Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas 2 klasėje
5 (100%) 1 vote

Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas 2 klasėje

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………….3

I. Muzikinio ugdymo samprata ir tikslas ……………………………………………..4

II. Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas II klasėje pagal E. Veličkos

absoliučiąją sistemą ……………………………………………………………………………..5

2.1.Dainavimas …………………………………………………………………………………………….5

2.2.Solfedžiavimas ……………………………………………………………………………………….6

2.3.Ritmika ……………………………………………………………………………………………………7

2.4.Grojimas …………………………………………………………………………………………………8

2.5.Muzikos klausymasis……………………………………………………………………………..8

.

III. Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas II klasėje pagal

V. Krakauskaitės reliatyviąją sistemą ……………………………………………….9

3.1. Ritmas ……………………………………………………………………………………………………9

3.1.1. Ritmo pratimai ………………………………………………………………………………………..9

3.1.2. Ostinatinis pritarimas ……………………………………………………………………………….9

3.1.3.Grojimas ………………………………………………………………………………………………..10

3.2. Muzikinė klausa ………………………………………………………………………………….10

3.2.1. Solfedžiavimas ………………………………………………………………………………………10

3.2.2. Dvibalsiai pratimai …………………………………………………………………………………12

3.3. Muzikinė atmintis ……………………………………………………………………………….13

3.4. Šnekamoji kalba ………………………………………………………………………………….14

3.5. Muzikos klausymasis ………………………………………………………………………….14

3.5.1. Chorai ir solistai……………………………………………………………………………………..14

3.5.2. Dirigentas ……………………………………………………………………………………………..14

3.5.3. Muzikos pobūdis ……………………………………………………………………………………14

3.5.4. Muzikos žanrai ………………………………………………………………………………………14

3.5.5. Styginiai instrumentai …………………………………………………………………………….15

3.5.6. Kompozitoriai ………………………………………………………………………………………15

3.6. Dainavimas ………………………………………………………………………………………..16

LITERATŪROS SĄRAŠAS ……………………………………………………..17


ĮVADAS

Vaiko siela – tai jautraus muzikanto siela.

Joje – stipriai įtemptos stygos, ir jeigu jūs mokėsite prisiliesti prie jų – suskambės kerinti muzika. (V. Suchomlinskis).

XXI amžiaus mokykla jau prasidėjo. Kokius vaikus ugdome šiandien, tokie iš esmės tie žmonės bus po 20 ir daugiau metų, tokius, panašius į save, jie ugdys savo šeimose ir mokyklose. Mes „paduodame toną“ kito šimtmečio visuomenei.

Kaip mokomi vaikai, jaunimas mokytis ir dirbti, jausti ir galvoti, mylėti ir toleruoti, kokie jų idealai, įpročiai, pasaulėžiūra – už didžiumą tų dalykų atsako mokykla, kurioje jaunoji karta perima žinojimo ir kultūros estafetę. Žinoma, ne mažiau svarbi ir šeimos bei socialinės aplinkos rolė.

Vaiko muzikinis ugdymas visų pirma turėtų prasidėti šeimoje. Šeima yra pirmoji ir lemiančioji asmenybės ugdymą institucija, duodanti jai fizinį ir psichinį pamatą. Vaiko muzikinis ugdymas iš esmės priklauso nuo šeimos požiūrio į muziką ir muzikinį gyvenimą, nuo namų muzikavimo tradicijų ir sąlygų, bendros šeimos dvasinės kultūros. Tačiau pastaruoju metu mokslininkams ir pedagogams nerimą kelia muzikavimo tradicijų šeimose nykimas. Vis rečiau šeimose galima girdėti dainuojant liaudies dainas. Šeimose, kuriose nėra muzikavimo tradicijų, vaikas netenka galimybės lavinti savo dainuojamojo balso, kaupti muzikinių intonacijų žodyno. Jei tuo metu vaikui neleidžiama dainuoti, nesivysto jo klausa. Tai viena priežasčių, kodėl šiandien tiek daug vaikų į mokyklą ateina turėdami silpnai išlavintą muzikinę klausą.

Į pradinę mokyklą ateina įvairių muzikinių gabumų vaikai: vienų muzikiniai įgūdžiai išlavinti daugiau, kitų – mažiau. Todėl pradžios mokyklos mokytojui tenka didžiulė atsakomybė – padėti kiekvienam vaikui siekti optimalių muzikalumo rezultatų.

Pertvarkant Lietuvos mokyklą, siekiant ją humanizuoti, susiduriame su daugybe tiek praktinių, materialiųjų, tiek ir
dvasinių bei teorinių sunkumų. Viena iš svarbiausių problemų yra tai, kad nežiūrint didelių pastangų reorganizuoti mokyklos struktūrą, mokymo priemones, gerinti pedagoginį bendravimą ir kita, ir toliau mokykla, pedagogika nepakankamai skiria dėmesio vienam iš pačių sudėtingiausių klausimų; kaip tobulinti ugdymo procesą, kad jame būtų daugiau žmoniškumo, dvasinių vertybių. Jų labiausiai šiandien pasigenda žmonės. Kiekvienas dalykas turėtų būti orientuojamas ne tik į informacinį įsisavinimą, bet ir į kultūrinį, žmoniškumo požiūriu vertybinį pažinimą, nes muzika – tai žmogaus dvasinio gyvenimo atspindėjimo, remiantis muzikos kalba, sfera. Mokant muzikos, kartu su muzikinių gebėjimų, muzikinių veiklos įgūdžių tobulinimu, žinių teikimu, būtina žymiai daugiau rūpintis ugdytinio jausmu pasaulio, kultūros, intelekto, dvasinio gyvenimo turtinimu. Esminga tai, kad mokiniai ne tik galėtų dainuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, bet ir norėtų pažinti, įsisavinti muzikos ir apskritai meno vertybių estetinį bei dvasinį turinį, kad tai teiktų jiems gyvenimo išminties, gerumo.

I. Muzikinio ugdymo samprata ir tikslas

Muzikinis ugdymas apibrėžtinas kaip pedagogo ir mokinio bendra veikla siekiant kelti į aukštesnį lygį mokinio muzikinius gabumus, muzikos suvokimą, muzikinį mąstymą, muzikos atlikimo sugebėjimus, o tuo pačiu muzikinę ir bendrąją kultūrą. Muzikiniu ugdymu siekiama turtinti žmogaus vidinį pasaulį, jo estetinę, dvasinę kultūrą. Tai – muzikos mokymosi, lavinimosi ir auklėjimosi visuma.

Dvasingąjį, auklėjamąjį poveikį arba nuolatinę įtaką muzika daro tuomet, kai vaikas ją suvokia ir išgyvena, t.y. būdamas atitinkamai parengtas, geba jos vaizdus priimti, atlikti ją. Tačiau gebėjimai nėra duoti iš anksto, juos reikia ugdyti. Tai svarbi bet kurios muzikinės veiklos sąlyga. Taigi pastangos veikti asmenybės formavimą muzikos vertybių pagalba turi būti derinamos su atitinkamų gebėjimų tobulinimu.

Kaip ir kiekvieno dalyko ugdymas, taip ir muzikinis ugdymas turi savo tikslus. Muzikinio ugdymo tikslas dažniausiai traktuojamas gana siaurai. Įvairių muzikinio ugdymo sistemų kūrėjai pabrėžia vienas ar kitas ugdymo kaip tam tikrų sugebėjimų, įgūdžių, žinojimo briaunas. Vieni pedagogai muzikinio ugdymo tikslu laiko išmokyti dainuoti, išlavinti muzikinę klausą, muzikos suvokimo sugebėjimus; kiti – išmokyti įvairių, ne tik dainavimo, bet ir kitų muzikinio veikimo įgūdžių; muzikos rašto skaitymo, grojimo, improvizavimo, muzikos darybos analizės ir kt.; treti – greta to ir mokinį praturtinti žiniomis apie muziką; ketvirti – ugdyti tautiškumo jausmus, meilę muzikai. „Bendrojo lavinimo standartų“ projekte (1998) muzikinio ugdymo tikslas formuluojamas taip: „ugdyti kūrybingą, aktyvią ir emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą, prasmingai savo kūrybines išgales gebančią tenkinti asmenybę, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą“. Tai reikšmingi, svarbūs siekiai.

II. Muzikiniai gebėjimai ir jų ugdymas II klasėje pagal E. Veličkos absoliučiąją sistemą

Visą mokymo priemonių komplektą sudaro: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, mokyklinė dūdelė, įrašai „Muzika II kl.“, metroritminių lentelių komplektas, mokytojo knyga „Garsų ir tylos paslaptys“. Naudojant šias priemones, vaikai mokomi dainuoti, klausytis muzikos, žaisti muzikinius žaidimus, solfedžiuoti, ploti ir belsti ritmą, groti dūdele ar (ir) klavišiniu instrumentu, skaityti ir rašyti natas.

2.1 Dainavimas

Antrokų balso diapazonas – maždaug c – c (do – do). Vaikų balsus lavinami įvairiais kvėpavimo pratimais ir vokaliniais žaidimais. Jau pačią pirmąją dainavimo pamoką vaikai pratinami sėdėti tiesiai. Taisyklingas kvėpavimas dainavimą labai palengvina. Taisyklingai kvėpuoti mokoma praktikuojant tokį pratimą: sėdint ant pusės kėdės, susilenkiama per juosmenį; kvėpuojama giliai, ritmingai. Kvėpavimo pratimus kartais pravartu papildyti vaidybos elementais. Tam tinka pratimas „pripučiamieji žaislai“. Jo esmė – du skirtingi kvėpavimo būdai, pagreitintas ir sulėtintas. Balsas gražiai neskambės, jei tinkamai neišsižiosime. Vaiko burnytė dainuojant turi sudaryti ne horizontalų, bet vertikalų ovalą.

Mokytis dainuoti pradedama unisonu giedant garsą „o-o-o“. Dainuojant garsą „ū-ū-ū“, į jį šiek tiek įmaišoma garso „o“, tuomet jis neskamba taip plokščiai. Garsą „a-a-a“, kad šis nebūtų pernelyg atviras, šiek tiek pridengiame garsu „o“. Atitinkamai tamsinami ir garsai „ė-ė-ė“ bei „i-i-i“. Intonavimo įgūdžius padeda lavinti raiški kalba, gamtos garsų ir gyvūnų balsų mėgdžiojimas. Tam tinka įvairūs smulkiosios tautosakos žanrai. Šių žanrų dėka vaikas nueis visą kelią nuo kalbinės iki dainuojamosios intonacijos. Nuo kalbinio prie muzikinio intonavimo pereiti labai padeda ilgas vienos gaidos dainavimas unisonu, pasitelkiant grandininį kvėpavimą. Tikslas: visų vaikų balsai turi tapti vienu balsu, „sueiti“ į unisoną. Dainuojama tol, kol mokiniai savo balseliais įgus laisvai įsilieti į mokytojo duotą toną. Šis vieno garso dainavimas kaip joks kitas pratimas gerai ugdo klausą. Klausą lavinti padeda dainelių melodijų dainavimas mormorando,
skiemeniu, taip pat uždengus vieną ausį. Balsą lavinti galima dainuojant paprastą dviejų garsų melodiją skirtingu aukštumu.

Daineles muzikos pamokoms turi būti parenkamos itin atidžiai – dainelių tesitūra būtinai turi atitikti vaiko balso diapazoną.

Jei klasėje yra itin žemai dainuojančiųjų, siaurą balso diapazoną turinčių berniukų, su jais siūloma dainuoti atskirai, parinkti jiems tercijos – kvartos apimties daineles ir dainuoti jas šiems vaikams patogiu registru. Jei tokių vaikų klasėje daugiau, dalinama klasė į dvi dalis: vienoje grupėje dainuoja aukščiau, kitoje – žemiau dainuojantys vaikai.

Intonavimą labai palengvina harmoninis instrumento pritarimas. Muzikos pamokose akompanuoti galima kanklėmis, gitara, pianinu, akordeonu ir smuiku.

Vaikai, muzikos pamokose grojantys mokyklinėmis dūdelėmis, intonuoja kur kas geriau negu jomis negrojantys. Taip yra todėl, kad dūduojant ir dainuojant kvėpavimo technika yra beveik tokia pat.

2.2 Solfedžiavimas

Natų rašto mokoma etapais:

1. Mėgdžiojimas.

2. Atmintiniai diktantai.

3. Natų skaitymas (Ženklas – Garsas).

4. Diktantai raštu (Garsas-Ženklas).

5. Kūryba, žaidimai.

Pirmieji du natų rašto mokymo etapai su pačiu raštu tarsi ir neturi nieko bendro, tačiau be jų tolesnė notacijos mokymo eiga nėra įmanoma. Pirmajame etape siūloma mokytojui natų pavadinimais dainuoti įvairius motyvus, o mokiniams – jį mėgdžioti. Čia mokiniai mokomi tiksliai intonuoti, pamažu pajusti gaidų atmintis. Šis etapas tęsiamas tol, kol vaikai pajunta ryšį tarp gaidos pavadinimo ir jos vietos tarp kitų gaidų. Tuomet pereinama prie antro etapo.

Mokytojas dainuoja arba groja įvairius motyvus, netardamas skiemeninių natų pavadinimų, o mokiniai motyvus kartoja, įvardindami jų gaidas.

Mokant vaikus natų rašto, tikslinga apsiriboti dviem eilutėm- Sol ir Mi. Tai dviejų aukštų muzikinis namelis, kuriame gyvena Saulė ir Mikas. Saulės balselis aukštesnis (plonesnis), todėl ji gyvena aukščiau, o Mikas – žemiau.

Kad vaikai žinotų, kur gyvena Saulė, antrame aukšte kabo SOL raktas. Saulė labai mėgsta groti smuikeliu, todėl šis raktas taip pat vadinamas smuiko raktu. Vaikai smuiko rakto nupiešti dar nesugeba, todėl piešia astrologinį Saulės ženklą. Vėliau išmokstami ir kitų natų pavadinimai: RE – Reda, LA – Laima, FA – Faustas, DO – Domas.

Trečiajame etape vaikai skaito įvairius pratimėlius iš natų – rutuliukų, užrašytų dviejose eilutėse.

Ketvirtasis etapas – diktantai. Mokytojas dainuoja trumpučius kelių gaidų motyvus, o vaikai juos užrašo rutuliukais dviejose eilutėse.

Penktajame etape vaikai patys kuria trumpučius kūrinėlius. Savo kūrinėlius jie turėtų mokėti pasolfedžiuoti iš natų. Vėliau natų rutuliukai jungiami su ritmu.

Pagalbinė priemonė, padedanti suvokti gaidų aukštumą, yra rankų ženklai. Jie išties nepamainomi solfedžiuojant, ypač pereinant nuo mėgdžiojimo prie atmintinio diktanto. Čia galima trejopa garso, judesio ir žodžio sintezė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1609 žodžiai iš 5345 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.