N gaminio gamybos organizavimo
5 (100%) 1 vote

N gaminio gamybos organizavimo







Turinys

1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika 3

2. Galimi gamybinės veiklos organizavimo variantai 3

3. Veiklos organizavimo elementų poreikis 5

3.1. Gamybiniai – technologiniai įrengimai 5

3.1.1. Technologinė specializavimo forma (1-as variantas) 5

3.1.2. Daiktinė specializavimo forma 8

3.2. Pastatai 11

3.2.1. Pagrindinės veiklos 11

3.2.2. Pagalbinės, aptarnavimo, kokybės kontrolės patalpos 12

3.2.3. Administracinės ir buitinės patalpos 13

3.3. Personalas 13

3.3.1. Pagrindiniai darbininkai 13

3.3.2. Pagalbiniai ir aptarnavimo darbininkai 15

3.3.3. Vadovai, specialistai, tarnautojai 18

3.4. Medžiagos 19

3.5. Įrankiai 20

3.6. Visų rūšių energija 21

4. Veiklos organizavimas 23

4.1. Pagrindinės gamybinės veiklos organizavimas 23

4.1.1. Operacijų derinimo būdai 23

4.1.2. Darbo grafikų formavimas srovinėje linijoje, tarpope-racinių atsargų mažinimo galimybių išsiaiškinimas 25

4.2 Pagalbinės veiklos ir aptarnavimo organizavimas 26

4.2.1. Remonto ūkio 26

4.2.2. Įrankių ūkio 29

4.2.3. Medžiagų atsargų valdymas 30

4.2.4. Sandėlių organizavimas 33

4.3. Kokybės kontrolės organizavimas 34

4.4. Gamybinės struktūros formavimas 38

4.5. Organizacinė valdymo struktūra 38

Išvados 39

Literatūra 40

Priedai 41

1. Veiklos organizavimo vadybinė charakteristika

1.1 lentelė

Suprojektuoto objekto organizavimo vadybinė charakteristika

Rodiklio pavadinimas, nurodant mato vienetą Dydis Pastaba

1. Metinė gamybos apimtis

1.1. Natūrinė išraiška, vnt. 8000 Užduotyje

1.2. Normatyvinėmis valandomis, n. min 8 800 000 (3.1 lentelė)

2. Gaminio charakteristika

2.1 Originalių detalių skaičius gaminyje, vnt. 36 Užduotyje

3.Bendras plotas,m² 2233,65 (3.4)

3.1. Pagrindines veiklos 1226 (3.4)

3.2 Aptarnavimo veiklos 491,15 (3.4)

3.3. Pagalbinės veiklos 180 (3.4)

3.4. Kokybės kontrolės 30 (3.4)

3.5. Buitinės ir tarnybinės 306,5 (3.4)

4. Technologinių įrengimų skaičius, vnt.

4.1. Technologinė specializacija 38 (3.2)

4.2. Daiktinė specializacija 41 (3.3)

5. Gamybinio personalo skaičius, vnt. 109 (3.17)

5.1. Pagrindiniai darbininkai 76 (3.17)

5.2. Pagalbiniai ir aptarnavimo darbininkai 25 (3.17)

5.3. Vadovai , specialistai, tarnautojai 8 (3.17)

6.Medžiagų poreikis,t 673,92 (3.18)

6.1. Plienas 97,92 (3.18)

6.2. Ketus 576 (3.18)

7. Pjovimo įrankių poreikis metams, vnt. 784 vnt. (3.20)

8. Elektros energijos poreikis, kw/h 1 260 225,1

8.1.Technologiniams tikslams 1 203 937,2 (3.21)

8.2.Apšvietimui 56 287,98 (3.21)

9. Poreikis suspaustam orui, m3 51,25 (3.21)

10.Garo, sunaudojamo patalpoms apšildyti, poreikis 1 842,01 (3.21)

11. Poreikis vandeniui, l 98 498,52 (3.21)

11.1. Technologiniams tikslams 95 723,52 (3.21)

11.2. Buitiniams tikslams 2 775 (3.21)

2. Galimi gamybinės veiklos organizavimo variantai

Priklausomai nuo cechų ir barų specializavimo formos, įmonė gali turėti trejopą gamybos struktūrą: daiktinę, technologinę arba mišrią.

Daiktinės struktūros įmonėms būdinga tai, kad atskiri jų cechai bei barai specializuoti įvairiais įrengimais ir įvairiais technologijos procesais gaminti sąlyginai baigtus objektus, gaminius, surinkimo vienetus arba detales.

Ši specializavimo forma turi nemažai privalumų: ji labai supaprastina operatyvinį planavimą ir padidina atskirų struktūrinių vienetų vadovų atsakomybę už gamybinių programų įvykdymą; sumažėja operacijų, dėl to sutrumpėja gamybos ciklas. Daugelio įmonių patyrimas rodo, kad ši specializavimo forma sudaro sąlygas didinti darbo našumą ir mažinti produkcijos savikainą. Tačiau daiktinė specializavimo forma labiausiai tinka masinei ir gamybai didelėmis serijomis, nes vienetinės ir gamybos mažomis serijomis įrengimus dėl mažo vienodų gamybos objektų skaičiaus sunku tolygiai ir iki galo apkrauti.

Daiktinei specializavimo formai būdinga minimali cechų, barų ir brigadų kooperacija.

Parinkus technologinę struktūrą, atskiri cechai ir barai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti tam tikro pobūdžio technologines operacijas. Mašinų gamybos įmonėse šia specializavimo forma organizuojamos liejyklos, kalvės, terminiai, galvaniniai, o dažnai ir surinkimo cechai. Specializuojant pagal technologijos principą, sakysim, mechaninio cecho barus, organizuojami tekinimo, frezavimo, gręžimo, šlifavimo ir panašūs barai.

Technologijos specializavimo forma ne tokia racionali kaip daiktinė, todėl ji tinka tik tada, kai daiktinės specializavimo formos negalima panaudoti, ir dažniausiai tik vienetinėje ir gamyboje mažomis serijomis.

Dauguma įmonių turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų bei barų čia specializuojama pagal daiktinį principą, kita dalis – pagal technologijos.

Be pagrindinių ir pagalbinių cechų, į įmonės gamybos struktūrą dar įeina vadinamieji ūkiai:

• sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirties
sandėliai;

• energetikos ūkis: transformatorinės pastotės, elektros tinklai, garo, suspausto oro bei dujų vamzdynai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai;

• transporto ūkis: remonto dirbtuvės, kartais – geležinkelio linijos ir visos transporto bei krovimo priemonės;

• sanitarinis techninis (santechninis)ūkis: vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo bei vėdinimo įrenginiai;

• centrinė įmonės laboratorija ir kitos specialios paskirties laboratorijos.

Visi šie gamybos struktūros padaliniai sąveikauja: vieni kitiems tiekia medžiagas, energiją, ruošinius, detales bei surinkimo vienetus bei atlieka įvairius patarnavimus. Juos sieja informacijos srautai.

Cecho gamybos struktūra – tai cechą sudarančių gamybos barų, pagalbinių ir aptarnaujančių padalinių, taip pat jų tarpusavio ryšių visuma.

Gamybos baras – tai tam tikrą administracinį savarankiškumą turintis gamybos vienetas, kuriam vadovauja meistras.

Ir cechai ir barai gali būti specializuojami pagal technologijos arba pagal daiktinį principą.

Technologiškai specializuotame bare ruošiniams, detalėms arba surinkimo vienetams atliekamos vienarūšės technologijos operacijos, nepriklausomai nuo to, kokiam objektui šie ruošiniai, detalės arba surinkimo vienetai skirti.

Technologinės barų specializavimo formos didelis privalumas tas, kad čia galima visai apkrauti įrengimus. Tačiau ji turi ir didelių trūkumų: apsunkina operatyvinį gamybos planavimą ir gamybos eigos kontrolę, nuasmenina gamybos vadovų atsakomybę už savalaikį objektų pagaminimą ir dėl daugelio palyginti ilgų transporto operacijų ir tarp operacinių pertraukų pailgina gamybos trukmę.

Daiktiškai specializuoti barai šių trūkumų neturi. Čia įvairiarūšiais technologijos procesais gaminamos vieno arba kelių tipų technologiškai panašios detalės, surinkimo vienetai arba net gaminiai. Įrengimų tipažas tokiuose baruose didesnis; jie baro teritorijoje išdėstomi, pagal galimybę išlaikant sroviškumo principą.

Aukščiausia daiktiškai specializuotų barų forma – tai masinės gamybos srovinė linija.

Serijinėje gamyboje gali būti organizuojami daiktiškai uždari barai.

Organizuojant daiktiškai uždarus barus, visus gaminamus objektus reikia suklasifikuoti.

Jei baras specializuojamas gaminiams arba surinkimo vienetams gaminti, klasifikavimo kriterijai yra šie: gamybos apimtis (objektų skaičius metinėje programoje); objektų technologijos savybės, jų gabaritai ir masė.

Jei daiktiškai uždaras baras specializuojamas detalėms gaminti, klasifikavimo kriterijai būtų šie: detalių pritaikomumas, gamybos apimtis, medžiaga, matmenys arba masė, tikslumas,paviršiaus glotnumas, konfigūracija, technologijos maršrutai.

Grupuojant daiktiškai uždarame bare gaminamas detales, galima naudoti detalių klasifikatorius. Tada vienoje grupėje bus jungiamos detalės, kurios apdirbamos neperderinant staklių.Jeigu vienos klasifikacinės grupės detalėmis darbo vietos visai neapkraunamos, tai daiktiškai uždaro baro programa komplektuojama kelių klasifikacinių grupių detalėmis. Bet šių detalių klasifikaciniai kriterijai turi būti panašūs.

Elementarus cecho gamybinės struktūros vienetas- tai atskira darbo vieta. Tai darbo priemonių komplektu aprūpinta gamybinio ploto dalis, kurioje darbininkas arba darbininkų brigada atlieka tam tikrą gamybos proceso dalį.

Darbo vietos gali būti paprastos ir kompleksinės. Paprastose darbo vietose vienas darbininkas aptarnauja vienerias arba kelerias stakles. Kompleksinėje darbo vietoje labai sudėtingus įrengimus arba įrengimų kompleksą aptarnauja keli brigadą sudarantys darbininkai.

Priklausomai nuo darbo vietoje atliekamų darbų įvairumo, darbo vietos yra specializuotos ir universalios.

Dažniausiai gamyboje pasitaiko stacionarios darbo vietos. Jos įrengiamos tam tikroje gamybinio ploto vietoje, o darbo objektai į šią darbo vietą atgabenami. Judamos darbo vietos pasitaiko kur kas rečiau. Čia darbininkas su įrengimais ir darbo objektu juda tam tikru maršrutu taip kartais organizuojamas gaminių surinkimo procesas.

Be pagrindinės gamybos struktūrinių vienetų, cechas turi ir pagalbinių struktūros vienetų. Tai medžiagų, ruošinių, kooperuojamų bei komplektuojamų dirbinių, nebaigtos gamybos sandėliai, įrankinės, viso cecho gatavos produkcijos ir kiti sandėliai. Taip pat turi savo transporto ir energetinį barą, įrengimų, remonto barą arba remonto dirbtuves.

3. Veiklos organizavimo elementų poreikis

Norint organizuoti bet kokią veiklą, tame tarpe ir gamybinę, reikia nepamiršti, kad jinai susideda iš šių trijų sudedamųjų dalių, elementų :

d a r b a s (kaip tikslinga veikla),

d a r b o p r i e m o n i ų (mašimos, įrengimai, pastatai, įrankiai, energija, žemė ir t. t.) ir

d a r b o o b j e k t a i (žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės medžiagos, kooperuojami ir komplektuojami dirbiniai). Šiame skyrelyje atsakysime į klausimus ko ir kiek mums reikia norint organizuoti konkrečią veiklą (įrengimų, pastatų, personalo medžiagų, įrankių, energijos…).

3.1. Gamybiniai – technologiniai įrengimai

Organizuojant gamybinį procesą, būtina žinoti poreikį technologiniams įrengimams. Jų poreikis priklauso nuo specializavimo formos.

3.1.1. Technologinė specializavimo forma (1 – as variantas)

Projektuojamo objekto
įmonės) įrengimų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:

Nt = Gox * tvnt. / Feį * kn ; (3.1)

čia

Gox – metinė originalių “x”-ojo sudėtingumo detalių metinė gamybos apimtis,vnt.

X – originalių detalių sudėtingumo grupė ( pirma, antra ir t.t.)

tvnt. – vienetinė laiko norma detalės gamybai atliekant vieną iš operacijų, n.min.

Feį – metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas, h

Kn – normų įvykdymo koeficientas (priimame nuo 1,05 iki 1,20)

Nt= 8 800 000 / 233 472*1,05 = 35,9

Apskaičiuojame efektyvų vieno įrengimo darbo laiko fondą įvertinus normų įvykdymo koeficiantą, min.:

Feį * kn = 233472 * 1,05 = 245145,6 min. ( 3.2 lentelėje)

Mūsų atveju metinė “N” gaminių apimtis 8 tūkst/vnt. Kiekvieną gaminį sudaro tam tikras originalių detalių skaičius No1-5; N02-9; N03-15; N04-7; (duotas užduotyje). Metinė originalių detalių gamybos apimtis pagal sudėtingumo grupes bus lygi:

Gox = “N” * Nox ;

G01= “N”*N01 = 8000 * 5 = 40 000 vnt.

G02= “N”*N02 = 8000 * 9 = 72000 vnt.

G03= “N”*N03 = 8000 *15 =120000 vnt.

G04= “N”*N04 = 8000 * 7 = 56000 vnt.

Viso: 288000 vnt.

Metinis efektyvus įrengimo darbo laiko fondas apskaičiuojamas taip:

Feį = Dm * p * tv (1 – n / 100) ; (3.2 )

čia

Dm – darbo dienų skaičius per metus;(2004 m. -256 d.d.)

p – pamainų skaičius (skaičiavimuose priimta 2 pamainos);

tv – vidutinė pamainos trukmė (8h);

n – darbo laiko nuostoliai įrengimų remontui (imame 5 %).

Feį= 256*2*8*60(1-0.05) = 233472 min. (3891,2 h )

Efektyvus darbininko darbo laiko fondas apskaičiuojamas 3.8 lentelėje.

Patogumo dėlei atskirai 3.1 lentelėje apsiskaičiuojame metinį atliekamų darbų darbo imlumą (Tox) pagal originalių detalių sudėtingumo grupes ir joms atliekamas operacijas :

Tox= Gox * tvnt.

TA1= Go1 * tvnt. A1= 40 000* 2 = 80 000 n.min.

TB1= Go1 * tvnt. B1= 40 000 *1 = 40 000n.min.

TC1= Go1 * tvnt. C1= 40 000* 1 = 40 000 n.min.

TD1= Go1 * tvnt. D1= 40 000 *5 =200 000 n.min.

TE1= Go1 * tvnt. E1= 40 000 *4 =160 000n.min.

TF1= Go1 * tvnt. F1= 40 000 *6 = 240 000 n.min.

TG1= Go1 * tvnt. G1= 40 000*1 = 40 000n.min.

TA2= Go2 * tvnt. A2= 72 000 * 1 = 72 000n.min.

t.t…

TA3= Go3 * tvnt. A3= 120 000 * 4 = 480 000n.min.

t.t… TA4= Go4 * tvnt. A3= 56 000 * 1 = 56 000n.min.

t.t…

Apskaičiuojame metinės gamybos apimties darbo imlumą, n.min. pagal veiklos rūšis (gauti duomenys surašomi 3.1 lentelėje) :

A= T01 + T02+ T03+ T04

A = 80 000+72 000+480 000+56 000 = 688 000 (apskaičiuojame B,C ir kt)

Technologinių įrengimų skaičius apskaičiuojamas 3.1 lentelėje pagal formulę (3.1), pasinaudojant 3.1 lentelės rezultatais.

3.1 lentelė

Metinės detalių gamybos apimties darbo imlumas

Veik

los rūšis D e t a l i ų s u d ė t i n g u m o g r u p ė Metin

ės gamybos apim

ties darbo imlu

mas, n.min.

1 2 3 4

Metinis originalių detalių skaičius pagal sudėtingumo gupes

8000*5=40 000 8000*9=72 000 8000*15=120 000 8000*7=56 000

Laiko norma vienetui; metinis darbo imlumas pagal sudėtingumo grupes,n.min.

Laiko

norma

vienetui, min. Metinis darbo im

lumas, n.min.

(T01)

tvnt

T02

tvnt

T03

tvnt

T04

A 2 80 000 1 72 000 4 480 000 1 56 000 688 000

B 1 40 000 3 216 000 3 360 000 4 224 000 840 000

C 1 40 000 3 216 000 1 120 000 3 168 000 544 000

D 5 200 000 10 720 000 3 360 000 6 336 000 1 616 000

E 4 160 000 8 576 000 10 1 200 000 5 280 000 2 216 000

F 6 240 000 3 216 000 6 720 000 15 840 000 2 016 000

G 1 40 000 2 144 000 3 360 000 6 336 000 880 000

Viso 20 800 000 30 2 160 000 30 3 600 000 40 2 240 000 8 800 000

Apskaičiuojame projektuojamo objekto įrengimo skaičių pagal atskirus įrengimo modelius:

.

(Feį * kn= 233472*1,05=245145,6)

NAt = G0A / Feį * kn = 688 000 / 245145,6 = 2,81įreng.

NBt = 840 000/ 245145,6 = 3,42 įreng.

NCt = 544 000/ 245145,6 = 2,22 įreng.

NDt =1 616 000/ 245145,6 = 6,59 įreng.

NEt = 2 216 000 245145,6 = 9,04 įreng.

NFt = 2 016 000/ 245145,6 = 8,22 įreng.

NGt = 880 000/ 245145,6 = 3,59 įreng. (duomenis surašome 3.2. lentelėje)

3.2 lentelė

Įrengimų skaičius (1 – as variantaas)

Įrengimo modelis Metinės gamybos apimties darbo imlumas, n.min Metinis efektyvus vieno įrengimo darbo laiko fondas įvertinus normų įvykdymo koeficientą, min Įrengimų skaičius

Apkrovimo koeficientas

apskaičiuotas priimtasA 688 000 245145,6 2,81 3 0,937

B 840 000 245145,6 3,42 3 1,14

C 544 000 245145,6 2,22 2 1,11

D 1 616 000 245145,6 6,59 7 0,941

E 2 216 000 245145,6 9,04 9 1,004

F 2 016 000 245145,6 8,22 8 1,028

G 880 000 245145,6 3,59 4 0,898

Viso: 8 800 000 35,89 36 0,899

Apkrovimo koeficientas apskaičiuojamas taip:

Ka = Naps / Npr ; (3.3)

čia

Naps ir Npr – apskaičiuotas ir priimtas (suapvalintas iki sveiko skaičiaus) įrengimų skaičius.

KAa = NAaps / NApr = 2,81 / 3= 0,93

apskaičiuojama ir kt., duomenys surašomi 3.2 lentelėje)

3.1.2. Daiktinė specializavimo forma

Kadangi gaminame tik vienos rūšies gaminį ,,N“ ir jo gamybos apimtis yra pastovi, patogu organizuoti srovinę liniją.

Aptarsime srovinės gamybos požymius.

Sroviniai gamybos organizavimo metodai tinkamiausi masinei gamybai, nes čia maža gaminių nomenklatūra ir didelė bei pastovi gamybos apimtis.

Galima organizuoti pirmos, antros, trečios ir ketvirtos sudėtingumo grupės detalių gamybos barus.

Svarbiausia gamybos efektyvumo sąlyga – nenutrūkstamas procesas, teoriškai vykstantis visai be pertraukų. Praktiškai, jei pertraukos tarp atskirų operacijų neišvengiamos, stengiamasi, kad jos būtų kuo trumpesnės. Todėl geriausiai šį reikalavimą atitinka srovinės gamybos organizavimo forma.

Srovinei gamybai būdingi šie požymiai:

• kiekvienam dirbiniui arba technologiškai panašių dirbinių grupei gaminti skiriamas tam tikras darbo vietų skaičius;

• kiekviena darbo vieta specializuojama vienai tam tikrai operacijai arba ribotam skaičiui technologiškai panašių operacijų atlikti;

• darbo vietos išdėstomos griežtai laikantis technologijos proceso operacijų eilės tvarkos ir sudaro srovinę liniją;

• dirbiniai iš vienos vietos į kitą perduodami su mažiausiomis pertraukomis, dažniausiai – specialiomis transporto priemonėmis;

• visos operacijos laiko požiūriu tarpusavyje suderintos ir atliekamos, laikantis srovineilinijai nustatyto takto (ritmo).

Taktas (arba ritmas) yra svarbiausias srovinės linijos darbo parametras. Jis nusako minutėmis laiko tarpą tarp dviejų gretimų to paties pavadinimo dirbinių paleidimo gamybon arba išleidimo.Taktas yra dydis atvirkščias srovinės linijos gamybiniam pajėgumui.

Nutrūkstama srovinė linija ( 2-as variantas )

Mūsų projektuojamas gaminys, kuris gali būti gaminamas nutrūkstamoje arba nenutrūkstamoje srovinėje linijoje, susideda iš kelių sudėtingumo grupių detalių. Jos yra sugrupuotos pagal technologinį panašumą, todėl galima organizuoti atskiras srovines linijas kiekvienai originalių detalių grupių gamybai.

Taikant srovinę gamybą, įrengimų, darbo vietų reikiamas skaičius skaičiuojamas vadovaujantis srovinės linijos taktu:

rx = Feį x 60 / Gox (3.4 formulė)

čia

rx – srovinės linijos taktas gaminant ”x“ sudėtingumo detalę, min.

x – detalių sudėtingumo grupės (1, 2,3,4)

Gox – metinė originalių x-ojo sudėtingimo detalių gamybinė programa

(Gox = “N” x Nox)

Apskaičiuojame srovinės gamybos taktą gaminant pagal sudėtingumo grupes:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2169 žodžiai iš 7216 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.