirais atvejais eksporto muitai duoda galimybę padidinti eksportuojamos produkcijos kainą kitų šalių vartotojų sąskaita ir, nedidinant eksporto apimčių, papildyti valstybės biudžeto pajamas. Tačiau tada reikia turėti labai tvirtas tos prekės pozicijas pasaulinėje rinkoje.

Tranzito muitų sistema- tai mokestis už gabenamas per šalies
teritoriją prekes į kitas šalis. Viena vertus, tai valstybės biudžeto pajamų papildymo įrankis, o kita vertus, nepageidaujamų prekių srautų per šalį ribojimas, siekiant nepabloginti ekologinės situacijos ar sprendžiant kai kuriuos užsienio protekcionistinius politikos uždavinius.

Tiek visa muitų sistema, tiek jos sudedamosios dalys – muitų funkcijos, struktūra, tarifai, apmuitinamų prekių sąrašai – paprastai yra tarptautinių derybų objektas. Muitų įvedimas dažnai sukelia negatyvią užsienio prekybos partnerių reakciją, nes muitai nenaudingi vartotojams, beveik visuomet blogina gyvenimo lygį ir partnerių šalyse, ir muitą įvedusios šalie, neskatina laisvosios konkurencijos. Jei šalies ekonomikoje esama vidinių neišsprendžiamų problemų, neleidžiančių panaudoti visų kitų užsienio prekybos reguliavimo būdų, kaip subsidijų, laisvosios prekybos sutarčių, slenkstinių kainų ir kitų, muitų įvedimas šaliai yra naudingesnis nei ekonominis pasyvu- mas. Tačiau dėl to reikia derėtis su užsienio šalimis, jei norima išvengti uždaros ekonomikos žalos.

Svarbiausias muitų sistemos elementas yra muitų tarifas. Pagrindinės jo funkcijos yra tokios:

1. Užsienio prekybos protekcionizmo priemonė, sauganti nacionalines ūkio šakas ar atskiras prekes nuo užsienio partnerių konkurencijos. Įvežamų į šalį prekių muitai didina importinių prekių kainą, ir nacionaliniai gamintojai įgauna pranašumą, nes vidaus rinkoje savo gamybos prekes gali parduoti pigiau.

2. Skatina nacionalinę gamybą ir eksportą, darydami įtaką prekių vidaus kainoms. Importinių prekių pabrangimas didina vidaus kainų lygį ir nacionalinių gamintojų pelną bei jų konkurencinį pajėgumą užsienio šalių rinkose. Tačiau ši politika slepia nemažai pavojų, nes šalies gamintojai įpranta dirbti šiltnamio sąlygomis. Vėliau jų produkcija gali techniškai atsilikti ir vėliau tapti nekonkurentiška.

3. Priemonė užsienio prekybinėms nuolaidoms gauti. Gali būti net politinės nuolaidos. Derybose atitinkamoms prekių grupėms siūloma abipusiškai sumažinti muitų mokesčių lygį ir apskritai jų atsisakyti, siūloma jungtis į prekybines, ekonomines ar net politines sąjungas.

4. Muitų tarifai naudojami eksporto plėtrai didinti, kada vienašališkai atsisakoma nuo įvežamųjų tarifų produkcijai, kuri šalyje ir toliau perdirbama, o gautieji gatavi gaminiai eksportuojami į užsienį.

5. Muitų tarifai padeda valstybinei kontrolei sekti įvežamas į šalį prekes, yra svarbi informacijos priemonė sprendimams dėl užsienio politikos, tarpvalstybinių sutarčių, jungimosi į sąjungas ar nesijungimo sprendimams priimti.

Galiausiai valstybė, naudodama prekių ir kitų gėrybių apmuitinimą, sprendžia fiskalines ir užsienio prekybos balanso problemas. Idealiausia, kai tam tikro periodo importo apimtis lygi eksporto apimčiai. (McGrath,1999)

4. Muito tarifo nustatymas

Kadangi muito tarifo pagrindinis nustatymo tikslas – visiškai eliminuoti skirtumą tarp importuojamų ir nacionalinių gamintojų analogiškų prekių kainų lygių, tai labai didelę reikšmę turi muitų mokesčių apskaičiavimas. Pagal apskaičiavimo būdą skiriami du pagrindiniai muitų tarifų dydžiai:

1. Specifinė (kiekybinė) muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant. Trumpai tariant, tai muitų mokestis, atsižvelgiant į vežamų prekių kiekį, svorį, tūrį. Jei tarsime, kad importuojamo gaminio užsienio partnerio nustatyta kaina yra PI, vidaus kaina Pv, tai muito dydis bus:

Tv=Pv–PI (1)

Šių kainų skirtumas arba muito tarifo dydis parodo, kokia dalimi muitas gina savo gamybos produkciją. Tačiau įrodytas apskaičiavimas turi nemažą trūkumą – kai kurioms produkcijos rūšims (pavyzdžiui, technologinėms linijoms, sudėtingoms mašinoms ir jų sistemoms ir panašiai) sunku pritaikyti mato vienetą. Be to, kadangi specifinio muito matas tiesiogiai susijęs su kainomis, o pastarąsias veikia infliacija, tai šiuo būdu apskaičiuoto muito vertė santykinai mažėja, tampa mažiau reikšminga ir tenka rengti derybas, peržiūrėti specifinio muito tarifą. Todėl labiau paplitęs yra antrasis muitų tarifų dydis – vertybinis muitas.

2. Vertybinė (advaliorinė) muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės. Jei importuoto gaminio kaina PI, vidaus kaina Pv, tai muito dydis bus:

tv=Pv/PI – 1 (2)

Vertybinio muito apskaičiavimas yra paprastesnis ir objektyvesnis – pakanka importo kainą padauginti iš muito tarifo koeficiento arba procento. Bet čia susiduriama su kita problema – kaip nustatyti, ar importuotojas deklaruoja tikrąją prekės kainą (vertę). Jei prekių importuotojas yra importuojančios šalies atstovas, jis suinteresuotas mažesniu muitu ir daugeliu atveju naudinga prekės kainą sumažinti. Neretai pardavimo sutartyse nurodoma sumažinta prekių vertė. Be to, sudaromos sąlygos muitininkų piktnaudžiavimui, nes už atitinkamą mokestį galima nevienodai įvertinti analogiškas prekes. Todėl, mūsų sąlygomis, tikriausiai geriausias yra kombinuotas (mišrus) muitų apskaičiavimo metodas, derinantis specifinius ir vertybinius skaičiavimo metodus, padedantis, nors ir ne visai, išvengti nurodytų trūkumų. Mišriosios
muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis – kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.

Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūrą:

1) prekės kodas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

2) prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

3) prekės natūrinis matavimo vienetas;

4) autonominė importo muito norma;

5) konvencinė importo muito norma;

6) preferencinės importo muito normos;

7) eksporto muito norma.

Visos bendrųjų muitų normos gali būti pateiktos keliuose muitų tarifuose, kurių kiekvienas atitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros dalį. Muitų tarifuose bendrųjų muitų normos nustatomos kiekvienai kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros pozicijos daliai atskirai.

Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos ir atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės.

Valstybė, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatomis.

Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti:

1) autonominė – taikoma, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta;

2) konvencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą;

3) preferencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma atskirai kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą.

Jeigu preferencinė muito norma didesnė už autonominę ar konvencinę muito normą, apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, taikoma mažiausia muito norma.

Valstybių, iš kurių kilusioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos, sąrašus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tvirtina ir keičia Vyriausybė. Į šiuos sąrašus įtraukiamos ir valstybės, iš kurių kilusioms prekėms konvencinės muitų normos taikomos Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju nurodoma, kokioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos.(McGrath,1999)

Muitinė, taikydama nustatytus muitus, kitus importo ir eksporto mokesčius, importo, eksporto bei tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra oficialus informacijos rinkinys.

Integruotas tarifas sudaromas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros ir muitų tarifų pagrindu. Integruoto tarifo struktūrą, taip pat jo rengimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

Nesumokėtą muito ir delspinigių sumą muitinė išieško Muitinės kodekso nustatyta tvarka už einamuosius ir penkerius praėjusius metus. Muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti atvejus nustato Muitinės kodeksas bei atitinkamų rūšių muitus reglamentuojantys įstatymai. Prašymai grąžinti nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus pateikiami teritorinei muitinei ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šių muitų sumokėjimo (išieškojimo) dienos. Skundai dėl muitinės sprendimų atsisakyti patenkinti prašymus dėl nepagrįstai apskaičiuotų muitų perskaičiavimo, nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) muitų grąžinimo gali būti pateikti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Jeigu prašymą pateikęs asmuo nėra informuojamas apie priimtą sprendimą Muitinės kodekso nustatyta tvarka, skundas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių ir ne vėliau kaip po 5 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus ir su jais susijusius delspinigius teritorinė muitinė grąžina Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.

Nesumokėjus muitų arba jų nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, normą. Finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip 10 punktų. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai muitas turėjo būti sumokėtas, ir baigiami skaičiuoti muito sumokėjimo dieną įskaitytinai,
neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių muitai buvo nesumokėti arba laiku nesumokėti.Iš asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka, kaip ir nesumokėti muitai. Ir delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo muitų mokėjimo.(Ignatavičius,1994)

5. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiai

Įvedus muitus, pirmiausia nukenčia vartotojai. Jau vien tai, kad kai kurios prekės yra importuojamos į šalį, rodo, jog vartotojai jas vertina labiau nei savos šalies gamybos analogus. Įvedus šioms prekėms muitą, vartotojas bus priverstas arba mokėti didesnę pinigų sumą, arba (ir) įsigyti mažiau prekių. Muito įvedimas akivaizdžiai nenaudingas vartotojui, ir tai galima įvertinti kiekybiškai, remiantis klasikiniu paklausos ir pasiūlos modeliu (1 pav.).

Tarkime, kad N prekės pasaulinė kaina yra 100 Lt., kuriai esant Lietuva gali iš užsienio pirkti tiek minėtų prekių, kiek ji pageidauja. Kreivės Dd ir Sd – prekių paklausa ir pasiūla vidaus rinkoje. Neįvedus muitų, esant kainai 100 Lt už prekės vienetą, Lietuvos gamintojai pagamins prekių kiekį Sp, o vidaus vartotojai įsigis prekių kiekį Dp . Importo apimtį sudarys atkarpa Dp – Sp. Tarkime, įvedamas 10 proc. muitas, tuomet vartotojai už įvežamas prekes turės mokėti 110 Lt. Muitas sumažins vidaus vartojimą nuo Dpiki D1 vietinės pramonės produkcijos pasiūla padidės nuo Sp iki S1, o sumažėjusią importo apimtį rodys atkarpa D1 – S1. Importo apimties sumažėjimas priklausys nuo paklausos ir pasiūlos kreivių padėties vidaus rinkoje. Kuo šios kreivės horizontalesnės, tuo muito padidėjimas labiau sumažins importą, ir atvirkščiai: kuo kreivės vertikalesnės, tuo muitas turės mažesnę įtaką importo kiekio pasikeitimui.

Įvedus muitus, akivaizdžiai laimi vietiniai gamintojai – jie užpildo atsiradusią paklausą, plėsdami savo gamybą, o pakilus importuojamos produkcijos kainoms, jie gali didinti savo kainas iki muitų garantuojamo lygio ir gauti didesnį pelną – todėl jiems naudinga siekti muitų įvedimo, silpninančio jų konkurentus. Tačiau gamintojų nauda nekompensuoja vartotojų nuostolių, t.y. bendri nuostoliai dėl muitų įvedimo yra didesni.

Vietos gaminių pelnas, įvedus muitus, bus lygus plotui a, o vartotojų nuostoliai – plotui a+b+c+d (1 pav.). Panagrinėkime, kas sudaro vartotojų nuostolius.

1 pav. Muitų įtaka vartotojams, kainai ir gamybos apimčiai

Dalis šių pinigų (plotas b) yra susiję su nuostoliais, kuriuos patiria vartotojai, papildomai mokėdami už neefektyvų vietos gamintojų rėmimą. Importuojant prekes žemesne kaina, t.y. be muitų, šiuos išteklius galima būtų panaudoti efektyviau kitose pramonės šakose. Pinigai, lygūs muito ir importuojamų prekių kiekio sandaugai (plotas c), atitenka valstybei kaip muitas. Plotas d parodo vartotojų nuostolius, susijusius su sumažėjusiu vartojimu dėl kainų išaugimo, t.y. vartotojai priversti atsisakyti dalies prekių. Tačiau muitų įvedimas gali turėti ir teigiamų padarinių: šalis gali patirti naudą iš padidėjusių gamybos apimčių, išaugusio užimtumo, besivystančio šalies ūkio. Norint išsiaiškinti muitų tikslingumą kiekvienu konkrečiu atveju, reikia tirti realius ūkio šakos duomenis, toms prekėms būdingas pasiūlos ir paklausos kreives, jų polinkį.

6.Lietuvos muitų sistema įstojus į Europos Sąjungą

Prisiimti narystės Europos Sąjungoje (ES) ir joje veikiančioje Muitų sąjungoje įsipareigojimus Lietuva planuoja būti pasirengusi 2004 metais. Muitų sąjungoje dalyvaujančios ES valstybės panaikina tarpusavio prekybos apribojimus. Tai reiškia, kad visi muitai prekyboje tarp ES valstybių panaikinami. Valstybės narės trečiųjų šalių prekėms taiko bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. Įstojus į ES, muitinė surinks mažiau mokesčių, nes trečiųjų šalių muitai pateks ne į Lietuvos, o į ES biudžetą.) Principas toks: visos Europos Sąjungos valstybės surenka muitus į vieną centralizuotą fondą, iš kurio šios lėšos yra paskirstomos. 25 procentai visų surinktų lėšų skiriama mokesčių administravimo išlaidoms ir grąžinama juos surinkusiai valstybei. Tačiau daugiau lėšų, negu Lietuva atiduos, turėtų gauti iš struktūrinių fondų. Prekyboje su Europos Sąjungos šalimis nebus jokių muitų. Liks PVM ir akcizai. Dabar ES sudaro 15 valstybių, vėliau jų gali būti 27. Visas jas gina vienas muitų tarifas. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad ES bus nustatytas 70 procentų muitų tarifas bananams. Lietuvos gamintojams tai nesvarbu, nes Lietuvoje bananai neauga, tačiau taip bus ginami Portugalijos, kuri yra ES šalis, bananų augintojų interesai (jiems ginantis nuo importuojamų iš Lotynų Amerikos valstybių pigių bananų). Gamintojų interesų gynimas muitais, be abejo, naudingas gamintojams, tačiau už tai turi mokėti vartotojai, perkantys brangesnes prekes. Protingą ir valstybės požiūriu naudingą balansą turi sugebėti rasti sprendimus dėl muitų priimančios valstybės institucijos.

Įvertinant narystės sąlygotus pasikeitimus pagal valdymo lygius, didžiausią poveikį turėtų pajusti centrinė muitinės administracija – Muitinės departamentas. Ją būtina pertvarkyti pakoreguojant padalinių funkcijas, sustiprinant esamus padalinius ir sukuriant naujų (pvz., bendrosios žemės ūkio politikos,
kovos su pažeidimais ir kontrabanda). Į centrinę muitinės administraciją reikės priimti naujų darbuotojų, nes gerokai padidės su naryste ES susijusio darbo apimtys. Jau dabar vis svarbesnė tampa darbuotojų kvalifikacija, geras ES teisės aktų žinojimas, užsienio kalbų mokėjimas, asmeniniai kontaktai su Europos Komisijos ekspertais.

Pasikeitus teisinei sistemai ir didėjant prekybos apimtims, padidės ir muitinės veiklą reglamentuojančius ES teisės aktus gerai žinančių specialistų poreikis verslo sferoje, todėl geriausi šios srities specialistai gali išeiti iš tarnybos muitinėje. Sprendžiant šią problemą reikėtų užtikrinti, kad kiekvienoje srityje dirbtų daugiau nei vienas specialistas, skatinti tarnybą muitinėje didinant atlyginimus ir nustatant papildomų socialinių garantijų.

Neigiamą poveikį patirs muitinės tarpininkai, nes tam tikru mastu sumažės jų darbo apimtys (muitinės formalumai ES teritorijoje gabenamoms prekėms nebus atliekami). Didesnį poveikį patirs įmonės, kurių veikla sukoncentruota pasienyje su kitomis ES priklausančiomis valstybėmis.(Glinskienė, 1998)

Pasak LPK eksperto-konsultanto T.Vasilevskio, Lietuvai įstojus į ES Lietuvos ūkio subjektai susidurs su pakitusiomis verslo ir gamybos sąlygomis. Tiems ūkio subjektams, kurie importuoja žaliavas iš trečių šalių, šiuo metu netaikomi importo mokesčiai, o įstojus į ES jie bus apmokestinami pagal ES reikalavimus. Subjektams, ypač naudojantiems Rusijos, Kinijos, Ukrainos ir pan. žaliavas, gali tekti mokėti muitus. Apie Lietuvos ūkio subjektų poreikius kvotoms ir muitų suspendavimą būtina informuoti Europos Komisiją. Ūkio ministerijai (ŪM) turi būti pateiktas prekių, jų kodų, apimčių ir kilmės šalių sąrašai iki š.m. balandžio 26 d. ŪM teikimą Komisijai turi įvykdyti iki 2003 m. gegužės 16 d.(Lietuvos pramoninkų protokolas, Nr.9,2003)

Toliau apžvelgiant Lietuvos pramoninkų protokolą, galime išskirti, kad Rimutis Klevečka, Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos einantis direktoriaus pareigas, pažymėjo, kad rengiantis integruotis į ES keičiama Lietuvos muitinės valdymo struktūra, valdymas jungiamas per šiuo metu kuriamą integruotą muitinės informacinę sistemą. Nuo liepos 1 d. pradedami sąsajos su Briuseliu, vadinamosios naujos tranzito sistemos, leidžiančios sekti prekių judėjimą vidinėje ES erdvėje, bandymai. Diegimas vyksta pakankamai sparčiai, tikimasi, kad verslas turės elektroninio deklaravimo galimybę artimiausioje ateityje.

Europos muitų sąjunga remiasi keturiomis laisvėmis: laisvu prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimu. Lietuvai įstojus į ES išsiplės ekspedijavimo paslaugų poreikis, ypač aptarnaujant krovinių srautus į Rytus, išaugs sandėliavimo poreikis, pagreitės krovinių gabenimas prekyboje su ES šalimis. ES standartų laikymasis turės pagerinti muitinės darbą. Lietuvos muitinės veiklą reglamentuos ES muitinės kodeksas, tačiau kadangi jau dabar Lietuvos muitų teisė iš esmės suderinta su ES muitų teise, ypatingai didelio perversmo neturėtų būti. Didžiausią poveikį tai turės muitinės administravimui. Silpnesnis poveikis bus eksportuotojams, vežėjams, ekspeditoriams.

Laisvas prekių judėjimas sumažins tradicinių muitinės procedūrų apimtį 50-70 proc. , tačiau atsiras naujos muitinės veiklos kryptys, valstybinė mokesčių inspekcija turės sukurti naują prekybos su ES apskaitos tvarką. Naujuose Lietuvos muitinės reikalavimuose viršenybė teks ES teisės aktams, teks susidurti su daugiau kaip 4000 naujų prekybos teisės aktų.

ES prekybos politika remiasi bendruoju PPO susitarimu dėl muitų ir prekybos, taip pat ji formuojama vienašalių sprendimų bei dvišalių ir trišalių susitarimų pagrindu. Įvertinti visus minėtus aspektus labai sudėtinga. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai bus taikomos priemonės, kurios taikomos ES narėms prekyboje su trečiosiomis šalimis, taigi ji neteks atitinkamų lengvatų, taikytų besivystančioms šalims.

Lietuva yra PPO narė, prekyboje su PPO narėmis taikomi konvenciniai muitai. Lietuva turi laisvos prekybos sutartis su 30 šalių. Muitų tarifų struktūra nėra sudėtinga: jos pagrindą sudaro kombinuotoji prekių nomenklatūra, pagal kurią nustatomi mokesčiai, bei konvenciniai ir preferenciniai muitai. Taikomos ir antidempingo priemonės. Yra ir visa eilė netarifinio reguliavimo priemonių, susijusių su specifiniais reikalavimais: veterinarijos, fitosanitarijos ir panašiai.

Lietuvai įstojus į ES, žaliavoms arba pusgaminiams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, bus taikomi ES muitai. Ūkio subjektams, naudojantiems Europos šalių kilmės žaliavas, žaliavų kainos dėl Lietuvos įstojimo į ES neturėtų pasikeisti, tačiau naudojantiems Rusijos, Kazachijos, Kinijos ar kitų trečiųjų šalių žaliavas gali tekti mokėti muitus. Tačiau tam tikromis sąlygomis, atsižvelgdamos į ūkio subjektų prašymus, šalys narės gali kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti laikinai suspenduoti (sustabdyti) tam tikrai iš trečiųjų šalių importuojamai produkcijai taikomus muitus. Ir atvirkščiai – tais atvejais, kai ES šalies narės pramonė patiria didelį neigiamą poveikį iš trečiųjų šalių gamintojų dėl muitų suspendavimo, galima prašyti panaikinti muitų suspendavimą. Sprendimus dėl tam tikrų prekių importo muito suspendavimo priima
Komisija, todėl svarbu ją laiku informuoti apie ūkio subjektų kvotų arba muitų suspendavimo poreikius. Lietuvoje už ūkio subjektų prašymų dėl suspendavimo surinkimą atsakingos Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos, kurios įvertins jų pagrįstumą ir perduos Europos Komisijai. EK yra sukūrusi unikalią TARIC sistemą, kurioje kompiuterizuotu būdu akumuliuoti visi 4000 muitinės teisės aktai. Ši sistema apima prekės kodą, jos aprašymą, užsienio prekybos režimus pagal atskirus susitarimus ir kitus punktus. Patartina įmonėse turėti žmones, kurie jau dabar studijuotų TARIC sistemą, kadangi ten yra visa informacija apie užsienio prekybą: kurioms prekėms nustatytos kvotos, ar jos galioja, išeikvotos, kada bus pratęsiama kvota, taikomi muitų mokesčiai, draudimai ir apribojimai. Lietuvos muitinė kuria lietuvišką sistemą LITAR, kuri turi atitikti ES tarifų sistemą. Ji taps vienintele tarifinės informacijos talpykla Lietuvos muitinėje, kuria per internetą galės naudotis verslo visuomenė. Informacija bus atnaujinama kiekvieną dieną, taip pat bus galima sužinoti būsimus reguliavimus. (Euroverslo naijienos,Nr.34,2003)

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 4738 žodžiai iš 8916 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.