Multimodalinių krovinių vežimų organizavimas
5 (100%) 1 vote

Multimodalinių krovinių vežimų organizavimas

MULTIMODALINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………… 3

1. MULTIMODALINIŲ VEŽIMŲ SAMPRATA ……………………………………………………………….. 4

2. MULTIMODALINIŲ VEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS …………………………………………………….. 5

2. 1. Pagrindinės multimodalinių vežimų technologijos ……………………………………. 5

2. 2. Galimi multimodalinių vežimų plėtros etapai …………………………………………… 6

2. 3. Sąlygos, garantuojančios multimodalinių vežimų konkurencingumą …………… 8

2. 4. Multimodalinių vežimų sistemos teisinis aprūpinimas ………………………………. 9

2. 5. Valstybinis multimodalinių vežimų reguliavimas ……………………………………. 10

2. 6. Tarptautinių multimodalinių krovinių vežimo organizavimas …………………… 10

3. LIETUVOS ĮMONĖS UŽSIIMANČIOS MULTIMODALINIŲ VEŽIMŲ

ORGANIZAVIMU ……………………………………………………………………………………………………. 13

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………………………………………. 16

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ……………………………………………………………………….. 17

PRIEDAI ……………………………………………………………………………………………………………………… 18

ĮVADAS

Transportas yra gyvybiškai svarbus visuomenei. Jis formuoja erdvę ir mūsų erdvės sampratą, formuoja bei atspindi mūsų gyvenimo būdą ir mūsų kultūrą, prisideda prie ekonominio vystimosi, nes ekonomika priklauso nuo gero transporto. Visuomenės funkcionavimas, būtent pati jos prigimtis, labai priklauso nuo transporto kokybės ir planavimo. Bloga transporto sistema neigiamai veikia visuomenę.

Transportas – ūkio šaka, apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis transporto priemonėmis.

Krovinių vežimas – tai didelė seka operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki jos pateikimo vartotojui.

Transporto įmonės darbuotojo pagrindinis uždavinys parinkti tinkamą transporto rūšį. Žmonės priimdami sprendimą turi atkreipti dėmesį į kiekvienos transporto rūšies privalumus ir trūkumus. Vadybininkas užsiimantis krovinių vežimais turi mokėti sudaryti perspektyvių planų. Šių planų tikslas garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Vežimų efektyvumo didėjimas mažina saugojimo išlaidas, o saugojimo sandėliuose efektyvumo didinimas užtikrina didelį krovinių išsaugojimo laipsnį, belaukiant kol jie bus išvežti.

Šiame darbe analizuosiu multimodalinių krovinių vežimų organizavimą.

Darbo tikslas – remiantis įvairiais informaciniais šaltiniais išanalizuoti veiksnius įtakojančius multimodalinių vežimų organizavimą.

Darbo uždaviniai:

 pristatyti multimodalinių vežimų esmę;

 supažindinti su multimodalinių vežimų technologijomis, vežimų plėtros etapais, bei sąlygomis garantuojančiomis multimodalinių vežimų konkurencingumą;

 išanalizuoti multimodalinių vežimų teisinį aprūpinimą, bei valstybinį reguliavimą;

 atskleisti tarptautinių multimodalinių vežimų ypatumus;

 pateikti konkrečių Lietuvos įmonių pavyzdžių organizuojančių multimodalinius vežimus;

1. MULTIMODALINIŲ VEŽIMŲ SAMPRATA

VEŽIMO PROCESAS – tai fizinis prekių gabenimas iš vieno geografinio taško į kitą. Į vežimo procesą įeina daug veiksmų:

 apžiūrėti transporto priemonės būklę;

 pilnai pakrauti, kad įkrovumas būtų pilnai išnaudotas;

 optimaliai parinkti maršrutą, kad prastovos būtų kuo trumpesnės.

Pagrindiniai vežimo technologijos principai nepriklauso nuo transporto rūšies. Vežimo būdas įtakoja kainą, greitį, saugumą. Vežant krovinius skirtingomis transporto rūšimis keičiasi reikalinga dokumentacija, terminai, kainos. Visą dokumentaciją pildo siuntėjas arba ekspeditorius. Vežimo procesas iš paprasto prekių paėmimo, vežimo ir pristatymo gavėjui perauga į sudėtingų fizinių veiksmų grandinę, kurios nė vienos sudedamosios dalies negalima išmesti. Kiekvienas veiksmas turi būti atliekamas tam tikra seka nevėluojant ir neskubant. Nuo veiksmų įvykdymo korektiškumo priklauso įmonės darbo kokybė, kliento aptarnavimo kokybė ir įmonės įvaizdis.

MULTIMODALUS VEŽIMAS, tai tokia krovinių vežimo technologija, kada krovinys vežamas vienu ir tuo pačiu transporto vienetu, panaudojant kelias transporto rūšis.

Multimodaliniai vežimai turi šiuos skiriamuosius požymius:

 vežimuose dalyvauja dvi arba daugiau skirtingų transporto rūšių;

 visu keliu kroviniai transportuojami stambiomis krovinių siuntomis: keičiami kėbulai, automobilinės puspriekabės, autotraukiniai (multimodaliniai vežimai „piggyback“), didelio tonažo konteineriai arba treileriai;

 vežimus koordinuoja ir kontroliuoja ekspeditorius – multimodalinių vežimų operatorius;

 turi būti sutartis tarp operatoriaus ir krovinio savininko apie krovinio transportavimą iš
sutartos išsiuntimo vietos iki pristatymo vietos, apiforminta kaip multimodalinio vežimo dokumentas, lydintis krovinį viso vežimo proceso eigoje;

 multimodalaus vežimo operatorius dalyvauja kaip juridinis asmuo santykiuose tarp krovinių savininkų ir subrangovų, atliekančių vežimus, darbus ir paslaugas, suderintas su operatoriumi;

 operatorius ima visą atsakomybę prieš krovinio savininką per visą krovinio transportavimo proceso laiką;

Atsiskaitant už vežimus taikomi tiesioginiai tarifai, įvertinantieji kainą visų vežimų ir paslaugų, kurios yra atliekamos krovinio transportavimo metu.

TARPTAUTINIS MULTIMODALINIS (MIŠRUSIS) VEŽIMAS – tai toks vežimo būdas, kada krovinys su transporto priemone, į kurią jis pakrautas, kartu vežamas kita transporto priemone iš vienos valstybės į kitą.

Multimodaliniams (mišriesiems) krovinių vežimams naudojamos geležinkelio, jūrų ir oro transporto priemonės.

Pakrautas prekėmis krovininis automobilis arba priekaba, ar puspriekabė vežamos geležinkeliu specialiai tam skirtais vagonais. Į specialius atviruosius vagonus jie pakraunami kranu arba mobiliąja krovos įranga. Taip pat visa automobilių transporto priemonė – krovininiai automobiliai, autotraukiniai arba automobiliai su puspriekabėmis – užvažiuoja rampa ant specialių labai žemų vagonų. Vairuotojas lydi bėgiais vežamą transporto priemonę kartu su kroviniu, važiuodamas keleiviniu vagonu. Gabenant puspriekabę ar priekabą, vairuotojas transporto priemonės nelydi.

Krovinių automobilių krovos vienetai turi atitikti reikalavimus, numatytus kroviniams gabenti multimodaliniu būdu. Krovininiai automobiliai ir puspriekabių vilkikai kartu su kroviniu privalo būti nustatyto svorio.

Puspriekabės turi būti pritaikytos kelti kranu ir turėti keturis kėlimo kraštus. Papildomai reikalingas atverčiamasis apatinės dalies apsaugos įrenginys ir, pagal galimybę, į vidų atlenkiama šoninė apsaugos įranga.

Pastaruoju metu multimodaliniai vežimai įgyja vis didesnį vaidmenį. Šiuos vežimus koordinuoja ir kontroliuoja ekspeditorius, kuris dalyvauja kaip juridinis asmuo santykiuose tarp krovinių savininkų ir subrangovų, atliekančių vežimus, darbus ir paslaugas, suderintas su juo. Be to jis ima atsakomybę prieš krovinio savininką per visą krovinio transportavimo proceso laiką. Sudaroma sutartis tarp operatoriaus ir krovinio savininko apie krovinio transportavimą iš sutartos išsiuntimo vietos iki pristatymo vietos, apiforminta kaip multimodalinio vežimo dokumentas, lydintis krovinį viso vežimo proceso eigoje.

2. MULTIMODALINIŲ VEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS

2. 1. Pagrindinės multimodalinių vežimų technologijos

Multimodaliniai vežimai geležinkelio – kelių transportu turi būti vykdomi, dažniausiai, specialiais tiesioginiais maršrutiniais traukiniais pagal greitą laiko tvarkaraštį. Traukinių eismo greitis iki 120 ir daugiau km. per valandą. Kiekvienas traukinys kursuoja tarp dviejų krovininių terminalų, kuriuose jie pakraunami ir iškraunami.

Jeigu nepakankamas krovinių srautas, kad būtų pilnai užkrautas maršrutinis traukinys, krovinių vienetai (puspriekabės, keičiamieji kėbulai, autotraukiniai, konteineriai) vežami vagonų grupėmis (Baublys A., 1998).

Priklausomai nuo naudojamų techninių priemonių geležinkelio – kelių transporto susisiekime skiriamos šios multimodalinių vežimų sistemos:

1. sistema „piggybac“ – puspriekabių, keičiamų kėbulų ir pakrautų autotraukinių vežimų organizavimas geležinkelio platformomis.

Ši sistema yra taip pat minima kaip riedantis kelias (rolling higway);

2. sistema „Puspriekabės ant geležinkelio vežimėlių“ – krovinių vežimų organizavimas specialiomis puspriekabėmis, pakrautomis ant geležinkelio vežimėlių, kurie prikabinami prie maršrutinių traukinių;

3. sistema „TWT“ (two – way Trailer) – krovinių vežimų organizavimas specialiais autotraukiniais, galinčiais važiuoti savarankiškai tiek autokelių, tiek ir geležinkeliu;

4. konteinerinė sistema – krovinių vežimų organizavimas didelio tonažo konteineriais.

Multimodalinių vežimų kelių transporto – geležinkelio pavyzdžiai pateikti 1 priede.

Multimodaliniai vežimai jūrų transportu atliekami daugiausiai dviejų tipų laivais: „Ro – ro“ (su horizontaliu pakrovimu – iškrovimu) ir „Lo – lo“ (su vertikaliu pakrovimu – iškrovimu).

Pirmasis laivų tipas naudojamas automobilinėms puspriekabėms ir autotraukiniams su vairuotoju vežti nedideliais atstumais. Jų privalumas – galimybė aptarnauti laivą praktiškai bet kuriame uoste. Trūkumas – palyginus didelis pakrovimo – iškrovimo darbų imlumas, ribotas vežimo atstumas (pavyzdys pateikiamas 2 priede).

Antrasis laivų tipas naudojamas daugiausiai didelio tonažo konteineriams vežti dideliais atstumais. Privalumas – šių laivų geras įkrovumo išnaudojimas ir neribotas vežimo atstumas. Trūkumas -aptarnauti juos galima tik specializuotuose uostuose ir reikia turėti aukšto standartizacijos lygio pakrovimo – iškrovimo įrenginius (žr. 3 priedą) (Baublys A., 1998).

2. 2. Galimi multimodalinių vežimų plėtros etapai

Galvojant apie tarptautinių multimodalinių vežimų plėtros etapus būtina įvertinti faktorius:

1. Tarptautiniai multimodaliniai vežimai yra išsivystę atskirose šalyse netolygiai. Įvairios šalys naudoja skirtingas multimodalinių vežimų technologijas,
priklausomai nuo esamos transporto infrastruktūros, transporto priemonių, įrengimų ir paskirties organizuojant šiuos vežimus. Daugiausiai multimodaliniai vežimai išvystyti Vakarų Europos šalyse ir mažiausiai – Rytų Europos šalyse.

2. Rytų Europos šalyse daugiausiai sukurta transporto infrastruktūra, tinkanti atlikti multimodalinius vežimus didelio tonažo konteineriais. Tuo tarpu tik kai kurios šalys turi gamybinę bazę ir specialius riedmenis vykdyti multimodalinius krovinių vežimus pagal „piggybac“ technologiją.

Čia būtinas transporto priemones ir įregimus atitinkamos šalys, dažniausiai, nuomoja Vakarų Europos šalyse. Aišku, siekiant padidinti Rytų Europos šalyse krovinių vežimus pagal technologiją „piggybac“ būtina, kad jos sukurtų savo gamybinius pajėgumus, gaminti pačioms atitinkamus įrengimus arba įsigytų šių įrengimų reikalingą kiekį (šalyse, kuriose jie gaminami). Tačiau įgyvendinti šį projektą neleidžia sudėtinga ekonominė situacija daugelyje Rytų Europos šalių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1396 žodžiai iš 4499 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.