Multimodaliniai pervezimai
5 (100%) 1 vote

Multimodaliniai pervezimai

Įvadas

Logistikos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio logistike – skaičiavimo, mąstymo menas. Ši sąvoka plačiai buvo vartojamą antikinėje matematikoje, praktiškai matuojant geometrinius kūnus.Logistikos sąvoka pirmą kartą buvo paminėta karybos srityje, apibrėžiant karinių dalinių judėjimą, jų aprūpinimą bei paslaugų teikimą.Civilinės logistikos sąvoka pirmą kartą buvo panaudota 1960m. Jungtinės Amerikos Valstijose. Pirmoje logistikos plėtros fazėje logistikos užduotys buvo viena nuo kitos atskiros. Iš pradžių atsirado paskirstymo logistika, kuri darė įtaką optimaliam prekiui pateikimui. Logistikos sąvoka ekonomikos terminologijoje iš dalies yra nauja ir suprantama kaip žaliavų, nebaigtos produkcijos ir gatavų gaminių racionalaus judėjimo srautų planavimas, organizavimas bei reikiama informacija aprūpinta kontrolė. Visos šios veiklos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius, prekės ir gaminiai į vietą pristatomi nurodytu laiku ir optimaliomis sąlygomis už realiai pagrįstą kainą. Taigi logistika – tai su įmonės tikslais susijusios planavimo ir vykdymo priemonės optimaliam medžiagų, lėšų ir informacijos srautui užtikrinti vykdant produkcijos gamybą, kuri prasideda gamybos veiksnių ir informacijos rinkimu, apdorojimu, perdavimu ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu.

VERSLO įmonės veikia labai dinamiškoje aplinkoje, kuri kelia naujus reikalavimus, dėl kurių susidaro daug problemiškų situacijų, todėl šiuolaikinės įmonės, norėdamos sėkmingai spręsti problemines situacijas, privalo sukurti joms adekvačias valdymo ir našumo sistemas. Logistiniai mąstymo ir veiklos principai atveria daugiau naujų galimybių verslininkystėje, yra pagrindas naujiems sugebėjimams ir įgūdžiams tobulinti. Skaičiavimo ir mąstymo menas perkeliamas į realią veiklos sritį – verslo logiką, kurios elementai – žaliavų ir gaminių transportavimas, sandėliavimas, perkrovimas jau senai žinomi verslo pasaulyje, tačiau versle visa tai įgyja visiškai naują prasmę. Tai nėra šių užduočių ir elementų aritmetinė suma, padedanti racionalizuoti vieną ar kitą verslo grandį.

Logistika nesukuria naujų įmonės funkcijų, tačiau, atsižvelgiant į bendrųjų išlaidų principą, užduotys sujungiamos taip, kad, esant bendram vadovavimui, negali būti nepriklausomos nuo kitų sričių.

Logistika suprantama, kaip planavimas, ir realizavimas priemonių gamybos metu iki produkcijai patenkant į rinką, organizuojant optimalius medžiagų, materialinių ir informacijos srautus. Dėl to pastebimas įvairias įmonės sritis veikiančių logistikos funkcijų gausumas.

Pagrindinės logistikos panudojimo sritys yra:

· aprūpinimas;

· sandėliavimas;

· gabenimas;

· paskirstymas;

· tyrinėjimas ir konstravimas;

· planavimas gamyklos mastu;

· gamybos planavimas;

· gamybos organizavimas;

· gamybos valdymas;

· remontas;

· atliekų šalinimas;

· išdėstymas;

· pardavimo planavimas;

· aprūpinimas informacija;

· informacijos apdorojimas.

Logistikos konsepcijos pagrindą sudaro tokių priemonių įgyvendinimas:

· greičiau negu konkurentai su nauja produkcija arba paslaugomis patekti į rinką:

· sumažinti produkcijos gamybos ciklą;

· sujungus sandėliavimo ir paskirstymo sistemas, sutrumpinti trukmę nuo užsakymų gavimo iki produkcijos pateikimo;

· laikytis pateikimo terminų tikslumo ir punktualumo;

· gaminti mažas produkcijos partijas ir kt.

Logistikos koncepcijos uždavinys – susieti atskiras sritis į procesų grandinę.

Logistikos konsepcijos reiškia vientisą mąstymą ir vientisą elgseną.

Logistikos veikla turi pagrindinį tikslą – optimizuoti pajėgumą su juo komponentais – logistikos paslaugomis kaštais.

1.Tarptautinė logistika

Logistikos užduotis – optimaliai suderinti vertikalias funkcijas, t.y, kad atskiri įmonės pajėgumai turi būti subalansuoti su tiekėjų ir rinkos galimybėmis. Atskira verslo įmonė nepajėgi vykdyti ir kontroliuoti gaminio judėjimo srautų visuotinai, šis procesas planuojamas ir vykdomas savo lygmeniu, kontroliuojant medžiagų gavimą ir produkcijos tiekimą vartotojui.Tarptautinė logistika sprendžia tas pačias problemas, kaip ir verslo logistika, tačiau svarbiausias skirtumas yra tas, kad medžiagų, gatavos produkcijos bei paslaugų judėjimas vyksta globaliai. Kaip ir verslo logistika, tarptautinė logistika naudojama tais pačiais tikslais, tiktai daug plačiau.

Tarptautinė logistika nuo vidaus, arba verslo logistikos, skiriasi šiais požymiais:

· tarptautinių krovinių gabenimas, susijęs su įvairių transporto rūšių panaudojimu,

· tarptautinių krovinių ir paslaugų judėjimas, susijęs su kur kas daugiau tarpininkų. Transporto frachtuotojai yra daug svarbesni nei vidaus rinkoje, nes geriau žino tarptautines krovinių gabenimo sąlygas,

· finansavimo galimybės ir apmokėjimo formos gali skirtis, atsižvelgiant į užsieni šalių įstatymus,

· išryškėja užsienio šalių vyriausybių vaidmuo ir įtaka užsienio prekybai, atsiranda naujų kliūčių ir apribojimų,

· Kalba verslo tradicijos ir papročiai gali turėti įtakos logistinės sistemos veikimui.

Tarptautinės logistikos sąvoka apibrėžiama funkciniu ir instituciniu požiūriu.

Funkcinis požiūris: Visi veiksmai ir procesai, turintį įtakos prekių judėjimui erdvėje ir laike tarp tiekimo ir
priėmimo taškų. Yra svarbūs ir šie daliniai uždaviniai: kiekio pokyčiai, transporto perkrovimo ir sandėliavimo ypatumų pokyčiai, prekių logistinio determinuotumo pokyčiai.

Institucinis požiūris: visos techninės ir organizacinės įstaigos sukurtos tarptautiniams logistikos procesams atlikti. Skiriama ekonominės sistemos makrologistika ir atskirų ekonomikos sričių mikrologistinės sistemos.

2. Tarptautinės logistikos užduočių sritys

Tarptautinių pervežimų apimtys ir reikšmė nuolat auga. Tai pagrįsta tarptautiniu darbo pasidalijimu. Pagrindinės konstrukcijos gali būti gaminamos šalyje, o galutinai montuojamos keliose arba vienoje užsienio valstybių.Šios strategijos laikosi automobilių gamintojai, statybininkai. Pramoninių gamybos procesų perkėlimas į šalis, kuriose nedideli atlyginimai, įmanomas dėl nedidelių transporto frachtų. Firmos, pastoviai besinaudojančios šiomis galimybėmis, gali atpiginti savo gaminius, be to, pasirinkusios greitesnį gabenimo variantą greičiau už konkurentus gauna duomenis apie padėtį rinkoje, greičiau realizuoja savo gaminius.

Tarptautinis transportas, arba kovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais, yra kompleksiškesnis negu nacionalinis transportas.

Gabenant krovinius naudojamos transporto grandinės, kurios yra vienanarės arba daugianarės.

Vienanarėje grandinėje nenumatomas transporto priemonių keitimas.

Daugianarėje transporto grandinėje keičiama transportu priemonė, arba pakeičiama tara.

3. Automobilių transportas

Kroviniai keliais vežami automobilių transportu. Šios transporto rūšies pagrindinis pranašumas – manevringumas. Jei geležinkelio ir vandens transportas priklauso nuo kelių ilgio, tai automobiliais galima pervežti krovinius dangos neturinčiais keliais, taip pat sunkiai pravažiuojamu reljefu. Dideliais kiekiais gabenamoms prekėms automobilių transportas naudojamas retai.

Vis didėjantis autotransportu pervežamų krovinių srautas tampa vis sunkiau valdomas. Krovinio keliui kontroliuoti automobiliuose ir firmose įrengiam GPS sistema. Nuo 2004.08.05d. visuose naujai registruotuose automobiliuose bus įrengiami skaitmeniniai tachografai, registruojantys vairuotojo darbo ir poilsio laiką paskutines 365 dienas.Tai patikimas būdas užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi darbo ir poilsio režimo, didėtų eismo saugumas, būtų reglamentuoti vairuotojų darbo socialiniai rodikliai. Tachogrfo korteles Lietuvoje išdavinės “Regitra”.

Vežant prekes autotransportu patenkinami individualūs įmonių keliami reikalavimai:

· optimalus greitis ir palyginti nedidelė rizika, krovinių pristatymas “nuo durų iki durų”, nebūtinas perkrovimas ir papildomas sandėliavimas;

· racionalus regiono aptarnavimas (surinkimas, paskirstymas, pristatymas);

· transporto parinkimas pagal specifiką (savivarčiai, cisternos, refrižeratoriai);

· santykinai nebrangus prekių pervežimas tolimais atstumais naudojant Hucke-Pack sistemą kelyje į pristatymo punktą.

· reliatyviai didelis greitis;

· reliatyviai maža gabenimo rizika.

Transportuojant krovinius dideliais atstumais, autotransportas naudojamas pirmoje ir paskutinėje pakopoje.

Trūkumai:

· eismo trukdymai;

· atmosferos poveikio įtaka;

· apribojimai vežant pavojingus krovinius;

· ribotas transporto priemonės tūris;

· teisiniai apribojimai.;

· didelė kelių apkrova;

· ne vienoda transporto priemonių apkrova;

· Lenkija, Vokietija ir kitos šalys yra priėmę įstatymus , ribojančius automobilių eismą šventinėmis ir išeiginėmis, bei vasaros laikotarpiu.

Automobilių transportas yra skirstomas į 3 grupes:

· kombinuotojo tipo automobiliai ( 300 – 600 kg krovinius vežti );

· lengvieji sunkvežimiai (iki 3 t kroviniams vežti);

· sunkvežimiai.

Sunkmežimiai bene svarbiausia ir labiausiai paplitusi transporto priemonė, skirta kroviniams gabenti tolimais maršrutais. Prie jų gali būti kabinamos priekabos, kurios sudaro atotraukį. Autotrukiai skirstomi į automobilius su priekabomis ir automobilius – vilkikus su priekabomis. Automobilių transporto frachto kaina priklauso nuo:

· krovinio gabenimo atstumo;

· krovinio svorio;

· krovinio rūšies.

Pagal atskiras krovinių rūšis paprastai skaičiuojamos 100 kg svorio krovinio išlaidos, kurios skirstomos į penkias svorio kategorijas.

Gabenant krovinius per EB šalis arba tranzitu per trečiąsias šalis, nustatyta dvišalė tarifų marža ( privaloma maksimali arba minimali norma su galimu didėjimo arba mažėjimo krzpties nuokrypiu – daugiausia sudaro 23 proc.). Kitais atvejais, skaičiuojant tarifus ne EB šalyse, nėra jokių apribojimų.

Automobilių transportas pervežant krovinius visoje Europoje įgavo didelę svarbą – į Europos Bendriją jungintis Rytų Eurpos šalims, automobilių transporto panaudojimo intensyvumas kasmet vis didės. Artimiausiu metu aotomobilių transporto panaudojimas kroviniams gabenti suteiks galimybę:

· supaprastinti valstybių sienų pervažiavimo formalumus trumpinant gabenimo trukmę ir žymų kaštų mažinimą;

· supaprastinti įėjimą į užsienio rinką;

· paneikinti draudimą naudoti vidaus transportą tarptautiniams kroviniams gabenti;

· stipresnei konkurencijai sudaryti;

· panaudoti našumą atitinkančius pervežimų tarifus;

· atpiginti krovinių gabenimą.

4. Geležinkelių transportas

Pagrindinės
geležinkelio transporto ypatybės ir pranašumas prieš kitas transporto rūšis – patikimumas, reguliarumas, universalumas, galimybė pervežti įvairiarūšius krovinius, nepriklausomai nuo metų laikų ir klimato sąlygų. Transporto priemonės pasirinkimą lemia geležinkelių atšakų tinklas, gera techninė bazė – pakrovimo – iškrovimo įrengimai, vagonų įvairovė.

Greitis, saugumas, nedideli pervežimo kaštai priešinami su nedideliu lankstumu. Tai kompensuojama sunkiasvorių priekabų, autotraukinių pervežimu, šalutinių geležinkelio atšakų ir geležinkelio ekspedicijų darbu. Geležinkeliai – transporto rūšis kuri bus kardinaliai pertvarkoma.Geležinkelių transportas, palyginus su autotransportu yra ekologiškesnis. Kuriami ir eksploatuojami geležinkeliai ant magnetinės pagalvė, tiesiami greitaeigių geležinkelių bėgiai, suvienodinamas bėgių kelio plotis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1510 žodžiai iš 4969 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.