Nacionalinė turizmo plėtros programa dokumentas
5 (100%) 1 vote

Nacionalinė turizmo plėtros programa dokumentas

PROJEKTAS

NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinės turizmo plėtros programos paskirtis – įvertinti turizmo raidos tendencijas ir, vadovaujantis nacionaliniais ir turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, numatyti Lietuvos turizmo plėtros prioritetines kryptis ir priemones joms įgyvendinti 2003-2006 metams.

2. Teisinį šios programos pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852, 2001,Nr. 34-1128, 2002, Nr.123-5507), Lietuvos respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 “Dėl valstybės ilgalaikės plėtros strategijos” (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. VIII-1284 “Dėl nacionalinės turizmo plėtros programos” (Žin. 1999, Nr. 63-2061), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos” (Žin. 2002, Nr.60-2424), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 408 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 2000-2002 metais priemonių“ (Žin., 2000, Nr.31-868), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1713 “Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos”(Žin., 2002, Nr.104-4671), Bendrasis programavimo dokumentas (projektas), kiti teisės aktai.

3. Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos 2 priede.

4. Programos vykdytojai – Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas), ministerijos ir kitos valstybės valdymo institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybės.

5. Šioje programoje vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnyje. Teikiama tvirtinti Nacionalinė turizmo plėtros programa parengta pagal atliktą turizmo plėtros studiją ( apimtis – 91 lapas).

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

6. Per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo: naujasis Turizmo įstatymas įtvirtino pakeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos užsiimti kaimo turizmu, nustatytas privalomas apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas; pridėtinės vertės mokesčio įstatyme iki 5% sumažintas PVM mokestis apgyvendinimo paslaugoms. Turizmo plėtrą neigiamai veikia vizų išdavimo problematika Rytų (NVS šalių) rinkos turistams, nepakankamas investuotojų į kultūros paveldo išsaugojimą ir pritaikymą turizmui skatinimas, statybų leidimų išdavimo ir projektų derinimo procedūrų sudėtingumas, nelanksti žemės mokesčių politika turizmo objektams, naudojantiems didelius žemės sklypus (kempingai, atrakcionų parkai ir pan.).

7. Turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai, savivaldybės. Valstybinio turizmo departamento įsteigta viešoji įstaiga “Turizmo fondas” padeda organizuoti ir įgyvendinti įvairius turizmo projektus. Nacionaliniame lygmenyje veikia ir kitos – nevyriausybinės – institucijos, organizuojančios ir plėtojančios turizmo veiklą.

8. Tarpžinybiniams turizmo klausimams svarstyti ir koordinuoti yra sudaryta Turizmo taryba, į kurią įeina Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių, turizmo verslo asocijuotų struktūrų bei savaveiksmių turistinių organizacijų atstovai.Turizmo tarybos darbas organizuojamas specialių tarybos komisijų pagrindu.

9. Pagrindinis turizmo sektoriaus vidutinės trukmės strateginis dokumentas, kurį rengia VTD, yra Nacionalinė turizmo plėtros programa. Iki pastarojo laikotarpio buvo parengtos dvi programos: 1994 m. buvo patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros programa 1994-1998 m. ir 1999 m. – Nacionalinė turizmo plėtros programa patvirtinta Seime bei Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 1999-2002 m. priemonės. Per 1999-2002 m. laikotarpį iš numatytų paskutinėje programoje 42 priemonių buvo pilnai ar dalinai įgyvendinta 40 priemonių.

10. 2002 m. buvo parengta Turizmo plėtros strategija iki 2015 m., kuri yra Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 m. strategijos sudėtinė dalis. 1998 –2002 metais parengti dokumentai, skirti atskiroms turizmo rūšims ir sritims: Kaimo turizmo ir Kultūrinio turizmo programos, Lietuvos kurortų plėtros koncepcija, Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija, Nemuno turistinės trasos išvystymo galimybių studija, Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija, Nacionalinių dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija”.

11. Suaktyvėjo turizmo plėtros strateginio planavimo veikla Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse. Visų apskričių parengtuose ar rengiamuose regioninės plėtros planuose yra išskiriami turizmo klausimai. Savivaldybių duomenimis, turizmo plėtros programas yra parengę 11 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių, dar dvi savivaldybės tokias programas rengia. Strateginį rajono/miesto plėtros planą, kuriame išskiriami turizmo klausimai, turi 17 savivaldybių, šešiose savivaldybėse toks planas yra rengiamas.

12. Pastaraisiais metais padidėjo Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimui skiriamų valstybės biudžeto lėšų apimtys – nuo 162 tūkst. lt 1999 m. iki 998 tūkst. lt 2002
m. (2347 tūkst. lt 2003 m.). Tačiau šių lėšų skirta mažiau, nei realiai reikėjo įgyvendinant visas programos priemones. Lėšų trūkumą iš dalies kompensuoja tarptautinių programų lėšos.

13. Apskričių administracijos Turizmo įstatyme įvardintoms funkcijoms ir Nacionalinės turizmo plėtros programos priemonėms vykdyti biudžeto lėšų negauna. Apskrityse vykdoma nemažai turizmo plėtros projektų, kurie yra iš dalies finansuojami tarptautinių šaltinių. Tokiems projektams Lietuvos apskrityse 2002 m. buvo gauta apie 15 mln. Lt., iš jų – apie 11 mln. Lt (71 proc.) subsidijos iš tarptautinių šaltinių (daugiausia Phare ir SAPARD).

14. Savivaldybių biudžetuose turizmo plėtrai skirtų lėšų dalis yra nedidelė – vidutiniškai apie 0,4 proc. (2002 m. nuo 0,002% iki 3,6%). Turizmo projektai, kuriuose dalyvauja savivaldybės, daugumoje atvejų yra finansuojami Phare. Lėšų turizmo plėtrai iš valstybės biudžeto gauna nedaug savivaldybių. 2000-2002 m. laikotarpyje tokios lėšos buvo skirtos trims savivaldybėms: Kėdainių rajono, Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto.

15. Savivaldybėms yra rekomenduota įsteigti padalinius ar etatus Turizmo įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti. Pagal savivaldybių apklausos (2003 m. sausis-kovas) dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos duomenis, iš 40 į apklausos anketą atsakiusių savivaldybių, turizmo plėtrą administruoja 32 savivaldybės. Šešiose iš jų (Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Skuodo, Rokiškio, Trakų rajono) yra įsteigti skyriai ar kiti padaliniai, atsakingi už turizmo plėtrą, o keturios (Kėdainių, Švenčionių, Ignalinos ir Plungės rajonų) turizmo plėtros koordinavimo funkcijas yra perdavusios turizmo informacijos centrams.

16. Turizmo, kaip ir kitų ūkio sektorių, plėtra šiuolaikinėje strategijos formavimo ideologijoje ir praktikoje vis plačiau remiasi darnios plėtros (sustainable development) koncepcija, nors pastarojo laikotarpio rengtuose Lietuvos ūkio strateginiuose dokumentuose, įskaitant ir atskirus dokumentus, skirtus turizmo plėtrai, nebuvo akcentuojamas darnios plėtros principas.

17. Lietuva turi palyginus didelį gamtinį turizmo potencialą. Vertingiausi ir įdomiausi gamtinio turizmo objektai, galintys pritraukti didžiausius turistų srautus bei tinkami ekoturizmui, kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui yra: 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai draustiniai, 353 gamtos paminklai. Didžiausią turizmo potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji ir miškų regionai, Nemuno upės rekreacinė zona. Tačiau šių išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai dėl jų žemo parengtumo lygio turizmui (infrastruktūros stokos).

18. Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai kartu su gamtiniais sudaro palankias sąlygas patrauklių turizmo produktų kūrimui. Šiuo metu iš daugiau kaip 10700 registruotų kultūros paveldo objektų, turizmui galima panaudoti trečdalį. Tačiau daugelis šių objektų yra nepritaikyti turistų (tame tarpe neįgaliųjų) lankymui, dėl nepakankamai išvystytos turizmo verslo infrastruktūros ir fizinės viešosios turizmo infrastruktūros stokos. Lietuvoje vykstantys kultūriniai renginiai ir festivaliai mažai pristatomi turizmo parodose ir netampa tarptautinio turizmo objektu. Turtingas kultūrinis gyvenimas galėtų būti panaudojamas savaitgalio turizmui.

19. 2002 m. pabaigoje apgyvendinimo paslaugas turistams teikė 516 apgyvendinimo įmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiai augantis yra viešbučių ir motelių sektorius, tuo tarpu poilsio įstaigų sektorius yra sparčiausiai mažėjantis. Per 10 metų viešbučių skaičius išaugo dvigubai, motelių skaičius – 7 kartus, turistinių bazių ir kempingų skaičius sumažėjo nežymiai, tuo tarpu poilsio namų skaičius sumažėjo daugiau, nei trečdaliu. Tai apsprendė poilsio namų privatizavimas bei tai, kad renovuoti poilsio namai kurortuose dažnai pasivadina viešbučiais. Daugiau nei 2/3 viešbučių buvo Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, tuo tarpu 7 savivaldybių centruose iš viso nebuvo viešbučių. Apgyvendinimo sektorius turi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000-čiui gyventojų tenkančių vietų viešbučiuose (3.3 vietų) skaičių, Lietuva beveik 8 kartus atsilieka nuo ES vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių) trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje išlieka viešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema, autoturizmo plėtros galimybes mažina motelių bei kempingų trūkumas. Apgyvendinimo paslaugų kokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelio sanatorijų paslaugos, neatininka tarptautinio turizmo reikalavimų.

20. Auga apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius (52% svečių), bei užsieniečiams suteiktų nakvynių skaičius. Daugiau nei trečdalį apgyvendinimo įstaigų svečių sudaro Europos šalių gyventojai (daugiausia vokiečiai ir lenkai), NVS šalių gyventojai sudaro apie 10% visų svečių. Viešbučiuose apgyvendinama 2/3 visų svečių. Tačiau apgyvendinimo įstaigų užimtumas žemas (viešbučių numerių užimtumas 2002 m. 35%).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1409 žodžiai iš 4652 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.