Musulmonų psichologija
5 (100%) 1 vote

Musulmonų psichologija

TURINYS

ĮVADAS 2

1. ISLAMO VERTYBĖS IR SOCIALINĖ PAŽANGA 3

2. ŠEIMOS STRUKTŪRA ISLAME 6

2.1 Nepilnamečių santuoka 6

2.2 Santuokos sąlygos 6

2.3 Santuokos formos priešislaminėje Arabijoje 7

2.4 Brolio ir sesers tarpusavio santykiai 9

2.5 Daugpatystė 10

2.6 Daugvyrystė 10

2.7 Šeimos planavimas. Gimstamumo kontrolė 10

2.8 Skirtingi tikėjimai šeimoje 12

IŠVADOS 13

ĮVADAS

Darbo naujumas ir aktualumas – susidomėjimas islamu, jo kultūra nepaprastai išaugo per pastarąjį dešimtmetį. “Musulmoniškos problemos” šiandien rūpi ne tik ir ne tiek religijotyrininkams, kiek politikams, diplomatams, kariškiams ir žurnalistams.

Nė viena kita pasaulio religija nėra tokia galinga, nė viena neplinta taip greitai, nė viena tiek daug nereikalauja iš tikinčiųjų ir neatrodo duodanti tiek daug. Islamas – pati kategoriškiausia religija: Alacho ir jo pranašo žodžiai yra “vienintelė teisybė”.

Dar 2002m. pasaulyje buvo virš 1000 milijonų musulmonų, t.y. vienam krikščioniui tenka daugiau nei 3 islamo išpažintojai. Daugiau nei 40-yje valstybių daugumą gyventojų sudaro musulmonai, 12-oje šalių islamas – valstybinė religija. Islamas kelia galvą milžiniškuose plotuose nuo Azijos per buvusios Tarybų Sąjungos pietines Respublikas iki Pietų Afrikos. Per 25 milijonus musulmonų gyvena ir Europoje, dauguma – rytinėje. Net 2 milijonai Alacho išpažintojų įsikūrę Prancūzijoje, 1,7 mln. Vokietijoje, 1 mln. Anglijoje.

Šio darbo objektu pasirinkau musulmonų šeimą. Kadangi kiekvienos valstybės galia ir tautiškumas atsispindi žmoguje, o žmogaus stiprybė ir požiūriai ugdosi šeimyninėje aplinkoje, rašydama šį darbą didžiausią dėmesį skyriau šeimai, jos tradicijoms, religijos įtakai ir visuomeninėms nuostatoms ugdant vaikus.

Darbo tikslas – musulmonų šeimų vaiko ugdymo tradicijas stengiausi atskleisti per kintančias islamo šalių nuostatas, nusistovėjusias tradicijas, savitą požiūrį į pasaulį, jo supratimą. Darbe palyginau ankstesnių kartų bei šiuolaikines musulmonų tradicijas, požiūrį į žmogų, lygiateisiškumą bei pasaulio supratimą.

Uždaviniai:

 Atskleisti musulmoniškų tradicijų kaitą;

 Apibūdinti šeimos struktūrą islame;

 Atskleisti islamo religijos įtaką ugdant vaikus;

 Atskleisti vyro ir moters tarpusavio santykį, teises ir pareigas.

Darbo metodai: periodinių leidinių analizė, religinių knygų analizė bei interviu su Lietuvos musulmonų bendruomenės nariais.

1. ISLAMO VERTYBĖS IR SOCIALINĖ PAŽANGA

Kas gi atsitiko? Kuo patraukė pasaulio dėmesį ši, regis, tokia uždara, archaiška religija, kurią išpažįsta daugiau nei 1000 milijonų žmonių? Islamo reikšmė išaugo todėl, kad musulmoniškuose kraštuose sustiprėjo revoliucinės tendencijos. Naftą eksportuojančiose šalyse sparčiais tempais ima formuotis kapitalistiniai santykiai: laužomos tradicinės socialinės struktūros, pagrįstos islamo religija, atsiranda turtinis ir klasinis pasidalijimas, plinta vakarietiškoji kultūra, vyksta vadinamasis visuomeninio gyvenimo vakarėjimas. Tradiciniai buities ir tarpusavio santykių pagrindai vis labiau išstumiami, pajuokiami ir niekinami.

Islamas nepripažįsta, skirtingai nei krikščionybė, individo vertingumo, jo individualių siekimų, iniciatyvos. Islamo propaguojamos vertybės ir idealai visada kolektyvinio pobūdžio. Musulmonas turi teisę skųstis, kad jam netaikomas visiems bendras įstatymas, tačiau jokiu būdu negalėjo savo apeliacijos formuoti taip, kad pažeidžiamos jo asmeninės teisės, asmeniniai, ypač turtiniai, interesai. Jis yra visuomet priverstas derinti savo veiksmus su tradicinėmis pažiūromis, nors su jomis ir nesutinka.

Tradicinio islamo antiindividualizmas pasireiškia kuo įvairiausiai, pavyzdžiui, griežtai smerkiant žaidimus, kuriuose yra asmeninio išskaičiavimo ar materialinės naudos elementų. Tuo remiantis, Irane buvo uždraustos ne tik kortos ir kiti azartiniai žaidimai, bet ir šachmatai.

Jis yra priešiškas privačios nuosavybės principui. Pripažįsta teisėta nuosavybę tik tą, kurią individas sukuria vien savo pastangomis( medžioklės trofėjai, išaugintas derlius) arba teisėtai paveldi.

Ekonominė tradicinio islamo doktrina varžo ir verslo plitimą. Su verslu, pagrįstu asmenine iniciatyva, praktiškai buvo nesuderinama valstybės kontrolė ir reglamentacijos sistema ir gamyboje, ir paskirstyme, ir vartojime. Buvo kuriamos taisyklės, nustatančios, kiek ir kaip gaminti, kur ir kaip laikyti produkciją, kokio dydžio gali būti pelnas, darbo užmokestis, maksimalios kainos.

Smerkia islamas ir pinigų kaupimą. Jei suma per trisdešimtį dienų neišleidžiama visuomenės labui ar labdarystės tikslais, tai toks veiksmas kvalifikuojamas kaip absoliutus blogis. Ypač nepakanti musulmonų viešoji nuomonė bet kokiam taupymo, šykštumo, gobšumo pasireiškimui, nenorui pasidalinti savo pertekliumi su kitu. Jei musulmonas praturtėjo, jis pirmiausia privalo įvykdyti vieną iš penkių pagrindinių islamo reikalavimų – įnešti zakjatą, t.y. skirti dalį turto visuomenės reikalams ir skurstantiesiems šelpti. Paskui dera pasirūpinti kaimynais, savo bendruomenės nariais. Toks altruizmas suprantamas kaip valstybės įstatymas. Tačiau turto smerkimas, kad ir koks radikalus jis bebūtų, nepanaikino nei turtų kaupimo, nei spekuliacijos, nei
lupikavimo.

Koranas ir pranašo priesakai reguliuoja kiekvieną asmeninio gyvenimo smulkmeną, visuomeniniame jie draudžia atskirti politiką ir valstybę nuo religijos.

Islamo teisių pagrindai turi tapti valstybės įstatymų leidimo pagrindu, tačiau dabar niekas nekapoja vagims rankų ir neužmuša akmenimis neištikimų žmonų.

Viena iš svarbiausių visuotinai privalomų religinių švenčių yra Ramadanas. Ramadanas – tai pasninko mėnuo, kai susilaikoma nuo maisto, gėrimo, lytinių santykių, rūkymo nuo aušros iki saulėlydžio. Musulmonai Ramadaną pradeda danguje pastebėję mėnulio pilnatį, todėl mėnesio pradžia gali skirtis įvairiose šalyse. Jis prasideda prieš pat Naujuosius metus ir baigiasi lygiai po 30 dienų Nors pasninkavimas kiekvieno musulmono pareiga, vaikai šeimoje nėra verčiami jo laikytis jei to nenori, tai privaloma tik subrendusiems ir suaugusiems asmenims.

Ramadanas – tai visuomeninių santykių sutvirtinimo, susitaikymo ir bendruomenės solidarumo laikotarpis. Pasninkavimas musulmonams reiškia sielos drausminimą. Sakoma, jog pranašas Mahometas yra minėjęs, jog pasninkavimas iš visų religinių priedermių yra svarbiausias ir musulmonai, atlikdami saumą, labiausiai įtinka Alachui.

Pavyzdžiui, Pakistane kiekvienas musulmonas privalo pasiaiškinti, kodėl nesilaiko Ramadano pasninko. Krikščionims draudžiama kreiptis į teismą. Moteris, apkaltinusi vyrą išprievartavimu, privalo atvesti bent 4 liudininkus, o jos liudijimas teisme vertas tik pusės vyro liudijimo.

Dabar tik labai retais atvejais moterims pavyksta užimti aukštą padėtį. Verta prisiminti pabėgėlių iš Afganistano likimą Pakistane. Daugiau kaip tuzinas moterų dingo – jas sunaikino radikalios islamo grupuotės už tai, kad pabėgėlių stovyklose jos padėjo užsienio organizacijoms, atvežusioms pagalbą. Taip pat plačiai nuskambėjo mirtis slaugės iš Alžyro, kurią apipylė alkoholiu ir padegė jos pačios brolis, įsiutęs, kad ji rūpinasi sergančiais vyrais.

1984 m. Alžyre priimtas Šeimos kodeksas leidžia vyrui mušti žmoną, išsiskirti su ja ir išvaryti iš namų, kada tik užsigeidžia. Reikalaujama uždrausti žmonoms dirbti ne namie.

Afganistane ir Saudo Arabijoje imta reikalauti, kad moteris vaikščiotų užsidengusi veidą. Dabar tose šalyse moterims draudžiama vairuoti automobilį ir keliauti be stipriosios lyties giminaičio. Ir jei europiečiai čadrą laiko priespaudos ženklu, islamo moterims tai laisvės simbolis. Parandža apsaugo moterį nuo Vakarų kultūros tironijos ir nepageidaujamų sekso nuotykių. Įvairūs veido apdangalai islamo šalyse tokie populiarūs, kad net tampa būtiniausiu mados atributu, simbolizuojančiu naują stilių.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad ir anksčiau, ir dabar išliko ryškus skirtumas tarp vyro ir moters teisių ir pareigų.

Dažnai musulmonės lieka namų židinio saugotojomis, vaikų augintojomis. Čia moterys ypač gerbiamos, dirba nedaug. Neretai turtingose šeimose dirba tarnai, kurie atlieka namų ruošos darbus, prižiūri vaikus. Šeimoje didelis dėmesys skiriamas vaikams. Kiekvienai šeimai svarbūs palikuonys. Nelaiminga šeima ta, kuri negali susilaukti vaikų. Tačiau paprastai taip nebūna. Šiai problemai išspręsti jau nuo senų laikų įteisinta daugpatystė.

Vaikai auklėjami pagal griežtas islamo tradicijas. Jaunimas, skirtingai nei kitų religijų atstovai, nevaikšto į diskotekas, restoranus ar naktinius klubus linksmintis – tai nepadorus tiek merginos, tiek vaikino elgesys.

Merginoms nuo pat mažens ugdomas savigarbos ir garbės jausmas. Mergina išteka už vyro, t.y. vyras renkasi ją, todėl ji turi išsaugoti skaistybę ir tyrumą iki vestuvių.

Tikriausiai nesuprantamai nuskambėjo mano klausimas, užduotas vienai islamo išpažintojai: “O kaip žiūrima į jaunuolių draugystę?”- ji tik nusišypsojo: “Pas jus vaikino ir merginos santykiai suprantami skirtingai nei mūsų šalyje. Čia nenuostabu pamatyti jauną porelę susikibusią rankomis, besibučiuojančius gatvėje… Pas mus to nepamatysi. Dauguma ištekančių ar vedusių jaunuolių net nesupranta meilės jausmo… O kam ta draugystė reikalinga? Jeigu draugausi su kiekvienu, kuris tau patiks ar kuris jaus simpatiją tau, gal pakeisti net 10 partnerių iki vedybų. O tai jau paleistuvavimas”- nuoširdžiai aiškino mergina iš Somalio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1401 žodžiai iš 4570 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.