Muzikos svarba ugdant asmenybes
5 (100%) 1 vote

Muzikos svarba ugdant asmenybes

Turinys

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………. 3 psl.

2. Muzikos svarba ugdant asmenybę:

2.1. Ugdymas ir asmenybė……………………………………………………………. 5 psl.

2.2. Muzikos reikšmė įvairiais amžiaus tarpsniais……………………………. 6 psl.

2.3. Muzikinis ugdymas……………………………………………………………….. 9 psl.

2.4. Muzikinis ugdymas įvairiose institucijose………………………………… 11 psl.

3. Vaikų požiūrio į muziką tyrimas………………………………………………………………………………………. 14 psl.

4. Išvados……………………………………………………………………………………….. 19 psl.

5. Literatūros sąrašas……………………………………………………………………….. 21 psl.

6. Priedai……………………………………………………………………………………….. 22 psl.

1.Įvadas

Vaiko siela – tai jautraus muzikanto siela.

Joje stipriai įtemptos stygos,

ir jeigu jūs mokėsite prisiliesti

prie jų – suskambės kerinti muzika.

V. Suchomlinskis

Muzika – neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, tai specifinis žmonių bendravimo būdas ir procesas. Muzikos svarba labai didelė ir įvairi. Muziką pagimdė žmogaus poreikis grožiui, meniniams pergyvenimams, noras gėrėtis ir džiaugtis. Tačiau muzika ne tik tenkina žmogaus poreikius, ji turi nepaprastai didelę reikšmę ir jo auklėjimui, estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi. Gera, tikrai meniška muzika taurina žmogų, ugdo jį morališkai, doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko dvasiškai susikaupti, įsigilinti į savo vidinį pasaulį, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, skatina būti geresniu.

Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Nėra nė vienos disciplinos, kuri taip idealiai tiksliai mokytų suvokti laiko trukmę, garsų aukštį, tūkstančius garsų spalvų, dinaminę jų įvairovę. Tai žmogų daro jautresnį, pastabesnį kasdieniniame gyvenime, moko susikaupti, įsiklausyti į subtiliausius gamtos ir gyvenimo reiškinius, nepraeiti abejingai pro mus supantį nepaprastai įvairų ir spalvingų garsų pasaulį. Pagaliau pats brangiausias žmogaus turtas yra balsas, o dainavimas ypač jį lavina, stiprina, ugdo gražią ir melodingą kasdieninę kalbą.

Bet kuris menas, o ypač muzika, veikia tiek žmogaus sąmonę, tiek ir jo pasąmonę, kuri yra kur kas jautresnė ir turtingesnė už sąmonę. Meninė veikla, būdama tiltu tarp abiejų, įgalina sąmonės šviesa apšviesti kai kurias tamsiąsias pasąmonės sritis, tuo darydami žmogų sąmoningesnį ir viduje turtingesnį. Ji ugdo vaikų estetinius bei dorovinius jausmus, plėtoja vaizduotę, veikia intelektą ir teikia kūrybinio stimulo. Muzikoje išsakytų išgyvenimų suvokimas padeda suprasti kitą žmogų ir įsigilinti į savo vidinį pasaulį. Pagaliau muzika yra tam tikra kultūros sritis, be kurios civilizuotas žmogus negali apsieiti.



Tyrimo objektas – pradinių klasių vaikų požiūris į muziką.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti kokia reikšmę ir svarbą turi muzika žmogaus gyvenime.

Tyrimo uždaviniai – išsiaiškinti ar vaikai šeimose muzikuoja, ar jiems buvo dainuojamos lopšinės, dainos;

– sužinoti ar vaikai papildomai mokosi muzikos, ar jiems patinka muzikos pamokos ir kas jose labiausiai patinka.

Tyrimo metodika ir tiriamieji – tyrimo metu naudojami literatūros analizės bei apklausos – anketavimo metodai.

Kursinis darbas susideda iš šešių skyrių, pagrindinis skyrius – Muzikos svarba ugdant asmenybę, suskirstytas į tokius poskyrius: ugdymas ir asmenybė, muzikos reikšmė įvairiais amžiaus tarpsniais, muzikinis ugdymas ir muzikinis ugdymas įvairiose institucijose. Šiuose poskyriuose plačiau aptarsiu, kaip vyksta ugdymas ir kaip apibrėžiama “asmenybės” sąvoka, ko reikia, kad asmenybė ugdytųsi, kaip muzika padeda formuotis brandžiai asmenybei, ką lavina, ugdo įvairiais amžiaus tarpsniais ( kūdikystėje, ankstyvojoje vaikystėje, pirmojoje vaikystėje, antrojoje vaikystėje, paauglystėje ir kt.), kaip muzikinis ugdymas veikia žmogų, kokios institucijos ir kaip padeda suvokti muzikos svarbą. Po pateikiama tyrimo rezultatų analizė, išvados, literatūros sąrašas, priedai.

2. Muzikos svarba ugdant asmenybę

2.1 Ugdymas ir asmenybė

Ugdymas atsirado dėl visuomenės poreikio perduoti jaunajai kartai daugelio žmonių sukauptą ir apibendrintą patirtį, kurią ji privalėjo ne tik išsaugoti bet ir papildyti, tobulinti.

St. Šalkauskis (1991) teigė, kad ugdyti, vadinasi, daryti, kad kas augtų, ūgėtų, eitų aukštyn. St. Šalkauskis(1991) pripažino, kad ugdymas gali būti suprantamas kaip platus visuomenės reiškinys susijęs su vyresniosios kartos sukaupto patyrimo padariniu jaunajai kartai. Ugdymas, pasak, L.Jovaišos (1985), tai asmenybę tobulinantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka
kultūros vertybių pagrindu. Ugdant turtinamas žmogaus socialinis komponentas – jo dvasinio pasaulio sfera. Kadangi ugdymas yra socialinė, dvasinė žmogaus būties funkcija, esminiu požymiu laikytinas bendravimas su žmogaus, žmonijos, būties esybėmis, jų materialinės ir dvasinės veiklos produktais.

Ugdyme svarbu pažinti ugdytinio asmenybę. Ji dar vystosi, kinta, bet kartu atskleidžia pastovias savybes. Tinkamas jų vertinimas leidžia numatyti jų elgesį, o tai palengvina jų ugdymą.

Asmenybė – tai individualybė, t.y. nepakartojamas fizinių ir psichinių ypatybių, jų derinių, formų, išraiškos lygių, būdingų konkrečiam žmogui ir išskiriančių jį iš kitų žmonių, savitumas. Asmenybėje integruojasi tai, kas bendra visiems ir kas būdinga tik tam žmogui. (L.Jovaiša, 1985)

Kad asmenybė veiktų kryptingai reikia motyvuojančios situacijos. Tik vidinių paskatų (poreikių, minčių, emocijų) ir motyvuojančios situacijos sąveika gimdo motyvaciją, o šioji veiksmus ir veiklą.

Sąveika užsimezga susitikus bent dviems žmonėms. Asmenų tarpusavio sąveika veikia žmogų. Be sąveikos nėra ugdymo. Vaikas išmoksta kalbėti, mąstyti, vaikščioti tik bendraudamas su vyresniaisiais. Reikšminga ir vaiko sąveika su daiktais, bet daiktai auklėja tiek, kiek jie įprasminami savarankiškai ar padedant vyresniesiems. Taigi sąveika pirmiausia yra žmonių susitikimas, nuo kurio priklauso ugdymo procesas ir asmenybės vystymasis.

Svarbu žinoti ugdant asmenybę, kokios vertybės sudaro muzikos auklėjimo turinį:

a) estetinės (grožis, gracingumas, harmoningumas ir kt.)

b) asmenybės (dora, dvasingumas, charakteris, išmintis, kūrybingumas ir kt.)

c) etinės (teisingumas, laisvė, darna, darbštumas, demokratija ir kt.)

d) tautiškumo (tautinė savimonė, patriotizmas, pilietiškumas ir kt.)

e) sąmonės ir savimonės (sąžinė, autorefleksija).

Išskirtinę reikšmę ugdymui turi dvasingumas kaip asmenybės tobulumo išraiška. Dvasingumas lemia asmenybės doros suklestėjimą. Muzika ypatingai prisideda prie dvasinio žmogaus tobulėjimo.

2.2 Muzikos reikšmė įvairiais amžiaus tarpsniais

Ne visi žmogaus amžiaus tarpsniai vienodai tinkami muzikiniams gebėjimams skatinti ir ugdyti. Vaikų imlų protą ir jautrią sielą veikia visas supantis pasaulis – matomi ir girdimi vaizdai, įvykiai, žmonių išgyvenimų išraiška meno kūriniuose bei įgyjamos žinios. Svarbų vaidmenį jų gyvenime vaidina ir muzika. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog paskutinis amžiaus tarpsnis, kada dar galima pažadinti ugdyti muzikinius gabumus, yra jaunesnysis mokyklinis amžius. Manyčiau, kad muzika turės teigiamą poveikį tik tada, kai bus atitinkamos pedagoginės sąlygos ir visa muzikinė vaikų veikla bus derinama atsižvelgiant į fizinius ir psichinius jų ypatumus bei individualias savybes.

Žmogaus embriono vystymosi stadija ( prenatalinis laikotarpis)

Embrionas nėra atsietas nuo išorinio pasaulio, gimimui vaisius ruošiasi iš anksto. Jo fizinis, jutimų (sensorinis) vystymasis neatskiriamai susijęs su motinos ir aplinkos poveikiais. Šioje vystymosi stadijoje labai jautrūs klausos jutimai. Vaisius gerai girdi motinos garsus : jos širdies plakimą, kalbėjimą, juoką, dainavimą, verksmą. Nustatyta, kad nėščios moterys turi polinkį klausytis muzikos. Geriausia, kai vaisius girdi ramią, lyrinę muziką: motinos lopšinę, ramias dainas. Įvairių mokslininkų tyrimais nustatyta, kad prenetalinio (dar kūdikiui negimus) muzikinio ugdymo įtaka akivaizdi, visų pirma, būsimojo piliečio sveikatai (ryškiai mažėja vaikų mirtingumas, sergamumas ar įgimtos ligos) intelektualiniam vystymuisi, jo protinei brandai.Vaikai ugdyti šiuo periodu pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais.

Kūdikystė

Naujagimio smegenys esti jau susiformavusios, naujų ląstelių nebeatsiranda. Tačiau jos labai lengvai suyra ir nebeatsistato, todėl naujagimio psichinės sveikatos bei muzikinio ugdymo požiūriu labai svarbu jį apsaugoti ir nuo akustinės agresijos, triukšmo, kurios taip gausu šiandieninės civilizacijos buityje.

Mažylis – labai imli ir gležna būtybė. Kūdikiai gana anksti skiria garsus ne tik jų tembro, dinamikos, bet ir aukštumo požiūriu. Jų didelės sensorinės galimybės. Žadinti mažųjų dėmesį garsui – vienas svarbiausių tėvų uždavinių. Įdėmiai klausydamiesi, grožėdamiesi garso spalvomis, ir mes patys nuteikiame mažylį. Jis ima kitaip žiūrėti į aplinką ir daug ką matyti ausimis. Pirmieji žingsniai muzikoje lemia tolesnį muzikinį brendimą.

Ankstyvoji vaikystė. (1-3 metų)

Atsižvelgiant į vaikų psichiką, jų mąstymo išsivystymą bei sugebėjimus, muzikinę atmintį lavinti reikia jau ankstyvojoje vaikystėje. Kaip tik tada ryškiausiai atsiskleidžia individualūs mažylių savitumai, skirtingi charakterio bruožai, nevienodi atminties ypatumai. Vieni vaikai greičiau suvokia ir įsimena piešinį – regimąjį vaizdinį, kiti lengviau pakartoja pasakytą tekstą, treti geriau pažįsta girdėtos muzikos atkarpą, dar kiti – tvirčiau įsimena kartodami balsu aiškinamąjį žodį arba judesiu tvirtina išgirstą mintį.

Šio amžiaus vaikai itin jautrūs, emocingi, jų išgyvenimai stiprūs. Sparčiai formuojasi jų emocinė atmintis. Tačiau jie dar nesuvokia savo išgyvenimų ir,
nemoka savo emocinės patirties įvardinti žodžiais. Suaugusieji padeda vaikui orientuotis savo jausmuose, juos valdyti. Taigi dirbant su mažaisiais ir norint nuosekliai, veiksmingai lavinti jų muzikinę atmintį, reikia skatinti kiekvieno mažylio individualias ypatybes – parinkti kuo įvairesnius būdus klausos, judesio, regos ar net uoslės aktyvumui lavinti. Labai praverčia žaidimai, sukaupiantys dėmesį aplinkai pažinti, jai suvokti.

Pirmoji vaikystė (4-7m.).

Keturių metų vaikas pradeda išgyventi elementarius estetinius jausmus; nesunkiai skiria ir atitinkamai estetiškai reaguoja į melodingą, harmoningą ir chaotišką, netvarkingą garsų seką. Tuos išgyvenimus vaikai išreiškia ne kalba, o kūno judesiais. Motorikos sfera, glaudžiai susieta su vaiko emociniu gyvenimu, vaizduote, daiktiniu (vaizdiniu) mąstymu, itin svarbi muzikinio ugdymo požiūriu: čia itin daug erdvės judėjimui, su kurio pagalba vaikas pamažu vis labiau suvokia muzikos reiškiamą nuotaiką, veikėjų jausmus ir net dorovinių nuostatų pagrindus. Todėl ikimokykliniame amžiuje plačiai taikomi visų pirma tokie muzikinio ugdymo metodai, kurie sudaro sąlygas su vaiko judesių pagalba ugdyti jų muzikinę klausą, muzikalumą, tobulinti muzikos suvokimo, jos išgyvenimų kultūrą. Vaiko balso aparatas yra labai trapus. Dėl jo formavimo pedagogui tenka labai didelė atsakomybė, todėl viena svarbiausių sąlygų – mokytoja pati turi taisyklingai kalbėti, dainuoti. Reikia nepamiršti, kad vaikams įgimta imituoti, mėgdžioti. Jie greitai, mechaniškai seka kieno nors pavyzdžiu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1668 žodžiai iš 5348 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.