Nacių požiūris į sportą, sportinę kultūrą ir poilsį.
Vilnius
2007
Turinys:
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….3
I. Nacių požiūris į sportą ir sportinę kultūrą………………………………………………4
II. 1936-ųjų metų žiemos ir vasaros Berlyno olimpijados…………………………….5
III. Žydų sportinės galimybės nacių Vokietijoje…………………………………………..8
IV. Nacių požiūris į poilsį………………………………………………………………………….9
Išvados……………………………………………………………………………………………………………11
Šaltiniai ir Literatūra…………………………………………………………………………………………12
Įvadas
Nacių okupuotoje Vokietijoje įvyko daug pokyčių visose sferose. Tiksliau sakant, atsirado didelė kontrolė visose gyvenimo srityse, kadangi Vokietijoje įsigalėjo totalitalitarinė diktatūra. Nacių įtaka neišvengiamai jaučiama ir sporto bei poilsio sferose. Šiame darbe stengiamasi atskleisti tai, koks gi buvo nacių požiūris į sportą, sportinę kultūrą bei polsį.
Rašant šį rašto darbą, nemažai informacijos suteikė knyga, pavadinimu „Ką reikia žinoti apie Vokietiją“ , kurioje pateikiama informacijos apie sporto reikšmę Vokietijoje; organizaciją, kuri rūpinosi sportu Vokietijoje ir kt. Kitos knygos, kurios pagelbėjo rašant apie nacių požiūrį į sportą ir sportinę kultūrą, tai: George H. Sabine, Thomas L. Tharson „Politinių teorijų istorija“ ; Skiriaus J. “Istoriniai asmenys ir jų epocha (1918-1945)” ; “Kino istorija” . Taip pat rėmiausi laikraštyje „Diena“ esančiu straipsniu, kuriame pateikiama ištrauka iš A. Hitlerio knygos „Mano kova“ . Šiame straipsnyje šiek tiek atkleidžiamas A. Hiterio požiūris į sportą ir sportinę kultūrą. Besidomint nacių požiūriu į poilsį, informatyviausia buvo Skiriaus J. knyga, pavadinimu „Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918-1939 metais” . Svarbu paminėti tai, jog ieškant medžiagos apie olimpijadas daugiausiai informacijos rasta internete.
Šio rašto darbo tikslas – atskleisti nacių požiūrį į sportą, sportinę kultūrą ir poilsį. Taigi, darbo eigoje stengsiuos pasiekti užsibrėžtą tikslą.
I. Sportas, sportinė kultūra ir naciai.
Nacių valdomuoju lakotarpiu, labai didelis dėmesys buvo skiriamas sportui ir sportiniai kultūrai. Tai puikiai iliustruoja knygoje, pavadinimu „Ką reikia žinoti apie Vokietiją“ randama informacija: „Kūno mankšta ir sportas randa Vokietijoje ypatingo dėmesio. Vyriausybė duoda daug lėšų jiem išlaikyti. Organizacijos atžvilgiu vokiečių sportas įeina į Reicho nacionalsocialistų kūno mankštos sąjungą (NSRL). Prie jos priklauso daugiau kaip 50.000 draugijų su 6.000.000 narių. 1938 metais jos globoje buvo 150.000 laisvų organizacijų – kaip gimnastikos, lengvosios atletikos, futbolo, krepšinio, teniso, irklavimo, būriavimo, žiemos sporto ir t.t. Nuo to laiko tas skaičius žymiai padidėjo. Apie 20.000.000 vokiečių akuračiai užsiima sportu. Labiau mėsgtamos Vokietijoje šios sporto rūšys – gimnastika, futbolas, plaukiojimas, tinklinis ir lengvoji atletika. Moterų tarpe mėgstama gimnastika.” Taigi, iš šios citatos suprantama, jog naciai labai aktyviai ir produktyviai siekė puoselėti sportą ir sportinę kultūrą Vokietijoje.
Naciai siekė paskleisti mitą apie arijų, aukštesnės rasės žmogų. Šiai propogandai paskleisti buvo įjungti ir meninkai, “Vokiečių sportininkus vaizduojantys paveikslai 1930-aisiais metais demonstravo arijų rasės išskirtinimą, psichologinę galią. Meninikai idealizavo atletiškus, raumeningus, stirpius kūnus, akcentavo, taip vadinamus arijų rasės bruožus – mėlynas akis ir šviesius plaukus.“
Pats nacių vadas, Adolfas Hitleris, ugdant žmogų, į pirmąją vietą iškėlė fizinį lavinimą. Nacių valdomu laikotarpiu fizinis lavinimas tampa nacionalizmo idealu, kuris teigia, kad kūno grūdinimas ir stiprinimas yra svarbiau už intelektualinį auklėjimą. Įdomu tai, kad šioje ideologijoje žmogaus auklėjimui svarbi sporto šaka yra boksas. Anot Adolfo Hitlerio, tai „auklėja, lavina, grūdina, sudaro jėgą bei teikia pasitikėjimo savimi, kuris kyla iš pasitikėjimo fiziška ištverme.“
Sportuoti buvo skatinami abiejų lyčių (tiek mergaitės, tiek berniukai) įvairių amžiaus grupių (tiek vaikai, tiek suaugusieji) ir įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Jau mokykloje vaikai buvo skatinami kuo aktyviau užsiimti sportu. “Viso jaunimo auklėjime pirmąją vietą užėmė fizinis lavinimas, antroje – moralinis, trečioje vietoje liko mokslinis švietimas.” Kalbant apie mergaites reikia paminėti tai, jog “mergaičių auklėjimo pagrindinis tikslas – užauginti ir paruošti tikrąsias motinas, todėl daug dėmesio skiriama fiziniam lavinimui.” Svarbią vietą mokyklose užėmė gimnastika, jai „(…) berniukų mokyklose skiriama 5 valandos į savaitę, o aukštesnėse mergaičių mokyklų klasėse nuo 2-4 valandų į savaitę.
Siekiant dar labiau įtraukti
jaunimą į sportinę veiklą, „1926 metais buvo įkurta Hitlerio jaunimo organizacija. 1939 metais ji buvo paskelbta kaip privaloma organizacija visiems vokiečių jaunuoliams. Jos uždavinys – šalia tėvų židinio ir mokyklos fiziškai, dvasiškai ir morališkai auklėti jaunimą nacionalizmo dvasioje. Kūnui stirpėti numatytas sportas, tvarkos pratimai, kelionės ir stovyklos.“
Nacių ideologija pasiekė ir darbininkus.“Jau 1934 metais vietoj profsąjungų naciai įkūrė “Vokietijos darbo frontą”, kuris buvo partijos padalinys ir buvo organizuotas ne profesiniais, o administraciniais tikslais. Pagrindinis darbo prievolės tikslas, tai jaunimo paruošimas karo tarnybai ir fizinis bei moralinis ugdymas. Taigi, siekiant vaikinus paruošti karo tarnybai bei vykdyti jo fizinį bei moralinį ugdymą, buvo įkurta Vokiečių darbo stovykla. „Čia auklėjimasis darbas ėjo keliomis kryptimis. Pirmiausiai stengiamasi žmones užgrūdinti. Todėl šiltomis dienomis vyrai dirbo vienplaukiai ir be marškinių – pusnuogiai.“ Vokiečių darbo stovykloje jaunimas buvo pratinamas ir prie tvarkos bei švaros. Šioje stovykloje, vasarą reikėdavo keltis 5 val., o žiemą 6 val. ryto. Kiekvieną rytą atsikėlus buvo atliekama 10 min. mankšta. Vidurdieni viena valanda buvo skiriama gimnastikai ir rikiuotei.