Mūsų aš vaizdas
5 (100%) 1 vote

Mūsų aš vaizdas

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………..3

I. Mūsų Aš vaizdas……………………………………………………………………4

II. Daugialypio Aš vaizdo formos……………………………………………….6

III. Savęs pažinimo būdai…………………………………………………………..8

III. 1. Savistaba………………………………………………………………….8

III. 2. Bendravimas ir savęs pažinimas………………………………….9

III. 3. Savęs pažinimas atsiveriant………………………………………..10

III. 4. Savęs pažinimas ir savigarba………………………………………10

Išvados…………………………………………………………………………………….13

Naudota literatūra……………………………………………………………………..14

Įvadas

Bendravimas – tai procesas, kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. Mes siunčiame savo idėjas, jausmus aplinkiniams, gauname atgalinį ryšį, suvokiame ir, remdamiesi savo patirtimi, interpretuojame tai, ką mums praneša kiti. Tam, kad bendravimas būtų sėkmingas, mes turime pradėti nuo savęs: pažinti, atskleisti savąjį Aš.( Bendravimo psichologija, 30psl.)

Tikslas: atskleisti, kas yra mūsų Aš.

Uždaviniai:1. paanalizuoti mūsų aš vaizdo sampratą;

2. panagrinėti Aš vaizdo formas pagal įvairius autorius;

3. susipažinti su savęs pažinimo būdais.

I. Mūsų Aš vaizdas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys, tačiau tai apibrėžti nėra lengva. (Bendravimo psichologija, 30psl.)

Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: “autokoncepcija”, “Aš vaizdas”, “savivaizdis”. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. Kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą, palyginti pastovią, daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą, kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Kitais žodžiais tariant, autokoncepcija, arba Aš vaizdas – tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma.( Bendravimo psichologija, 30psl.)

O trumpiau: Aš vaizdas – tai asmenybė tokia, kokią ji save pačią mato. Tai savęs paties įsivaizdavimas. (Psichologija studentui,179psl.)

Kiekvieno mūsų aš vaizde galima išskirti du aspektus:

1. Žinias apie save(tai ne tik žinojimas, kas mums būdinga, bet ir kiek išreikšti mumyse vieni ar kiti bruožai).

2. Savosios vertės jausmą(savęs įvertinimą), t.y. nusiteikimą savo paties atžvilgiu, savo vertingumo išgyvenimą, kuris tarsi persmelkia visą savęs suvokimą ir Aš vaizdą.(Psichologija studentui, 179psl.)

Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus, garsus vaizdus, tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. Pamažu, manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis, vaikas pradeda pažinti save. Savojo aš gyvavimas prasideda, kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne Aš. (Bendravimo psichologija, 30psl.)

Skirtingai nuo gyvūnų, mes suvokiame ir pažįstame ne tik mus supantį išorinį pasaulį, bet ir patys save. Šis žmogaus sugebėjimas suvokti ir geriau ar menkiau pažinti savo vidinį pasaulį pavadintas savimone. Galima sakyti, kad tai sąmonės dallis, nukreipta nuo išorinio pasaulio į mūsų Aš, t.y. apimanti paties savęs įsisamoninimą. Savimonės padedami mes išskiriame save(Aš)iš viso likusio objektyvaus pasaulio(ne Aš). Taigi, savimonė – tai savęs paties, savo bruožų, poreikių ir galimybių, savo vietos pasaulyje suvokimas, pažinimas ir vertinimas.( Psichologija studentui, 177psl.)

Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas, t.y. pažindamas aplinką, reaguodamas į ją ir gaudamas iš jos grįžtamąją informaciją. Be abejo šis procesas nueina ilgą ir sudėtingą raidos kelią. Požiūris į save susiformuoja vėliausiai, po to, kai jau yra susiklostęs požiūris į išorės daiktus, reiškinius, žmones.( Psichologija studentui, 178psl.)

“Aš”vaizdo turinys formuojasi ilgus metus save perprantant ir kaupiant žinias apie save. Toms žinioms apie save, be abejo, nesame abejingi: mes jas vienaip ar kitaip vertiname, išgyvename, priimame arba nepriimame. Todėl atskirti žinias apie save ir savęs vertinimą yra labai sunku, o gal net ir neįmanoma. Salyginai tai atskiriama tikdėl to, kad būtų lengviau suprasti Aš vaizdo esmę ir sandarą.

Taigi, Aš vaizdas yra savimonės, arba savęs suvokimo, proceso produktas.( Psichologija studentui, 179psl.)

Sąmonė, padėdama mums pažinti aplinką, daro lankstesnę, tikslingesnę ir efektyvesnę mūsų veiklą, nukreiptą į išorinį pasaulį, o savimonė siekia padidinti paties žmogaus, kaip be galo sudėtingos veikinčios “sistemos”, efektyvumą ir patikimumą. (Psichologija studentui, 178psl.)

Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse, o mes priklausome daugeliui grupių, todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas,
susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų.

Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai, dalį – miglotai, o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiakopę piramidę, kurios viršūnė – įsisąmoninta, vidurys – neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas – neįsisąmoninta dalis.( Bendravimo psichologija, 31psl.)

Įsisąmoninta dalis

Neaiškiai įsisąmoninta

Neįsisąmoninta dalis

Kokios savybės “paprastai pasprunka”nuo mūsų sąmonės, lieka už aiškaus suvokimo ribos?

A. Taigali būti savybės, kurių savyje nepastebėjome, nes jos mums paprasčiausiai nereikšmingos.

B. Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes, tačiau nesuprasti vidinių ar išorinių jų priežasčių.

C. Kai kurios savybės neįsisąmoninamos dėl to, kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prieštarauja jau susiklosčiusiam Aš vaizdui, ir jų suvokimas gali sumenkinti savigarbą.(Psichologija studentui, 180psl.)

Šių Aš vaizdo dalių santykis nuolat kinta. Dideli prieštaravimai tarp įsisąmonintų ir neįsisąmonintų mūsų Aš dalių gali iškreipti asmenybės vystymąsi, sukelti elgesio sutrikimus. Tuo tarpu”santarvė”tarp suvokiamų ir nesuvokiamų savo paties bruožų, sugebėjimas įsisąmoninti ir pripažinti mums nemalonią informaciją apie save rodytų mūsų asmenybės brandumą.

Taigi kiekvieno “Aš” yra žymiai didesnis nei tas “Aš”, kurį mes sąmoningai suvokiame. Pasąmonėje paslėpti mūsų asmenybės aspektai gali būti labai nemalonūs, išreiškaintys priešiškumą ir agresyvumą.( Psichologija studentui, 181psl.)

Taigi kažką apie save mes žinome, “kažką jaučiame”, tik negalime įvardyti, išreikšti žodžiais. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas, ko mes nesuvokiame. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas, bloga nuotaika, nemalonūs pojūčiai kūne. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes “pametame”, “paslepiame”arba išstumiame į pasąmonę. Labai dažnai Aš vaizdo dalys, kurias mes užmirštame, kuriomis stengiamės atsikratyti, tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti, pagilinti savo Aš vaizdą, padaryti jį vientisesnį. (Bendravimo psichologija, 32psl.)

Apibendrinant galima teigti, kad Aš vaizdas – tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas. “Aš”vaizdo turinys formuojasi ilgus metus save perprantant ir kaupiant žinias apie save. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai, dalį – miglotai, o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta.

II. Daugialypio Aš vaizdo formos

Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. Tai matyti iš to, kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus, besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis.

Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas.

Amerikiečių patriarchas W.James 1980m. išskyrė empirinį Aš, kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš – įsivaizduojamą subjekto savimonės formą, priklausančią nuo įsisavintų vertybių, idealų, nuostatų sistemos. Abi šios vaizdo formosyra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų.

Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. C.Rogers(1961)atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. Jo nuomone, svarbu, kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų, nes kuo didesnis skirtumas tarp to, kokį(-ią)save amtome ir kokiu(-ia)norėtume būti, tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. Vėliau tyrinėtojai nustatė, kad žmonės , kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi, pasitiki savimi, pasižymi socialine pusiausvyra ir kartu sąlygoja sėkmingą veiklą.( Bendravimo psichologija, 33psl.) Didelis skirtumas, atvirkščiai byloja apie asmenybės vidinius konfliktus, menkavertiškumo jausmą, sukelia pasyvumą, nesėkmes veikloje, tarpasmeninių santykių sunkumus. Paprastai toks realaus ir idealaus Aš atotrūkis būdingas neurotiškiems žmonėms ir pereinamajame amžiuje, t.y. paauglystėje bei ankstyvojoje jaunystėje, kai žmogus labai intensyviai ieško savojo Aš. Tačiau šis atotrūkis gali būti susijęs ir su aukštu intelekto lygiu bei kūrybiškumu.( Psichologija studentui, 186psl.)

Amerikiečių psichologas M.Rosenberg(1965)išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. Jis aprašė esamąjį Aš – dabartinį, realų asmenybės savęs įsisąmoninimą; dinamiškąjį Aš, susijusį su asmenybės troškimais, gyvenimo tikslais; įsivaizduojamąjį Aš, atspindį, kokia asmenybė turėtų būti, priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio; potencialų Aš, arba kokia asmenybė galėtų būti, priklausomai nuo realizavimosi galimybių; idealizuotą Aš, t.y. tokį, kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš, arba socialinių
įvairovę, kokias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1510 žodžiai iš 4868 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.