Nacionalinė turizmo plėtros programa
5 (100%) 1 vote

Nacionalinė turizmo plėtros programa

11213141

NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA

· Per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo: naujasis Turizmo įstatymas įtvirtino pakeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos užsiimti kaimo turizmu, nustatytas privalomas apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas; pridėtinės vertės mokesčio įstatyme iki 5% sumažintas PVM mokestis apgyvendinimo paslaugoms. Turizmo plėtrą neigiamai veikia vizų išdavimo problematika Rytų (NVS šalių) rinkos turistams, nepakankamas investuotojų į kultūros paveldo išsaugojimą ir pritaikymą turizmui skatinimas, statybų leidimų išdavimo ir projektų derinimo procedūrų sudėtingumas, nelanksti žemės mokesčių politika turizmo objektams, naudojantiems didelius žemės sklypus (kempingai, atrakcionų parkai ir pan.).

· Atskiros turizmo rūšys ir sritys: Kaimo turizmo ir Kultūrinio turizmo programos, Lietuvos kurortų plėtros koncepcija, Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija, Nemuno turistinės trasos išvystymo galimybių studija, Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija, Nacionalinių dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija”.

· Savivaldybių duomenimis, turizmo plėtros programas yra parengę 11 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių, dar dvi savivaldybės tokias programas rengia. Strateginį rajono/miesto plėtros planą, kuriame išskiriami turizmo klausimai, turi 17 savivaldybių, šešiose savivaldybėse toks planas yra rengiamas.

· Pastaraisiais metais padidėjo Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimui skiriamų valstybės biudžeto lėšų apimtys – nuo 162 tūkst. lt 1999 m. iki 998 tūkst. lt 2002 m. (2347 tūkst. lt 2003 m.). Tačiau šių lėšų skirta mažiau, nei realiai reikėjo įgyvendinant visas programos priemones. Lėšų trūkumą iš dalies kompensuoja tarptautinių programų lėšos.

· Apskričių administracijos Turizmo įstatyme įvardintoms funkcijoms ir Nacionalinės turizmo plėtros programos priemonėms vykdyti biudžeto lėšų negauna. Apskrityse vykdoma nemažai turizmo plėtros projektų, kurie yra iš dalies finansuojami tarptautinių šaltinių. Tokiems projektams Lietuvos apskrityse 2002 m. buvo gauta apie 15 mln. Lt., iš jų – apie 11 mln. Lt (71 proc.) subsidijos iš tarptautinių šaltinių (daugiausia Phare ir SAPARD).

· Savivaldybių biudžetuose turizmo plėtrai skirtų lėšų dalis yra nedidelė – vidutiniškai apie 0,4 proc. (2002 m. nuo 0,002% iki 3,6%). Turizmo projektai, kuriuose dalyvauja savivaldybės, daugumoje atvejų yra finansuojami Phare. Lėšų turizmo plėtrai iš valstybės biudžeto gauna nedaug savivaldybių. 2000-2002 m. laikotarpyje tokios lėšos buvo skirtos trims savivaldybėms: Kėdainių rajono, Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto.

· Lietuva turi palyginus didelį gamtinį turizmo potencialą. Vertingiausi ir įdomiausi gamtinio turizmo objektai, galintys pritraukti didžiausius turistų srautus bei tinkami ekoturizmui, kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui yra: 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai draustiniai, 353 gamtos paminklai. Didžiausią turizmo potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji ir miškų regionai, Nemuno upės rekreacinė zona. Tačiau šių išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai dėl jų žemo parengtumo lygio turizmui (infrastruktūros stokos).

· Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai kartu su gamtiniais sudaro palankias sąlygas patrauklių turizmo produktų kūrimui. Šiuo metu iš daugiau kaip 10700 registruotų kultūros paveldo objektų, turizmui galima panaudoti trečdalį. Tačiau daugelis šių objektų yra nepritaikyti turistų (tame tarpe neįgaliųjų) lankymui, dėl nepakankamai išvystytos turizmo verslo infrastruktūros ir fizinės viešosios turizmo infrastruktūros stokos. Lietuvoje vykstantys kultūriniai renginiai ir festivaliai mažai pristatomi turizmo parodose ir netampa tarptautinio turizmo objektu. Turtingas kultūrinis gyvenimas galėtų būti panaudojamas savaitgalio turizmui.

· 2002 m. pabaigoje apgyvendinimo paslaugas turistams teikė 516 apgyvendinimo įmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiai augantis yra viešbučių ir motelių sektorius, tuo tarpu poilsio įstaigų sektorius yra sparčiausiai mažėjantis. Per 10 metų viešbučių skaičius išaugo dvigubai, motelių skaičius – 7 kartus, turistinių bazių ir kempingų skaičius sumažėjo nežymiai, tuo tarpu poilsio namų skaičius sumažėjo daugiau, nei trečdaliu. Tai apsprendė poilsio namų privatizavimas bei tai, kad renovuoti poilsio namai kurortuose dažnai pasivadina viešbučiais. Daugiau nei 2/3 viešbučių buvo Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, tuo tarpu 7 savivaldybių centruose iš viso nebuvo viešbučių. Apgyvendinimo sektorius
turi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000-čiui gyventojų tenkančių vietų viešbučiuose (3.3 vietų) skaičių, Lietuva beveik 8 kartus atsilieka nuo ES vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių) trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje išlieka viešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema, autoturizmo plėtros galimybes mažina motelių bei kempingų trūkumas. Apgyvendinimo paslaugų kokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelio sanatorijų paslaugos, neatininka tarptautinio turizmo reikalavimų.

1. Auga apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius (52% svečių), bei užsieniečiams suteiktų nakvynių skaičius. Daugiau nei trečdalį apgyvendinimo įstaigų svečių sudaro Europos šalių gyventojai (daugiausia vokiečiai ir lenkai), NVS šalių gyventojai sudaro apie 10% visų svečių. Viešbučiuose apgyvendinama 2/3 visų svečių. Tačiau apgyvendinimo įstaigų užimtumas žemas (viešbučių numerių užimtumas 2002 m. 35%).

2. Maitinimo įmonių plėtra aktyviausiai vyksta gausiausiai turistų lankomuose miestuose (labiausia Vilniuje), šalia turistinės traukos objektų, populiariausių turistinių maršrutų bei palei pagrindinius šalies greitkelius. Daugėja maitinimo įmonių, atstovaujančių įvairių tautų virtuves. Auga aptarnavimo restoranuose kokybė, ypač įsikuriančių aukštos klasės viešbučiuose, populiarėja kulinarinio turizmo maršrutai. Išlieka aktualios aptarnaujančio personalo užsienio kalbų mokėjimo, maitinimo paslaugų kokybės, o kaimo vietovėse ir jų kiekybės problemos.

3. Pramogų sektorius vis dar nėra turistų traukos sritis ir nepadeda panaudoti apgyvendinimo pajėgumų. Geriausia pramogų sektorius išvystytas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nors nemažos investicijos jau planuojamos Vilniuje bei Druskininkuose, tačiau iki šiol šalyje nėra didesnių multifunkcinių pramogų parkų, orientuotų į poilsį visai šeimai. Nėra golfo aikštynų ir hipodromų, nors sąlygos ir paklausa šioms aktyvaus poilsio veikloms egzistuoja. Trūksta pramogų, galinčių prailginti turizmo sezoną šalies kurortuose: naktinių klubų, kazino; kultūros renginių žiemos metu ir savaitgalio turistams; pramogų specifinėms turistų grupėms ir pagal turistų interesus (žvejyba, medžioklė ir kt.); kompleksinių pramogų paketų; pramogų rajonuose, nutolusiuose nuo pagrindinių turizmo centrų. Pramogų trūkumas yra viena iš dažniausiai minimų problemų, mažinančių šalies patrauklumą turizmui, lieka nepanaudoti pajūrio terminiai vandenys vandens parkų kūrimui.

4. Pagrindiniai turizmo informacijos paslaugų teikėjai Lietuvoje yra 29 savivaldybių ar apskričių įsteigti turizmo informacijos centrai (TIC), 3 privatūs TIC, nacionalinių parkų TIC, Rusijoje (Maskvoje), Vokietijoje (Miunsteryje) ir JAV (Niujorke) esančios turizmo informacinės atstovybės bei Ūkio ministerijos atašė Lietuvos respublikos nuolatinėje misijoje Europos sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Daugėja besilankančių TIC turistų skaičius, ypač Vilniuje, Druskininkuose, Kaune ir Palangoje. Daugėja paslaugų teikiamų internetu ir turizmo organizacijų, turinčių tinklapius. Sukurtos kelios internetinės svetainės, skirtos nacionalinio lygmens turizmo informacijai. Tačiau informacija yra labai išskaidyta, todėl reikėtų sukurti vieningą turizmo informacijos portalą.

5. Ekspertiniais vertinimais turizmo sektoriuje dirba apie 60 – 70 tūkst. žmonių (4-5% visų užimtųjų). Turizmo plėtros dėka nemažai darbo vietų sukuriama ir kituose ūkio sektoriuose, tokiuose kaip transportas, prekyba, finansinis tarpininkavimas ir kt.

6. Turizmo specialistus Lietuvoje rengia 3 aukštosios universitetinės mokyklos; 4 neuniversitetinės aukštosios mokyklos (kolegijos); 5 aukštesniosios mokyklos; 6 profesinės mokyklos. Geriausiai vertinamas aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventų parengimas, tuo tarpu profesinių mokyklų absolventai neturi didesnės paklausos rinkoje. Pagrindiniai absolventų trūkumai: praktinių įgūdžių stoka, nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas, silpnas šiuolaikinių IT valdymas. Aktualėja parengtų turizmo specialistų įsidarbinimo pagal specialybę problema.

7. Savivaldybių bei valstybės institucijų darbuotojų, atsakingų už turizmo plėtrą, bei turizmo sektoriaus darbuotojų mokymus bei kvalifikacijos kėlimą dažniausiai organizuoja Valstybinis turizmo departamentas. Aktualūs išlieka tokie mokymai kaip: turizmo plėtros programų rengimas, investicinių projektų rengimas bei projektų įgyvendinimas ir kontrolė (ypač savivaldybėse). Mokymų poreikis sustiprės, siekiant įsisavinti Struktūrinių fondų lėšas.

8. Pastarųjų 10-ties metų laikotarpiu Lietuvą aplankė daugiau nei 32 mln. užsieniečių iš jų 29% sudarė turistai (nakvoję bent vieną naktį) ir 71% vienadieniai lankytojai. 2002 metais atvykusių turistų skaičius padidėjo 13%, tačiau dėl sumažėjusio vienadienių lankytojų srauto, bendras atvykusių skaičius sumažėjo 4.7% iki 4.0 mln. Lietuvos banko duomenimis, tarptautinio turizmo (atvykstamojo) pajamos, gautos už kelionių paslaugas ir tarptautinius keleivių pervežimus, 2 metus iš eilės mažėjusios, 2002 metais išaugo iki 2.0 mlrd. Lt ir sudarė 7.5%
prekių ir paslaugų eksporto ir 4% šalies BVP (1999 m – 5.6%).

9. Pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys, iš kurių atvyksta didžioji dalis vienadienių lankytojų, bei šalys iš kurių tradiciškai atvyksta didelė dalis turistų – Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Estija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

· Stebimas turistinis susidomėjimas ir veiklos organizavimas vidaus vandenimis, tačiau spartesniam augimui trukdo nepakankami išvystyta ir žemos kokybės keleivių aptarnavimo infrastruktūra, sezoniškumas bei transporto priemonių nusidėvėjimas, taip pat stinga apgyvendinimo paslaugų.

· Lietuvos kultūrinio turizmo produktai šiuo metu yra populiariausi užsienio rinkose. Trečdalis užsienio turistų atvyksta į Lietuvą praleisti atostogas ir susipažinti su šalies kultūriniu paveldu. Kultūrinio turizmo produktų pasiūla ir išvystymas suformavo kultūrinio turizmo centrus, kuriais yra Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda ir Neringa. Naujų kultūrinio turizmo produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau reikalinga aktyviau spręsti kultūros paveldo objektų parengimą lankymui ar pritaikymą turizmo infrastruktūrai. Panaudojimas turizmui yra paveldo išsaugojimo prielaida.

· Auga užsienio turistų susidomėjimas kurortiniu-sanatoriniu turizmu. Tačiau neišvystytos pramogos ir kita viešoji turizmo infrastruktūra gydomuosiuose kurortuose, neleidžia pasiūlyti konkurentiškus sanatorinio (reabilitacinio) turizmo produktus kaip užsienio, taip ir vietiniams turistams. Dėl jūrinio, vidaus vandenų bei ekoturizmo nepakankamos siūlomų produktų įvairovės, neefektyvios rinkodaros ir neišvystytos infrastruktūros šios turizmo sritys dar nepritraukia daug užsienio turistų.

· Kaimo turizmas yra vertinamas kaip sparčiausiai auganti turizmo šaka Lietuvoje. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2001 m. buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos, o 2003 m. pradžioje – jau 287. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. kaimo sodybose poilsiavo 34,4 tūkstančių žmonių, iš jų 12% užsieniečiai. Pagrindiniai kaimo turizmo vartotojai yra vietos gyventojai, o užsienio turistai dar tik atranda šią turizmo rūšį. Kaimo turizmo paslaugų ypač pasigendama Lietuvos pasienio rajonuose, o taip pat šalies nacionaliniuose parkuose.

· Geriausias sąlygas konferencijų turizmo produkto plėtojimui turi viešbučiai, įsirengę konferencijų sales. Tai leidžia viešbučiams pritraukti klientus ne tik sezono metu, bei didinti jų užimtumą. 2002 m. pradžioje 78 viešbučiai (34%) turėjo konferencijų sales. Daugiausia tokių viešbučių (30) buvo Vilniuje, dar keli viešbučiai artimiausiu planuoja baigti rekonstrukcijas ir įsirengti 500-1500 vietų konferencijų patalpas. Tokią sparčią plėtrą skatina auganti šių paslaugų paklausa, ribota pasiūla bei palankios dalykinio turizmo augimo prognozės.

· Savaitgalio poilsio paslaugas siūlo kelionių organizatoriai, TIC, viešbučiai. Tačiau dėl aukštų kelionių oru kainų bei nepakankamai viešbučiuose išplėtotos nuolaidų sistemos savaitgaliais, Lietuva išlieka nepatraukli savaitgalio turizmui užsienio rinkose. Būtina plėtoti laisvalaikio praleidimo ir pramogų industriją, siūlant daugiau kompleksinių pramogų paketų, bei tobulinti rinkodaros politiką.

· Pagrindinės VTD vykdomos rinkodaros priemonės yra: dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo parodose, turistinės literatūros leidyba, ir turizmo rinkodaros projektų vykdymas. Trūksta rinkodaros tyrimų.

Lietuvos turizmo plėtros Privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės

PRIVALUMAI TRŪKUMAI

· Palanki geografinė padėtis, sudaranti atvykimo atžvilgiu beveik vienodas sąlygas daugumai europiečių.· Pakankami kultūros ir istorijos bei rekreaciniai ištekliai, didelis gamtinių gydomųjų išteklių potencialas, mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis, gerai išvystyta valstybinių parkų sistema.· Gyventojų svetingumas, istoriniai – kultūriniai bei etniniai ryšiai tarp Lietuvos ir kitų šalių (Lenkija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Vokietija, Izraelis, JAV).· Santykinai mažesnės turizmo paslaugų ir vietinių produktų kainos, palyginus su Vakarų Europos šalimis.· Tarptautinių viešbučių, prekybos, maitinimo, ryšių grandinių atėjimas į šalį.· Azartinių lošimų įteisinimas.· Pakankamai tankus automobilių kelių tinklas, neužšąlantis Baltijos jūros uostas, du ES prioritetiniai transporto koridoriai (Rytai- Vakarai, Šiaurė-Pietūs), baigiamas įrengti kruizinių laivų terminalas.· Suformuota šalies turizmo teisinė aplinka ir aktyviai formuojama institucinė struktūra.· Augantis konferencijų patalpų ir vietų skaičius viešbučiuose, ypač Vilniuje. · Intensyviai augantis kaimo turizmo sodybų skaičius. · Klimatas, sąlygojantis turizmo sezoniškumą. · Nesuformuotas Lietuvos, kaip turistinių kelionių tikslo, įvaizdis tarptautinėse rinkose.· Nepakankama laisvalaikio praleidimo formų įvairovė, pramogų stoka, neišvystyta pramogų infrastruktūra.· Nepakankamai išnaudojami ir parengti turistų lankymui architektūros ir kultūros paveldo objektai, gamtiniai-rekreaciniai ištekliai, neišplėtotas turizmo objektų ženklinimas.· Neišvystytas Lietuvos pasiekiamumas jūra.· Neišvystytas vidaus vandenų turizmas bei mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra. · Netolygi paslaugų
šalies keliuose, neišvystyta kempingų sistema ir dviračių trasų infrastruktūra; bloga kelių būklė potencialiuose dviračių turizmo maršrutuose.· Nepakankama keleivių aptarnavimo infrastruktūra oro uostuose.· Netolygi apgyvendinimo įstaigų plėtra.· Trūksta kompleksinės turistinės informacijos ir jos pasiekiamumo sistemos.· Nepakankamas dėmesys turizmo planavimui ir rinkodarai bei finansavimo stoka vietiniame lygmenyje.· Nepakankama turizmo sektoriuje dirbančio personalo kvalifikacija· Įvažiavimo sunkumai dėl vizų Rytų rinkos turistams. · Mokslinių tyrimų turizmo srityje ir išsamios turizmo statistinės informacijos stoka.· Nepakankama siūlomų turizmo produktų rinkodara užsienio rinkose.· Santykinai aukštos apgyvendinimo ir oro transporto paslaugų kainos.

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

· Vis stiprėjantis Lietuvos pozityvus įvaizdis, prisijungimas prie ES ir NATO, tarptautinių ryšių plėtra.· Lietuva -santykinai naujas turistinis regionas.· Augantis rekreacinių pramogų poreikis ir investuotojų susidomėjimas rekreacine infrastruktūra. · Populiarėjantis savaitgalių turizmas, gydomojo ir sveikatingumo turizmo plėtra; specialiųjų turizmo produktų poreikis, išplečiantis veiklos sritis.· Investicijų galimybės, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis (turizmo infrastruktūros plėtra įtraukta į BPD).· Rengiama nacionalinė turizmo informacijos sistema ir ruošiamas jos įdiegimo planas, visų grandžių turizmo paslaugų teikėjų elektroninių rinkodaros priemonių plėtra. · Personalo kvalifikacijos kėlimas, svetingumo industrijos paslaugų kokybės gerinimas.· Valstybės ir savivaldybių turizmo rinkodaros priemonių plėtra.· Kaimo turizmo plėtra patraukliose turizmui vietose.· Baltijos valstybių kaip vieningo turizmo produkto galimybių išnaudojimas· Sumažėjęs atskirų Europos, Azijos ir Amerikos turistinių regionų patrauklumas, didinantis turizmo srautus į kitus regionus. · Ekologinės aplinkos pablogėjimas pajūryje. · Nepalankaus įvaizdžio apie Lietuvos turizmo sektorių susiformavimas.· Kultūrinio-istorinio ir gamtinio paveldo objektų bei rekreacinių išteklių potencialo mažėjimas, nesugebant juos panaudoti visuomenės ir turizmo reikmėms.· Turistų nesaugumo jausmas miestuose ir keliuose.· Didelė konkurencija tarptautinėse turizmo rinkose tarp šalių, siūlančių panašius turizmo produktus.· Nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondų ir kitų užsienio paramos fondų lėšomis.· Tarptautinių turizmo kelionių saugumo problemos.·

*****************************************************************************

Užsienio rinkose

2006 m., palyginus su 2005 m. 10-15% išaugęs bendras į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius, praleidžiant mažiausiai vieną naktį Lietuvoje, ir 18% išaugusios pajamos nuo žmogaus.

Vidaus rinkoje:

15-20% išaugęs Lietuvos gyventojų, atostogaujančių Lietuvoje, skaičius 2005 metais, palyginus su 2004.

******************************************************************

Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2003 m. ir 2002 m. sportuojančiųjų sporto klubuose buvo atitinkamai 77,5 ir 61,5 tūkst.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2520 žodžiai iš 5009 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.