Nacionalinis saugumas ir ji itakojantys veiksniai
5 (100%) 1 vote

Nacionalinis saugumas ir ji itakojantys veiksniai

1121

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………3

1. Nacionalinio saugumo(NS) pagrindų įstatymas…………………………4

a. NS pagrindų įstatymo paskirtis………………………………………4

b. NS politikos tikslas ir bendrosios nuostatos…………………………4

2. Naujai patvirtinta (2005-01-20) NS strategija……………………………5

a. LR NS interesai………………………………………………………5

b. Pagrindiniai NS strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės………6

c. Rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui……..7

3. Bendrosios išvados………………………………………………………10

4. Literatūros sąrašas……………………………………………………….11

ĮVADAS

Visos valstybės turi tam tikrą požiūrį į Nacionalinį saugumą, kuris dažniausiai išreiškiamas per Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir Nacionalinio saugumo strategiją. Šiuose dokumentuose yra nustatoma valstybės nacionalinio saugumo tikslai, uždaviniai, subjektai ir objektai, bendrosios nuostatos ir panašiai. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas visa tai apibrėžia abstrakčiau, nustato pagrindinius dalykus. Kitame dokumente – Nacionalinio saugumo strategijoje – kas tam tikrą laiką yra apibrėžiama jau konkrečiu laikotarpiu esama situacija, t.y. išdėstomos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos, interesai, rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės nacionaliniam saugumui, LR nacionalinio saugumo politika ir nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės.

Visa tai sudaro bendrą valstybės poziciją nacionalinio saugumo atžvilgiu. Nustato tiek prioritetinius tikslus, tiek santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir dar eilę kitų dalykų. Taip pat išanalizuojama situacija politiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu atžvilgiu.1. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.

Šį teisės aktą priėmė Lietuvos respublikos Seimas, o Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas įsigaliojo 1997 m. Sausio 7 d.

a. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo paskirtis:

Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus. O Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas yra Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Na o Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, integracijos į Europos ir transatlantinę sąjungas priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma.

b. Nacionalinio saugumo politikos tikslas ir bendrosios nuostatos:

Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos ir valstybės saugų būvį, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema remiasi valstybės institucijų veikla ir kiekvieno Lietuvos piliečio dalyvavimu, atvira pilietine visuomene, suvokiančia pavojus ir savo atsakomybę, pilietiškai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisvę. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis. Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, niekam negrasina ir su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius. Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas. 2. Naujai patvirtinta nacionalinio saugumo strategija

2005-01-20 Seimas patvirtino naują Nacionalinio saugumo strategiją, kuria Lietuva orientuojasi į tolesnę NATO bei Europos Sąjungos plėtrą, padėsiančią užtikrinti ne tik Baltijos šalių, bet ir viso regiono stabilumą. Kaip rašoma Nacionalinio saugumo strategijoje, vienas iš pagrindinių Lietuvos uždavinių yra draugiški santykiai su užsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir įsitvirtinimas euroatlantinėje erdvėje. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos tikslai yra apsaugoti gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinius interesus, neutralizuoti pavojus bei grėsmes ir neleisti rizikos veiksniams virsti pavojais ar grėsmėmis, o vienas iš pagrindinių uždavinių yra draugiški santykiai su užsienio valstybėmis, regioninis stabilumas, taika ir įsitvirtinimas euroatlantinėje erdvėje.

a. Lietuvos respublikos nacionalinio saugumo interesai

Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą sudaro dvejopi interesai: gyvybiniai ir pirmaeiliai. Lietuvos saugumas grindžiamas nacionalinių interesų apsauga. Gyvybiniams interesams apsaugoti naudojamos visos teisėtos priemonės. Pagrindinė nacionalinio saugumo nuostata yra ta, kad nesėkmė saugant gyvybinius interesus iš karto ir labai grėstų Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui.

Taigi Lietuvos Respublikos gyvybiniai interesai yra sekantys:

o Lietuvos respublikos suverenitetas, teritorinis vientisumas, demokratinė konstitucinė santvarka.

o Pilietinė visuomenė, pagarba žmogaus ir piliečio teisėms
bei laisvėms ir jų apsauga.

o Taika ir gerovė valstybėje.

Lietuvos respublikos pirmaeiliai interesai – tai interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Lietuvos Respublikos pirmaeiliai interesai yra šie:

o Globalus ir regioninis saugumas.

o NATO sąjungininkių ir Europos Sąjungos valstybių saugumas, demokratija ir gerovė.

o Laisvė ir demokratija kaimyniniuose Europos Sąjungos regionuose.

o Visų euroatlantinės erdvės valstybių saugumo politikos atvirumas ir stabilumas.

o Strategiškai svarbių žaliavų ir alternatyvų energijos tiekimo šaltinių užtikrinimas, strategiškai svarbios regioninės infrastruktūros objektų plėtra.

o Ekologiškai saugus regionas.

o Tautinis ir kultūrinis savitumas.

b. Pagrindiniai nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai ir priemonės

Yra išskiriami trys pagrindiniai nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimo būdai:

o saugumo aplinkos formavimas.

Lietuvos Respublika, formuodama ir įgyvendindama valstybės saugumo politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Svarbiausi saugumo aplinkos formavimo būdai ir priemonės yra: narystė NATO, dalyvavimas aljanso transformacijoje, NATO atvirų durų politika, parama aljanso misijoms, transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas ir narystė Europos Sąjungoje.

Europos Sąjungoje išskiriamos šios svarbios veiklos kryptys:

ü aktyvus dalyvavimas Europos Sąjungos bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje bei indėlis plėtojant Europos saugumo ir gynybos politiką.

ü Bendradarbiavimas su ES institucijomis ir atskiromis valstybėmis, veiksmingas ES Lietuvos Respublikai teikiamos paramos panaudojimas.

ü Administracinis prisitaikymas valstybės viduje veikti narystės ES sąlygomis.

ü Lietuvos Respublikos diplomatinio ir atskirų žinybų atstovavimo ES institucijose ir specializuotose agentūrose stiprinimas.

ü Tarptautinio bendradarbiavimo ir geros kaimynystės santykių stiprinimas.

o Vidaus saugumo stiprinimas.

Vidaus saugumas pasiekiamas per viešojo saugumo užtikrinimą, informacijos apsaugą, aplinkos apsaugą, socialinį saugumą, ekonominį saugumą, kultūros tapatumo išsaugojimas ir tęstinumas. Be to, valstybė savo švietimo ir mokslo politika turi užtikrinti aukštą švietimo kokybę bei skatinti mokslo ir technologijų plėtrą, rūpintis, kad Lietuva taptų žinių (informacine) visuomene.

o Atsako į pavojus ir grėsmes pajėgumų stiprinimas.

Šiuo aspektu yra stiprinama per karinių pajėgų stiprinimą, žvalgybos, kontržvalgybos pajėgumų bei įslaptintos informacijos apsaugos stiprinimas, krizių valdymo ir reagavimo į jas pajėgumų stiprinimas, pilietinis ugdymas bei grėsmių analizė ir stebėsena (monitoringas).

c. Rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui.

Globalizacija kaip iššūkis kelia nekarinio pobūdžio rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui bei nacionaliniam savitumui, į kuriuos pavienės valstybės yra nepajėgios efektyviai reaguoti. Tokie transnacionaliniai reiškiniai kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, prekyba žmonėmis, kontrabanda, nelegali prekyba ginklais, narkotikais, nelegali migracija, pavojingų ligų plitimas peržengia valstybių sienas ir tampa tarptautinio saugumo rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis. Tokių grėsmių ir pavojų plitimo tikimybė didėja, o juos įveikti valstybės gali tik veikdamos kartu ir sutartinai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1128 žodžiai iš 2197 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.