Muitų politika
5 (100%) 1 vote

Muitų politika

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS IR PREKYBOS KATEDRA

LIETUVOS MUITŲ POLITIKA

Tarptautinių ekonominių santykių kurso projektas

Mokslo vadovas:

Autorius:

(parašas)

KAUNAS 2003

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. Muitas……………………………………………………………………………………………………………………..4

1.1. Muitų rūšys………………………………………………………………………………………………………4

1.2. Muitų tarifų nustatymas……………………………………………………………………………………..5

1.3. Muitų normos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės…………………………6

1.4. Muitų politika……………………………………………………………………………………………………7

2. Lietuvos muitinė…………………………………………………………………………………………………………9

2.1. Muitinės misija ir strateginiai tikslai………………………………………………………………………9

2.2.Pagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai ir atliekamos funkcijos……………………………..9

2.3. Muitinės administruojami muitai bei mokesčiai…………………………………………………….10

2.4. Muitinės sandėliai……………………………………………………………………………………………..11

2.5. ES įtaka muitinės veiklai…………………………………………………………………………………….12

3. Užsienio prekyba……………………………………………………………………………………………………….13

3.1. Lietuvos ir ES sutartis dėl prekybos visomis prekėmis…………………………………………..14

3.2. Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO)…………………………………………………………………17

3.3. Dabartinė ES užsienio prekybos politika………………………………………………………………20

3.3.1. Romos sutartis – teisinės ES bendrosios prekybos pagrindas………………………..20

3.3.2. Skirtingi importo režimai…………………………………………………………………………20

3.3.3. Prekyba su trečiosiomis šalimis………………………………………………………………..22

3.3.4. Lietuva dalyvaus bendrojoje prekybos politikoje………………………………………..22

3.3.5. Po plėtros ES prekyba su trečiosiomis šalimis ir toliau laisvės……………………..23

3.4. Užsienio prekybos pasikeitimas Lietuvai įstojus į ES…………………………………………….24

3.4.1. Prekybos su Ukraina režimo pasikeitimas………………………………………………….24

3.4.2. Prekybos su Rusijos Federacija režimo pasikeitimas…………………………………..25

3.5. Trišalis Baltijos šalių ekonominis bendradarbiavimas…………………………………………….25

4. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….28

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………………………………31

Įvadas

Šiuo metu Lietuvoje dažnai pasigirsta raginimų įvairiais būdais riboti iš kitų šalių įvežamas prekes. Argumentai pateikiami patys įvairiausi: būtinybė subalansuoti eksportą ir importą, apsaugoti vartotojus nuo “nekokybiškų”, o gamintojus – nuo “neteisingai” konkuruojančių prekių, importo muitus mažinti tik abipusiškai, t.y. jei už tai kita šalis atsilygina tuo pačiu, arba atsilyginti muito didinimu kitai šaliai, jei ji šitaip pasielgia Lietuvos eksporto atžvilgiu, išlaikyti darbo vietas, suteikti laikiną paramą nuo ekonominės krizės nukentėjusioms įmonėms ir t.t.

Muitai ir muitų tarifai, kaip valstybės ekonominės politikos instrumentas pasireiškia tuo, kad Vyriausybė, formuodama muitų politiką, siekia užtikrinti prekių ir kitų vertybių gabenimo ekonominį reguliavimą bei vidaus rinkos apsaugą.

Lietuvos Respublikos muitų tarifas, tai susistemintas mokesčių (kuriais apmokestinamos išvežamos, įvežamos ir gabenamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją prekės bei kitos vertybės) normų rinkinys. Muitų tarifus pagal prekių ir krovinių pobūdį, apskaičiavimo metodus bei tarifų struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

1. Muitas

Muitas – tai mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti tuomet, kai prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba eksportuojamos iš jos. Šiuo metu iš Lietuvos Respublikos eksportuojamoms prekėms eksporto muitai nėra nustatyti. Pastaruoju metu Lietuvos užsienio prekybą reglamentuoja įvairios dvišalės ir daugiašalės tarptautinės sutartys (Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartys, laisvosios prekybos sutartys, ekonominio prekybinio bendradarbiavimo sutartys) bei
galiojantys teisės aktai.

Muitų režimą reguliuoja Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas, Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas, Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Muitais apmokestinamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, išskyrus atvejus, numatytus Muitų tarifų įstatyme bei Muitinės kodekse. Muitų tarifų įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje taikomų muitų rūšis, muitų taikymo atvejus, muitų tarifų importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką. Įstatymas taikomas visų juridinių ir fizinių asmenų vykdomam prekių importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

1.1. Muitų rūšys

Muitų tarifų įstatyme numatyta, kad Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi šių rūšių muitai: bendrieji, specialieji, antidempingo, kompensaciniai bei protekciniai.

Specialieji muitai yra taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš kitų šalių vienašališkai įvestus muitus. Jie nustatomi kiekvienu atveju atskirai remiantis specialiais įstatymais.

Antidempingo muitai taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala Lietuvos vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinę pramonę.

Kompensaciniai muitai taikomi, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos interesams. Antisubsidinės (kompensacinės) priemonės gali būti taikomos ne tik tam tikrų prekių importui, bet ir valstybei. Vienu metu importuojančioji šalis gali taikyti tik vieną priemonę: antidempingą ar kompensacinius muitus. Šių priemonių negalima taikyti tuo atveju, jei neįrodoma, kad sukeliama ar gali būti sukelta esminė žala vietinei pramonei.

Protekciniai (apsaugos) muitai yra taikytini tuomet, kai į Lietuvos muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Jie taikomi, kai dėl žymiai išaugusio tam tikrų prekių importo daroma žala vietos gamintojams. Protekciniai muitai taikomi konkrečiai prekei, nepriklausomai, iš kokios šalies ji importuojama ir kas yra jos gamintojas. Šie muitai taikomi toms prekėms, kurios gaminamos šalyje, bei kurioms netaikomi akcizai, o jeigu akcizai yra taikomi, tai muitai imami daug didesni nei nustatyti akcizai.

Daugeliui prekių (vaistams, medicinos technikai, vaikų mitybos produktams, kuro ir energijos ištekliams, energiją taupančioms medžiagoms, beveik visoms mašinoms, įrengimams ir žaliavoms, negaminamoms Lietuvoje, bet reikalingoms jos pramonei) importo muito tarifai nenustatyti. Importo muitai nustatyti daugiausia toms prekėms, kurios yra gaminamos Lietuvoje ir kurių importas gali padaryti didelį neigiamą poveikį Lietuvos ūkiui. Tam tikrais įstatyme numatytais atvejais (laikinojo prekių įvežimo, laikinojo prekių įvežimo perdirbti, labdaros ir paramos siuntų įvežimo) importo muitai netaikomi. Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, gali būti autonominė, konvencinė arba preferencinė. Autonominė muito norma taikoma tuomet, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta. Konvencinė muito norma taikoma tuomet, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą. Preferencinė muito norma yra taikoma tuomet, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma atskirai kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą.

1.2. Muitų tarifų nustatymas

1. Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūrą:

1) prekės kodas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

2) prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

3) prekės natūrinis matavimo vienetas;

4) autonominė importo muito norma;

5) konvencinė importo muito norma;

6) preferencinės importo muito normos;

7) eksporto muito norma.

2. Visos bendrųjų muitų normos gali būti pateiktos keliuose muitų tarifuose, kurių kiekvienas atitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros dalį.

3. Muitų tarifuose bendrųjų muitų normos nustatomos kiekvienai
tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros pozicijos daliai atskirai.

4. Muitų tarifai bei jų pakeitimai rengiami pagal šį įstatymą ir Vyriausybės nustatytą tvarką. Muitų tarifus tvirtina, keičia ir panaikina Vyriausybė.

1.3. Muitų normos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės

1. Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės.

2. Valstybė, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatomis.

3. Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti:

1) autonominė – taikoma, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta;

2) konvencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą;

3) preferencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma atskirai kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą.

4. Autonominė norma taip pat taikoma apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau kurioms nėra nustatyta konvencinė muito norma ar nustatyta konvencinė muito norma yra didesnė už autonominę muito normą.

5. Vyriausybės nutarimu konvencinė muito norma taip pat taikoma apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų, jeigu šios muitų normos taikymą sąlygoja Lietuvos Respublikos muitų politikos interesai arba jeigu valstybė, iš kurios kilusios prekės yra importuojamos, vienašališkai taiko prekių importui iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos lengvatines muitų normas.

6. Jeigu preferencinė muito norma didesnė už autonominę ar konvencinę muito normą, apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, taikoma mažiausia muito norma.

7. Valstybių, iš kurių kilusioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos, sąrašus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tvirtina ir keičia Vyriausybė. Į šiuos sąrašus įtraukiamos ir valstybės, iš kurių kilusioms prekėms konvencinės muitų normos taikomos Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju nurodoma, kokioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos.

1.4. Muitų politika

Svarbi užsienio ekonominės politikos sudėtinė dalis yra muitų politika. Pasaulinėje praktikoje muitų politika įforminama dviem savarankiškais įstatymų blokais:

1. įstatymai, reglamentuojantys prekių ir kitų gėrybių, kurios per šalies valstybinę sieną, apmuitinimo tvarką, metodologiją, juridinių bei fizinių asmenų veiksmus ir kitus su muitų politika susijusius aspektus.

2. įstatymus, reglamentuojančius muitinių tarnybų veiklą, teises ir pareigas, muitinės kontrolės tvarką, organizavimą ir kitus su šia veikla susijusius klausimus. Antrojo bloko įstatymais reguliuojami klausimai yra kiekvienos šalies vidaus reikalas, o pirmojo bloko problemos dažnai yra tarptautinių susitarimų objektas ir gali būti reguliuojamos dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis. Dažniausiai paplitęs objektas šiose sutartyse – muitų tarifai.

Skiriamos trys muitų rūšys:

1. išvežamasis tarifas – muito mokestį ima prekes išvežanti šalis;

2. tranzitinis tarifas – muito mokestį ima šalis, per kurios teritoriją pervežamos prekės.

3. įvežamasis tarifas – muito mokestį ima prekes įvežanti šalis. Lietuvos Respublikos muitų tarifas – tai susistemintas mokesčių, kuriais apmokestinamos įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei išvežamos iš jos prekės bei kitos vertybės, normų rinkinys. Pagal jį muitų tarifai sudaryti laikantis tarptautinėje praktikoje pripažintų muitų tarifų formavimo principų bei normų, o muitų tarifų nomenklatūra sudaryta remiantis Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautine konvencija.

Pagal prekių ir krovinių pobūdį Lietuvoje taikomi šie muitai: išvežamieji, įvežamieji ir sezoniniai. O atsižvelgiant į Lietuvos ūkio interesus ir tarifų struktūrą Muitų įstatymas leidžia naudoti tokius muitų tipus: specialieji, antidempinginiai, kompensaciniai, fiskaliniai, protekciniai, preferenciniai, išlyginamieji, retorsiniai, statistiniai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taikydama Muitų tarifų įstatymą 1993 m. birželio 13 d. patvirtino muitų tarifų dydžius importuojamoms ir eksportuojamoms
prekėms, kuriems nuo to laiko dėl įvairių priežasčių buvo daroma labai daug pakeitimų. Šuo metu Lietuvos muitų sistema yra daugiau mažiau stabilizuota. Apsiribota diferencijuotais trijų rūšių importo muitų tarifais: konvenciniais, autonominiais ir preferenciniais, kurie sudaro tam tikrą sistemą. Sistema neleis dažnai kaitalioti importo muitus, nes su daugeliu valstybių jau sudarytos dvišalės arba daugiašalės užsienio prekybos sutartys. Muitų diferencijavimas skatins gamintojus turėti prekių kilmės dokumentus.

Autonominiai importo muitai taikomi valstybėms, su kuriomis dar nėra pasirašyti jokie ekonominiai – prekybiniai susitarimai. Autonominiai muitai yra žymiai didesni, lyginant su konvenciniais (maždaug 5-10 procentinių punktų). Tikimasi, kad autonominių muitų įvedimas sudomins valstybes pasirašyti palankios arba laisvos prekybos sutartis su Lietuva.

2. Lietuvos muitinė

Lietuvos muitinė – svarbi valstybės institucija, kontroliuojanti vežamus krovinius bei surenkanti mokesčius. Jai patikėti Respublikos biudžeto formavimo, gamintojų ir vartotojų interesų apsaugos uždaviniai.

Muitinę sudaro:

1. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

2. teritorinės muitinės postai;

3. kitos muitinės įstaigos .

Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais .

2.1. Muitines misija ir strateginiai tikslai

Misija: užtikrinti importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui.

Strateginiai tikslai:

1. Sukurti šiuolaikinę importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimo sistemą.

2. Pertvarkyti muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Sąjungos teisės normas.

3. Įdiegti pažangias kontrolės technologijas, pagrįstas pakankamais teisės pažeidimų prevencijos ir tyrimų įgaliojimais, rizikos analize, žvalgybine informacija, moderniomis techninėmis priemonėmis.

4. Išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, siekiant užtikrinti tolesnį verslo aplinkos sąlygų gerinimą.

5. Įdiegti modernią muitinės informacinę sistemą.

2.2. Pagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai ir atliekamos funkcijos

Pagrindiniai Lietuvos muitinės uždaviniai yra šie:

 užtikrinti importo ir eksporto muitų surinkimą, kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais;

 užkirsti kelią neteisėtam draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimui;

 rinkti ir apdoroti užsienio prekybos statistinius duomenis.

Atliekamos funkcijos:

1. Biudžeto politikos administravimas – muitai ir kitos importo rinkliavos bei mokesčiai yra žymus valstybės biudžeto formavimo šaltinis. Muitinės indėlis į valstybės biudžetą pastaraisiais metais sudarė apie 40% šio biudžeto pajamų. Tai geriausiai nusako muitinės vietą ir svarbą Lietuvos ekonominiame gyvenime. 1998m. Lietuvos muitinės į valstybės biudžetą surenkamos įplaukos sudarė 48%, atitinkamai 1999m. ir 2000m. :42% ir 41%.

2. Užsienio prekybos balanso optimizavimas – muitais dirbtinai pakėlusios užsienio prekių kainas, vyriausybės sumažina importo į šalį lygį, kadangi eilę prekių įvežti į tokią šalį tampa nuostolinga. Tuo būdu, esant pastoviam eksportui, mažėja užsienio prekybos balanso deficitas.

3. Prekybos politikos administravimas – taikant tam tikrų prekių įvežimo apribojimus, siekiama apsaugoti nacionalinę ekonomiką. Didėjantis prekių importas didina konkurenciją tarp prekių vietinėje rinkoje, dėl pinigų importuotų prekių ir konkurencijos vietinių prekių gamyba tampa nuostolinga. Be to, įvežant prekes, jų gamybai nenaudojamas darbas ir taip dar labiau mažina darbo vietos ir didinama nedarbas. Dėl to labai svarbu tinkamai reguliuoti importo apimtis, skatinti eksportą.

4. Socialinės apsaugos administravimas – muitinės procedūrų pagalba kontroliuojamas nelegalus narkotikų, toksinų ir pavojingų medžiagų, ginklų, retų augalų ir gyvūnų rūšių, kultūros paveldo kūrinių ir kitko judėjimas.

5. Investicijų į šalies ūkį skatinimas – užsienio gamintojai, siekdami praplėsti savo rinką į kitas šalis, bet negalėdami pelningai to daryti prekybos būdu dėl aukštų kainų prekių importo tarifų, yra skatinami pradėti produktų gamybą tų šalių viduje.

2.3. Muitinės administruojami muitai bei mokesčiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996m. birželio 24d. nutarimu Nr.748 „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos“ ir vėliau priimtais šio nutarimo pakeitimais patvirtino mokesčių mokėjimo muitinėje tvarką, kuri reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų importo muitų ir kitų mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą, apskaitą, grąžinimą bei išieškojimą.

Importo muitas renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra parengusi ir nuolat atnaujina importo muitų tarifų sąvadą, kuriame galima paieška pagal prekės pavadinimą arba kodą.

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas
prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir muitų mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2615 žodžiai iš 8606 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.