Musulmonų psichologija
5 (100%) 1 vote

Musulmonų psichologija

11213141

TURINYS

ĮVADAS 2

1. ISLAMO VERTYBĖS IR SOCIALINĖ PAŽANGA 3

2. ŠEIMOS STRUKTŪRA ISLAME 6

2.1 Nepilnamečių santuoka 6

2.2 Santuokos sąlygos 6

2.3 Santuokos formos priešislaminėje Arabijoje 7

2.4 Brolio ir sesers tarpusavio santykiai 9

2.5 Daugpatystė 10

2.6 Daugvyrystė 10

2.7 Šeimos planavimas. Gimstamumo kontrolė 10

2.8 Skirtingi tikėjimai šeimoje 12

IŠVADOS 13

ĮVADAS

Darbo naujumas ir aktualumas – susidomėjimas islamu, jo kultūra nepaprastai išaugo per pastarąjį dešimtmetį. “Musulmoniškos problemos” šiandien rūpi ne tik ir ne tiek religijotyrininkams, kiek politikams, diplomatams, kariškiams ir žurnalistams.

Nė viena kita pasaulio religija nėra tokia galinga, nė viena neplinta taip greitai, nė viena tiek daug nereikalauja iš tikinčiųjų ir neatrodo duodanti tiek daug. Islamas – pati kategoriškiausia religija: Alacho ir jo pranašo žodžiai yra “vienintelė teisybė”.

Dar 2002m. pasaulyje buvo virš 1000 milijonų musulmonų, t.y. vienam krikščioniui tenka daugiau nei 3 islamo išpažintojai. Daugiau nei 40-yje valstybių daugumą gyventojų sudaro musulmonai, 12-oje šalių islamas – valstybinė religija. Islamas kelia galvą milžiniškuose plotuose nuo Azijos per buvusios Tarybų Sąjungos pietines Respublikas iki Pietų Afrikos. Per 25 milijonus musulmonų gyvena ir Europoje, dauguma – rytinėje. Net 2 milijonai Alacho išpažintojų įsikūrę Prancūzijoje, 1,7 mln. Vokietijoje, 1 mln. Anglijoje.

Šio darbo objektu pasirinkau musulmonų šeimą. Kadangi kiekvienos valstybės galia ir tautiškumas atsispindi žmoguje, o žmogaus stiprybė ir požiūriai ugdosi šeimyninėje aplinkoje, rašydama šį darbą didžiausią dėmesį skyriau šeimai, jos tradicijoms, religijos įtakai ir visuomeninėms nuostatoms ugdant vaikus.

Darbo tikslas – musulmonų šeimų vaiko ugdymo tradicijas stengiausi atskleisti per kintančias islamo šalių nuostatas, nusistovėjusias tradicijas, savitą požiūrį į pasaulį, jo supratimą. Darbe palyginau ankstesnių kartų bei šiuolaikines musulmonų tradicijas, požiūrį į žmogų, lygiateisiškumą bei pasaulio supratimą.

Uždaviniai:

 Atskleisti musulmoniškų tradicijų kaitą;

 Apibūdinti šeimos struktūrą islame;

 Atskleisti islamo religijos įtaką ugdant vaikus;

 Atskleisti vyro ir moters tarpusavio santykį, teises ir pareigas.

Darbo metodai: periodinių leidinių analizė, religinių knygų analizė bei interviu su Lietuvos musulmonų bendruomenės nariais.

1. ISLAMO VERTYBĖS IR SOCIALINĖ PAŽANGA

Kas gi atsitiko? Kuo patraukė pasaulio dėmesį ši, regis, tokia uždara, archaiška religija, kurią išpažįsta daugiau nei 1000 milijonų žmonių? Islamo reikšmė išaugo todėl, kad musulmoniškuose kraštuose sustiprėjo revoliucinės tendencijos. Naftą eksportuojančiose šalyse sparčiais tempais ima formuotis kapitalistiniai santykiai: laužomos tradicinės socialinės struktūros, pagrįstos islamo religija, atsiranda turtinis ir klasinis pasidalijimas, plinta vakarietiškoji kultūra, vyksta vadinamasis visuomeninio gyvenimo vakarėjimas. Tradiciniai buities ir tarpusavio santykių pagrindai vis labiau išstumiami, pajuokiami ir niekinami.

Islamas nepripažįsta, skirtingai nei krikščionybė, individo vertingumo, jo individualių siekimų, iniciatyvos. Islamo propaguojamos vertybės ir idealai visada kolektyvinio pobūdžio. Musulmonas turi teisę skųstis, kad jam netaikomas visiems bendras įstatymas, tačiau jokiu būdu negalėjo savo apeliacijos formuoti taip, kad pažeidžiamos jo asmeninės teisės, asmeniniai, ypač turtiniai, interesai. Jis yra visuomet priverstas derinti savo veiksmus su tradicinėmis pažiūromis, nors su jomis ir nesutinka.

Tradicinio islamo antiindividualizmas pasireiškia kuo įvairiausiai, pavyzdžiui, griežtai smerkiant žaidimus, kuriuose yra asmeninio išskaičiavimo ar materialinės naudos elementų. Tuo remiantis, Irane buvo uždraustos ne tik kortos ir kiti azartiniai žaidimai, bet ir šachmatai.

Jis yra priešiškas privačios nuosavybės principui. Pripažįsta teisėta nuosavybę tik tą, kurią individas sukuria vien savo pastangomis( medžioklės trofėjai, išaugintas derlius) arba teisėtai paveldi.

Ekonominė tradicinio islamo doktrina varžo ir verslo plitimą. Su verslu, pagrįstu asmenine iniciatyva, praktiškai buvo nesuderinama valstybės kontrolė ir reglamentacijos sistema ir gamyboje, ir paskirstyme, ir vartojime. Buvo kuriamos taisyklės, nustatančios, kiek ir kaip gaminti, kur ir kaip laikyti produkciją, kokio dydžio gali būti pelnas, darbo užmokestis, maksimalios kainos.

Smerkia islamas ir pinigų kaupimą. Jei suma per trisdešimtį dienų neišleidžiama visuomenės labui ar labdarystės tikslais, tai toks veiksmas kvalifikuojamas kaip absoliutus blogis. Ypač nepakanti musulmonų viešoji nuomonė bet kokiam taupymo, šykštumo, gobšumo pasireiškimui, nenorui pasidalinti savo pertekliumi su kitu. Jei musulmonas praturtėjo, jis pirmiausia privalo įvykdyti vieną iš penkių pagrindinių islamo reikalavimų – įnešti zakjatą, t.y. skirti dalį turto visuomenės reikalams ir skurstantiesiems šelpti. Paskui dera pasirūpinti kaimynais, savo bendruomenės nariais. Toks altruizmas suprantamas kaip valstybės įstatymas. Tačiau turto smerkimas, kad ir koks radikalus jis bebūtų, nepanaikino nei turtų kaupimo, nei spekuliacijos, nei
lupikavimo.

Koranas ir pranašo priesakai reguliuoja kiekvieną asmeninio gyvenimo smulkmeną, visuomeniniame jie draudžia atskirti politiką ir valstybę nuo religijos.

Islamo teisių pagrindai turi tapti valstybės įstatymų leidimo pagrindu, tačiau dabar niekas nekapoja vagims rankų ir neužmuša akmenimis neištikimų žmonų.

Viena iš svarbiausių visuotinai privalomų religinių švenčių yra Ramadanas. Ramadanas – tai pasninko mėnuo, kai susilaikoma nuo maisto, gėrimo, lytinių santykių, rūkymo nuo aušros iki saulėlydžio. Musulmonai Ramadaną pradeda danguje pastebėję mėnulio pilnatį, todėl mėnesio pradžia gali skirtis įvairiose šalyse. Jis prasideda prieš pat Naujuosius metus ir baigiasi lygiai po 30 dienų Nors pasninkavimas kiekvieno musulmono pareiga, vaikai šeimoje nėra verčiami jo laikytis jei to nenori, tai privaloma tik subrendusiems ir suaugusiems asmenims.

Ramadanas – tai visuomeninių santykių sutvirtinimo, susitaikymo ir bendruomenės solidarumo laikotarpis. Pasninkavimas musulmonams reiškia sielos drausminimą. Sakoma, jog pranašas Mahometas yra minėjęs, jog pasninkavimas iš visų religinių priedermių yra svarbiausias ir musulmonai, atlikdami saumą, labiausiai įtinka Alachui.

Pavyzdžiui, Pakistane kiekvienas musulmonas privalo pasiaiškinti, kodėl nesilaiko Ramadano pasninko. Krikščionims draudžiama kreiptis į teismą. Moteris, apkaltinusi vyrą išprievartavimu, privalo atvesti bent 4 liudininkus, o jos liudijimas teisme vertas tik pusės vyro liudijimo.

Dabar tik labai retais atvejais moterims pavyksta užimti aukštą padėtį. Verta prisiminti pabėgėlių iš Afganistano likimą Pakistane. Daugiau kaip tuzinas moterų dingo – jas sunaikino radikalios islamo grupuotės už tai, kad pabėgėlių stovyklose jos padėjo užsienio organizacijoms, atvežusioms pagalbą. Taip pat plačiai nuskambėjo mirtis slaugės iš Alžyro, kurią apipylė alkoholiu ir padegė jos pačios brolis, įsiutęs, kad ji rūpinasi sergančiais vyrais.

1984 m. Alžyre priimtas Šeimos kodeksas leidžia vyrui mušti žmoną, išsiskirti su ja ir išvaryti iš namų, kada tik užsigeidžia. Reikalaujama uždrausti žmonoms dirbti ne namie.

Afganistane ir Saudo Arabijoje imta reikalauti, kad moteris vaikščiotų užsidengusi veidą. Dabar tose šalyse moterims draudžiama vairuoti automobilį ir keliauti be stipriosios lyties giminaičio. Ir jei europiečiai čadrą laiko priespaudos ženklu, islamo moterims tai laisvės simbolis. Parandža apsaugo moterį nuo Vakarų kultūros tironijos ir nepageidaujamų sekso nuotykių. Įvairūs veido apdangalai islamo šalyse tokie populiarūs, kad net tampa būtiniausiu mados atributu, simbolizuojančiu naują stilių.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad ir anksčiau, ir dabar išliko ryškus skirtumas tarp vyro ir moters teisių ir pareigų.

Dažnai musulmonės lieka namų židinio saugotojomis, vaikų augintojomis. Čia moterys ypač gerbiamos, dirba nedaug. Neretai turtingose šeimose dirba tarnai, kurie atlieka namų ruošos darbus, prižiūri vaikus. Šeimoje didelis dėmesys skiriamas vaikams. Kiekvienai šeimai svarbūs palikuonys. Nelaiminga šeima ta, kuri negali susilaukti vaikų. Tačiau paprastai taip nebūna. Šiai problemai išspręsti jau nuo senų laikų įteisinta daugpatystė.

Vaikai auklėjami pagal griežtas islamo tradicijas. Jaunimas, skirtingai nei kitų religijų atstovai, nevaikšto į diskotekas, restoranus ar naktinius klubus linksmintis – tai nepadorus tiek merginos, tiek vaikino elgesys.

Merginoms nuo pat mažens ugdomas savigarbos ir garbės jausmas. Mergina išteka už vyro, t.y. vyras renkasi ją, todėl ji turi išsaugoti skaistybę ir tyrumą iki vestuvių.

Tikriausiai nesuprantamai nuskambėjo mano klausimas, užduotas vienai islamo išpažintojai: “O kaip žiūrima į jaunuolių draugystę?”- ji tik nusišypsojo: “Pas jus vaikino ir merginos santykiai suprantami skirtingai nei mūsų šalyje. Čia nenuostabu pamatyti jauną porelę susikibusią rankomis, besibučiuojančius gatvėje… Pas mus to nepamatysi. Dauguma ištekančių ar vedusių jaunuolių net nesupranta meilės jausmo… O kam ta draugystė reikalinga? Jeigu draugausi su kiekvienu, kuris tau patiks ar kuris jaus simpatiją tau, gal pakeisti net 10 partnerių iki vedybų. O tai jau paleistuvavimas”- nuoširdžiai aiškino mergina iš Somalio.

Tėvų tikslas ištekinti savo dukterį už pasiturinčio vyro. Dažnai mergina mato savo sužadėtinį vos keletą kartų prieš vestuves.

Švietimo sistema šiose šalyse labai menka.

Ankstesniais laikais vaikų mokymas apsiribojo religiniu mokymu – Korano ir kitų religinių knygų skaitymu (musulmonų šalyse buvo pradinės mokyklos – mektebės ir vidurinės mokyklos – medresės, kurios kartais būdavo ir aukštoji teologijos mokykla). Korano skaitymo mokyklėlės buvo prie mečečių ir kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje. Senaisiais laikais atitinkami šio mokslo etapai buvo vertinami kaip džiaugsmingas įvykis ir buvo lydimi tam tikrų iškilmių mokykloje ir šeimoje.

Šiuo metu dažniausiai berniukai ir mergaitės mokomi atskirai. Į mokyklos teritoriją negali įeiti joks pašalinis asmuo. Paprastai jos aptveriamos aukšta tvora. Sargas prižiūri vartus, kurie atrakinami tik ryte prieš pamokas ir pasibaigus visoms pamokoms.

Išsilavinimo lygis gana žemas dėl knygų trūkumo, apsišvietusių žmonių stygiaus, daugelyje
musulmoniškų šalių esamos karinės padėties. Dažnai vaikai tiesiog mokomi dainuoti, šokti, skaityti šventas knygas ir melstis.

Dėl ankstyvų vedybų dauguma musulmonų taip ir lieka be išsilavinimo.

Pačių tėvų tamsumas ir neišmanymas trukdo šviesti vaikus šeimoje. Jų tikslas – padėti vaikui prisitaikyti šiame pasaulyje iš praktinės pusės.

2. ŠEIMOS STRUKTŪRA ISLAME

2.1 Nepilnamečių santuoka

Tyrinėjant visuomenines struktūras islame, visų pirma iškyla du tarpusavyje susiję klausimai: nepilnamečių santuoka ir prievartinė santuoka. Nepilnamečių santuoka reiškia sužadėtuves, t.y. tam tikrą formalią sutartį, pačią santuoką atidedant vėlesniam laikui. Tokį vaikų apvesdinimą geriausiai paaiškina tėvų noras suartinti šeimas ir užtikrinti socialinę integraciją. Čia ypač vertinamas ištikimybės ir skaistybės išlaikymas. Islamas nenustatė santuokai jokių amžiaus apribojimų. Išankstinis susitarimas gali būti padarytas ir labai jauname amžiuje, bet pats santuokos įteisinimas paprastai įvykdavo tik tada, kai abi pusės jau būdavo pasirengusios vedybiniam gyvenimui, o tai priklausė ir nuo psichologinės pusės. Tačiau tai nereiškia, kad vyrauja nepilnamečių santuokos.

Islamas reikalauja, nekalbant apie sužadėtinių amžių, kad tikroji santuoka būtų atidėta iki abi pusės iš tikrųjų subręs santuokai, bent jau lytiškai. Įstatymai reikalauja, kad visi vedybiniai susitarimai būtų padaryti nepilnamečių naudai, nes jų santuoka negalioja be globėjo dalyvavimo ir sutikimo. Islamas nepatiki šios atsakomybės net bet kokiam tėvui ar globėjui, o tik tam, kuris, be tėvystės, dar turi tam tikras kvalifikacijas, kad galėtų užtikrinti sprendimo sąžiningumą bei prasmingumą. Kai kuriais atvejais, nepilnamečiams suteikiamas vadinamasis pilnametystės pasirinkimas,t.y. nepilnametis, pasiekęs lytinės brandos amžių, laisvai gali patvirtinti arba panaikinti išankstinį santuokos kontraktą, sudarytą jo ar jos vardu dar nesulaukus pilnametystės.

Reikalavimas tėvų ar globėjų dalyvavimo ir pritarimo sudarant santuokos kontraktą nėra tėvo valdžios vaikui įtvirtinimas, o tiesiog jo interesų apsauga. Remiamasi prielaida, kad tėvas savaime darys tai, kas jo globotiniui geriausia.

2.2 Santuokos sąlygos

Koranas apibrėžia santuoką kaip dvigubą formalią sutartį, iš vienos pusės tarp dviejų žmonių, iš kitos – tarp žmonių ir dievo.

Dėl santuokos jau sutarus, laukiama tiesaus nedviprasmiško pasipiršimo, į kurį atsakoma sutikimu. Sutartyje neturi būti nei užuominos apie santuokos laikinumą ar kokį nors terminą. Būsimų palikuonių teisėtumui užtikrinti turi dalyvauti bent du liudininkai. Sutartyje aptariamas ir jaunosios kraitis, ir jaunojo dovanos jaunajai. Paprastai kraičio dydis priklauso nuo merginos grožio, išsilavinimo, o svarbiausia – nuo jos šeimos gyvenimo lygio. Kalymas – tai ne žmonos pirkimas ir juolab ne tėvų bandymas praturtėti savo dukros dėka. Tai tarsi teisėtas išlaidų kompensavimas, nes gimus dukrai, tėvai pradeda taupyti pinigus jos kraičiui.

Santuoka turi būti viešai garsinama. Mėginimas ją išlaikyti paslaptyje, nutraukia sutarties galiojimą.

Musulmonų bendruomenei ypač svarbios su santuoka susijusios ceremonijos. Būtent viešumas skiria santuoką teisėtą nuo neteisėtos. Vestuvių iškilmės būna didelės, tačiau ten neskamba muzika, nedainuojama. Vestuves rengia jaunikio tėvai, dažniausiai savo namų kieme ir savo lėšomis. Vestuvės – brangiai kainuojantis malonumas. Būna ir tokių atvejų, kai jaunikio tėvai dėl sūnaus vestuvių labai įsiskolina, skolas kartais tenka mokėti visą gyvenimą.

Ištekanti moteris turi būti laisva nuo bet kokių santuokinių ryšių. Jeigu ji našlė arba išsiskyrusi, turi būti nenėščia. O jeigu ji laukiasi, turi pagimdyti ir tik po tam tikro laiko tekėti. Taip pat turi būti pasibaigęs “laukimo laikas”, nustatytas laikotarpis, per kurį našlei ar išsiskyrusiai moteriai neleidžiama ištekėti.

Moteris negali būti sangulavusi bei neištikima. Jeigu ji yra padariusi tokių nusižengimų, jai negalima ištekėti net už savo sugulovo. Neištikimybė ir paleistuvystė yra ne tik nuodėmė, bet ir lemia asmeninių laisvių bei visuomeninių teisių apribojimus. Nuotakos skaistumo įrodymas – paklodė, kuri rodoma visiems. Jei mergina nėra skaisti, tučtuojau įvyksta skyrybos. Jaunikis turi teisę reikalauti, kad nuotakos tėvai atlygintų vestuvių išlaidas.

Jeigu jaunoji yra musulmonė, tai ir jaunikis turi būti musulmonas. Jeigu jis, sudarant santuoką, jau yra vedęs, jo esama žmona negali būti nuotakos giminė, t.y. draudžiama vesti žmonos seserį, dukterėčią ar tetą. Taip pat bendras žmonų skaičius negali viršyti keturių. Tačiau tuokdamiesi musulmonai gali sudaryti vedybų sutartį, kurioje moteris, jei nori, gali užprotestuoti sutuoktinio vedybas su kitomis moterimis.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2327 žodžiai iš 4570 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.