Naftą eksportuojančių šalių organizacija opec
5 (100%) 1 vote

Naftą eksportuojančių šalių organizacija opec

TURINYS:

Įvadas………………………………………………………………………………………3

1. OPEC vizitinė kortelė…………………………………………………………………3

2. Naftos verslas iki OPEC įkūrimo……………………………………………………..5

3. OPEC sąmokslo istorija……………………………………………………………….8

3.1 Pirmasis OPEC dešimtmetis………………………………………………………….8

3.2 Pirmoji naftos krizė………………………………………………………………….10

3.3 Antroji naftos krizė………………………………………………………………….11

3.4 Persų įlankos karas…………………………………………………………………..14

4. OPEC ateitis………………………………………………………………………….14

5. Paskutinių pasaulinių įvykių įtaka naftos pramonei………………………………….15

Išvados……………………………………………………………………………………16

Literatūra………………………………………………………………………………….18

Įvadas

Visose išsivysčiusiose centralizuotose, mišriose ar rinkos ekonomikos sistemose energija yra gyvybiškai svarbus gamybos veiksnys. Visos pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos pramonės šakos (plieno, chemijos, mašinų) sunaudoja daug energijos, nesvarbu kokiu būdu gautos, – iš naftos, dujų ar atominės energijos. Nė viena šiuolaikinė ekonomika negali egzistuoti be transporto. Pervežimai keliais, geležinkeliais, jūromis ar oru reikalauja daug energijos. O jeigu nutrūksta energijos tiekimas į namus ir gamyklas, šiuolaikinė visuomenės veikla beveik sustoja.

Nafta yra energijos šaltinis ir dėl tos priežasties pakliūna į penkių pirminių gamybos veiksnių (žemė, darbas, kapitalas, technologija, energija), svarbių pramoninio pasaulio ekonomikai, grupę, o skiriasi nuo anglies ir kitų energijos šaltinių tuo, kad yra judresnė. Tai svarbu, kadangi pasaulio ekonomikoje nevienodas gamybos veiksnių judrumas daug lemia.

Šiuo metu nafta yra pagrindinis ir svarbiausias pasaulinės ekonomikos energijos šaltinis. Istoriniai ir geologiniai faktai parodo išskirtinę ekonominę ir politinę svarbą šio energijos šaltinio. Visų pirma, klimato ir uolienų formavimasis nulėmė netolygų naftos pasiskirstymą Žemės sluoksniuose. Daugiau nei 52 procentai pasaulio žalios naftos išteklių devintojo dešimtmečio viduryje buvo Artimuosiuose Rytuose. Antra, iš visų energijos šaltinių Artimųjų Rytų nafta yra pigiausia. Jos kaina prilygsta tik penktadaliui Šiaurės jūroje išgaunamos naftos kainos. Vidutiniškai ji išgaunama keturiasdešimt kartų pigiau , nei nafta iš gudroninio smėlio Šiaurės Amerikoje, ji pigesnė nei importuotos suskystintos gamtinės dujos. Toks ekonominis faktas paaiškina, kodėl Artimųjų Rytų nafta vyrauja pasaulio ekonomikos sistemoje.

Siekiant koordinuoti šalių – narių politiką naftos versle septintajame dešimtmetyje buvo įkurta naftą eksportuojančių šalių organizacija – OPEC (Organization of Petroleum Exporting Countries). Įkurtos organizacijos narės pareiškė, kad reikalaus iš naftos kompanijų stabilių kainų už naftą ir reguliuos naftos išgavimą.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką OPEC įkūrimas turėjo pasaulio šalių ekonomikai ir kokios šios organizacijos perspektyvos ateityje.

1. Pasaulio naftos ištekliai

Nafta (graikiškai naphtha, persiškai neft) – natūralus aliejingas, degus skystis iki juodos spalvos, susidarantis Žemės sluoksniuose 0,5-3 km gylyje.

ATSARGOS. Dažniausiai naftos atsargos matuojamos milijardais tonų (mlrd.t) arba milijardais barelių (mlrd. b). JAV naftos barelis – tai tūrio ir talpos matas, prilygstantis 35 Didžiosios Britanijos galonams, 42 JAV galonams, 158,988 kubinio decimetro arba maždaug tokiam pat kiekiui litrų.

Išžvalgytos naftos atsargos pasaulyje nuolat didėja. 1980 m. jos sudarė 86 mlrd. t, arba 640 mlrd. b, o 1995, 1996 ir 1997 m. atitinkamai 136, 137 ir 138,5 mlrd.t, arba 999, 1007 ir 1018 mlrd.b.

Dviejų įtakingų informacijos šaltinių ”Oil and Gas Journal” ir ”World Oil” pateikiamose versijose naftos atsargos skiriasi daugiau negu 10 proc. 1995 m. pirmasis nurodė 999, antrasis – 1111 mlrd.b pasaulio naftos atsargų.

1995 m. pasaulyje buvo 10-12 naftos baseinų, kurių išžvalgytos atsargos viršijo 1 mlrd.t (žr. 27 lentelę). Nepatvirtintais duomenimis, Kinijos Sunliao baseino išžvalgytos atsargos irgi didesnės negu 1 mlrd. t.

Didžiausio pasaulyje Persijos šlankos baseino (PIB) išžvalgytos atsargos viršija 90 mlrd.t ir sudaro 66 proc. pasaulio atsargų. Net devyniolikos PIb telkinių išžvalgytos atsargos didesnės negu 1 mlrd.t. Dviem didžiausiems šio baseino telkiniams – Bavarui (Ghawar) ir Burganui – tenka 14 proc. pasaulio išvalgytos naftos atsargų (žr. 28 lentelę).

Didžiausias Venesueloje pagal išžvalgytas naftos atsargas yra Marakaibo (Maracaibo) baseinas. Tačiau Orinoko (Orinoko) baseine glūdi tiesiog sunkiai šsivaizduojami naftos klodai. Manoma, kad įtikėtinos sunkiosios, arba klampiosios, naftos atsargos čia siekia
nuo 150 iki 450 mlrd.t, t.y. gerokai daugiau negu visos pasaulio išžvalgytoa atsargos. Tačiau šiuolaikiniai technologiniai įrengimai nepajėgia šios naftos išsiurbti arba gavyba atsieitų pernelyg brangiai.

Tačiau nedidelį klampiosios naftos ir bitumo kiekį Venesuela išgauna jau ir dabar. Nelabai palankiai mūsuose nuskambėjusi orimulsija yra ne kas kitas, o bituminis kuras, išgaunamas orinoko upės žemupyje. Orimulsijos vardas irgi kilęs nuo Orinoko upės – Orinokas + emulsija.

1997 m. duomenimis, esant dabartiniam gavybos lygiui, išvalgytų atsargų pasauliui užteks 40 metų. Dabartinių išžvalgytų atsargų JAV užteks 7 metams, Rusijai – 22, Venesuelai ir Meksikai – 54, Saudo Arabijai – 86, Jungtiniams Arabų Emyratams – 118, Kuveitui – 126 metams.

Neilgam naftos užteks Vidurio Europos (Šiaurės jūros) baseine. Didžiosios Britanijos ir Norvegijos telkiniai išseks jau po kelerių metų.

Nedaug išžvalgytų naftos atsargų liko JAV, įskaitant naujesnį Pradcho Bėjaus (Prudhoe Bay) telkinį Aliaskoje, bei Rusijoje su savo antruoju Baku (Volgos ir Uralo baseinas) ir trečiuoju Baku (Vakarų Sibiro baseinas).

1 lentelė

Didžiausi naftos baseinai

A – pradinės išžvalgytos atsargos milijardais tonų

B – baseino plotas tūkstančiais kvadratinių kilometrų

Baseinas Kokiose valstybėse A B

1. Persijos įlankos baseinas (PIB) Saudo Arabija, Irakas, JAE, Kuveitas, Iranas, Omanas, Jemenas, Kataras, Sirija, Bahreinas, Izraelis, Jordanija 90 2930

2. Meksikos įlankos baseinas (MIB) Meksika, JAV, Egiptas, Tunisas 9 2500

3. Sacharos ir Libijos baseinas (SLB) Libija, Alžyras, Egiptas, Tunisas 8,5 2500

4. Marakaibo baseinas (MB) Venesuela, kolumbija 6,6 86

5. Vakarų Sibiro baseinas (VSB) Rusija 5 2200

6. Gvinėjos įlankos baseinas (DIB) Nigerija, Angola, Gabonas, Kongas, Kamerūnas, Kongo DR (buvęs Zairas) 5 690

7. Kalifornijos baseinas (KB) JAV 3,4 250

8. Vidurio Europos baseinas (VIB) Norvegija, Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Olandija, Lenkija, Baltarusija 2 1500

9. Aliaskos baseinas (AB) JAV 1,5 450

10. Volgos ir Uralo baseinas (VUB) Rusija … 700

2 lentelė

Didžiausi naftos telkiniai

A – pradinės išžvalgytos atsargos milijardais tonų

B – kada pradėta eksploatuoti

Telkinys Baseinas, valstybė A B

1. Gavaras (Ghawar) PIB, Saudo Arabija 10,1 1948

2. Didysis Burganas PIB, Kuveitas 9,1 1938

3. Bolivaro grupė MB, Venesuela 4,3 1917

4. Rumeika (Ar Rumaylah) PIB, Irakas 3,8 1953

5. Safanija ir Chafdži (Safaniya-Khafdji) PIB, Saudo Arabija 3,5 1951

6. Serijas SLB, libija 2,8 1961

7. Čikontepekas (Chicontepec) MIB, Meksika 2,3 1920

8. Kirkukas PIB, Irakas 2,2 1934

9. Zakumas PIB, JAE 2,1 1964

10. Gečsaranas (Gach Saran) PIB, Iranas 1,6 1940

GAVYBA. Šiuolaikinės naftos gavybos pradžia laikoma 1859 m. rugpjūčio 27 diena. Tądien Edvinas L. Dreikas (Edwin L. Drake), gręždamas šulinį netoli Titusvilio (Titusville) JAV Pensilvanijos valstijoje, rado naftos.

Nuo 1859 iki 1998 m. pasaulyje buvo išgauta apie 241 mlrd. t naftos. Jau ilgą laiką kasmet išgaunama po 3 ie daugiau mlrd. t naftos su dijų kondensatu. Dujų kondensatas sudaro apie 3 proc. išgaunamos naftos kiekio. Daugiau negu 30 proc. naftos pasaulyje siurbiama iš jūrų dugno.

Naftos gavyba pasaulyje pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė

Naftos gavyba* pasaulyje 1900-1997 metais

milijonais tonų

Metai Didžiausias gavėjas Proc. pasaulyje

1900-20 1913-52 1920-98 1930-196 1945-351

1950 523 JAV 290 55

1960 1052 JAV 348 33

1970 2275 JAV 480 21

1979 3250 TSRS 586 18

1980 2980 TSRS 603 20

1985 2654 TSRS 595 22

1990 3158 TSRS 570 18

1991 3133 TSRS 515 16,5

1992 3169 Saudo Arabija 428 13,5

1993 3145 Saudo Arabija 416 13

1994 3203 Saudo Arabija 403 12,5

1995 3316 JAV 417 12,5

1996 3413 JAV 415 12

1997 3515 416 12

* naftos gavyba su dujų kondensatu

1997 m. pramoniniu būdu naftą siurbė apie 90 pasaulio valstybių. XIX a. pabaigoje beveik visą pasaulio naftą išgaudavo tik Rusija ir JAV. ”Amžinosios ugnies žemėje” Baku apylinkėse buvo išgaunama apie 60 proc. pasaulio naftos. Vėliau daugiau negu septynis dešimtmečius pirmavo JAV, nors jos gavybos dalis pasaulyje nuolat mažėjo. Beveik du dešimtmečius daugiausia naftos išsiurbdavo TSRS, o jai subyrėjus – Saudo Arabija, JAV ir vėl Saudo Arabija (žr. 4 lentelę).

1997 m. Amerikos valstybės išgavo beveik 29, Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų – 28, Ramiojo vandenyno regiono ir NVS po – 11, Afrikos – 10, Europos – 9 proc. viso pasaulio išgautos naftos kiekio.

5, 6, 7 ir 8 lentelėse pateikti duomenys apie daugiausia naftos išgaunančias valstybes 1929, 1970, 1990, 1994, 1995, 1996 ir 1997 metais. Pateikiama kiekvienos valstybės dalis, palyginti su pasaulio naftos gavyba. 7 ir 8 lentelėse taip pat pateikiama naftos gavyba milijonais tonų per metus bei tūkstančiais barelių per parą (1 barelis – 0,136 t).

5 lentelė

Daugiausia naftos išgaunančios valstybės 1929 metais

A –
gavyba milijonais tonų

B – dalis pasaulyje procentais

Valstybė A B

1. JAV 138,1 72,2

2. Venesuela 19,9 10,4

3. TSRS 13,5 7,1

4. Meksika 6,4 3,3

5. Iranas 5,8 3,0

6. Indonezija 5,2 2,7

7. Rumunija 4,8 2,5

8. Kolumbija 2,9 1,5

9. Peru 1,8

10. Argentina 1,4

PASAULIS 191,4

Pagal Quid

6 lentelė

Daugiausia naftos išgaunančios valstybės 1970, 1990 ir 1994 metais

A – gavyba milijonais tonų

B – dalis pasaulyje procentais

1970 m. 1990 m. 1994 m.

1. JAV 480 21.1 1. TSRS 570 18.0 1. S.Arabija 403 12.6

2. TSRS 353 15.5 2. JAV 420 13.3 2. JAV 393 12.3

3. Venesuela 194 8.5 3. S.Arabija 326 10.3 3. Rusija 316 9.9

4. Iranas 191 8.4 4. Iranas 155 4.9 4. Iranas 181 5.7

5. S.Arabija 188 8.3 5. Meksika 142 4.5 5. Meksika 157 4.9

6. Libija 160 7.0 6. Kinija 138 4.4 6. Kinija 146 4.6

7. Kuveitas 151 6.6 7. Venesuela 123 3.9 7. Norvegija 131 4.1

8. Irakas 77 3.4 8. JAE 109 3.5 8. Venesuela 128 4.0

9. Kanada 62 2.7 9. Irakas 98 3.1 9. D.Britanija 126 3.9

10. Nigerija 54 2.4 10. Kanada 94 3.0 10. JAE 108 3.4

11. Alžyras 47 2.1 11. D.Britanija 92 2.9 11. Kanada 105 3.3

12. Indonezija 43 1.9 12. Nigerija 88 2.8 12. Kuveitas 102 3.2

13. JAE 38 1.7 13. Norvegija 82 2.6 13. Nigerija 102 3.2

14. Kinija 31 1.4 14. Indonezija 70 2.2 14. Indonezija 75 2.3

15. Meksika 22 15. Libija 65 2.0 15. Libija 67 2.1

16. Argentina 20 16. Alžyras 55 1.7 16. Alžyras 56 1.7

17. Kataras 18 17. Kuveitas 52 1.6 17. Egiptas 45 1.4

18. Omanas 17 18. Egiptas 46 1.4 18. Omanas 41 1.3

19. Egiptas 16 19. Omanas 34 1.1 19. Brazilija 34 1.1

20. Rumunija 13 20. Indija 34 1.1 20.Argentina 34 1.1

21. Kolumbija 11 21. Brazilija 33 1.0 21. Indija 32 1.0

22. Australija 9 22. Malaizija 31 22. Malaizija 30

23. Brazilija 8 23. Australija 29 23. Irakas 28

24. Brunėjus 7 24. Argentina 25 24. Angola 26

25. Vokietija 7 25. Angola 24 25. Sirija

PASAULIS 2275 PASAULIS 3158 PASAULIS 3203

7 lentelė

Daugiausia naftos išgaunančios valstybės 1995 ir 1996 metais

A1 – gavyba milijonais tonų

A2 – gavyba tūkstančiais barelių per parą

B – dalis pasaulyje procentais

1995 m. 1996 m.

Valstybė A1 A2 B Valstybė A1 A2 B

1. JAV 417 8371 12.6 1. JAV 415 8335 12.2

2. S.Arabija 402 8020 12.1 2. S.Arabija 402 8043 11.7

3. Rusija 309 6194 9.3 3. Rusija 307 6137 9.0

4. Iranas 180 3611 5.4 4. Iranas 185 3693 5.4

5. Meksika 152 3074 4.6 5. Meksika 162 3273 4.8

6. Kinija 149 2981 4.5 6. Norvegija 161 3214 4.7

7. Norvegija 148 2971 4.5 7. Kinija 156 3111 4.5

8. Venesuela 131 2659 4.0 8. Venesuela 151 3014 4.4

9. D.Britanija 131 2646 4.0 9. D.Britanija 140 2801 4.1

10. Kanada 119 2382 3.6 10. Kanada 121 2423 3.5

11. JAE 117 2353 3.5 11. JAE 113 2255 3.3

12. Kuveitas 101 2026 3.1 12. Nigerija 112 2248 3.3

13. Nigerija 99 2008 3.0 13. Kuveitas 100 1991 2.9

14. Indonezija 76 1516 2.3 14. Indonezija 76 1523 2.2

15. Libija 71 1414 2.1 15. Libija 72 1430 2.1

16. Alžyras 59 1177 1.8 16. Alžyras 63 1256 1.8

17. Egiptas 46 915 1.4 17. Egiptas 46 930 1.4

18. Omanas 43 864 1.3 18. Omanas 45 889 1.3

19. Brazilija 38 767 1.2 19. Brazilija 44 877 1.3

20. Malaizija 38 760 1.1 20. Argentina 40 807 1.2

21. Argentina 36 729 1.1 21. Malaizija 36 720 1.1

22. Indija 33 669 1.0 22. Angola 36 713 1.0

23. Irakas 32 650 23. Indija 32 648

24. Angola 30 620 24. Kolumbija 32 641

25. Sirija 29 575 25. Australija 31 610

82. Lietuva 0.1 3 82. Lietuva 0.16 4

PASAULIS 3316 66635 PASAULIS 3413 68570

Pagal “Petroleum Economist”

8 lentelė

Daugiausia naftos išgaunančios valstybės 1997 metais

A1 – gavyba milijonais tonų

A2 – gavyba tūkstančiais barelių per parą

B – dalis pasaulyje procentais

Valstybė A1 A2 B Valstybė A1 A2 B

1. S.Arabija 415 8358 11.5 12. Kanada 104 2096 2.9

2. JAV 398 8017 11.0 13. Kuveitas 95 1910 2.6

3. Rusija 296 5970 8.2 14. Libija 72 1442 2.0

4. Iranas 181 3621 5.0 15. Indonezija 70 1410 1.9

5. Meksika 169 3404 4.7 16. Irakas 59 1180 1.6

6. Venesuela 164 3307 4.5 17. Brazilija 46 904 1.2

7. Kinija 162 3264 4.5 18. Omanas 45 899 1.2

8. Norvegija 161 3243 4.4 19. Alžyras 42 846 1.2

9. D.Britanija 122 2445 3.4 20. Egiptas 42 840 1.2

10. JAE 112 2237 3.1 Lietuva 0.21

11. Nigerija 111 2228 3.1 PASAULIS 3515 70650

Pagal “Petroleum Intelligece Weekly”

1995 m. Kuveitas ir Jungtiniai Arabų Emyratai išgavo daugiau negu po 50 t naftos vidutiniškai vienam šalies gyventojui. 1980 m. tokių valstybių buvo penkios – Kataras, JAE, Kuveitas, Saudo Arabija ir Brunėjus (žr. 9 lentelę).

9 lentelė

Naftos gavyba vidutiniškai vienam gyventojui 1980 ir 1995 metais

tonomis

Valstybė 1980 1995 Valstybė 1980 1995

Kuveitas 61.4 56.5 Venesuela 7.6 6.2

JAE 82.0 54.0 Trinidadas ir Tobagas 9.7 5.4

Norvegija 6.0 32.1 Bahreinas 6.8 3.2

Brunėjus 50.4 30.2 Iranas 1.8 3.0

Kataras 99.0 27.5 Rusija (TSRS) (2.3) 2.1

Saudo Arabija
1.9 1.5

Gabonas 11.1 12.5 Kinija 0.1 0.1

Lietuva 0.04

PREKYBA IR VARTOJIMAS. Naftos ne be pagrindo laikoma strateginės reikšmės žaliava. 1973 m. arabų valstybės panaudojo vadinamąjį “naftos ginklą” prieš JAV, Olandiją ir kitas naftos importuotojas. Naftos embargo dėka jos siekė šias valstybes priversti laikytis proarabiškų pozicijų Artimųjų rytų kare. Vėliau buvo nustatytos naftos gavybos ir eksporto kvotos, t.y. leistinos normos.

Didžiausia naftos gavėja Saudo Arabija daugiausia jos ir eksportuoja. Pastaruoju metu jos dalis pasaulio naftos eksporte svyruoja nuo 18 iki 25 proc. Svarbiausi Saudo arabijos naftos pirkėjai yra Japonija, Pietų Korėja, Prancūzija c

10 lentelė

Didžiausi naftos eksportuotojai 1991, 1993 ir 1995 metais

A – eksportas milijonais tonų

B – dalis pasaulyje procentais

1991 m. 1993 m. 1995 m.

Valstybė A B Valstybė A B Valstybė A B

1. S.Arabija 326 23.5 1. S.Arabija 331 21.4 1. S.Arabija 345 21.8

2. Iranas 126 9.1 2. Rusija 127 8.2 2. Rusija 148 9.4

3. JAE 105 7.6 3. Iranas 125 8.1 3. Iranas 133 8.4

4. Norvegija 81 5.8 4. Norvegija 98 6.3 4. Norvegija 121 7.7

5. Nigerija 80 5.8 5. JAE 90 5.8 5. Venesuela 96 5.9

6. Irakas 76 5.5 6. Nigerija 82 5.3 6. JAE 92 5.6

7. Venesuela 72 5.2 7. Venesuela 79 5.0 7. Nigerija 83 5.1

8. Meksika 71 5.1 8. Meksika 70 4.5 8. D.Britanija 80 4.9

9. Libija 58 4.2 9. D.Britanija 60 3.9 9. Meksika 68 4.2

10. TSRS 56 4.1 10. Libija 53 3.4 10. Libija 53 3.2

PASAULIS 1386 PASAULIS 1547 PASAULIS 1635

1. OPEC vizitinė kortelė

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (toliau OPEC – The Organization of the Petroleum Exporting Countries) buvo sukurta Irake 1960 metais rugsėjo mėn. įvykusioje Bagdado Konferencijoje. Organizaciją įkūrusios šalys buvo Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela. Laikui bėgant, prie šitų 5 šalių prisijungė dar 8: Kataras (1961 metais), Indonezija (1962 m.), Libija (1962 m.), Jungtiniai Arabų Emiratai (1967 m.), Alžyras (1969 m.), Nigerija (1971 m.), Ekvadoras (1973 m.) ir Gabonas (1975 m.). Ekvadoras ir Gabonas išstojo iš organizacijos atitinkamai 1992 ir 1994 m. (Duomenys paimti iš www.upenn.edu – literatūros sąrašas Nr.4 – toliau –(4).

Organizacijos tikslas – stabilių naftos kainų palaikymas reguliuojant naftos gavybą.

Tarptautinis pripažinimas – 1962 m. Jungtinių Tautų Organizacijoje OPEC buvo užregistruota kaip pilnavertė tarptautinė organizacija (Rezoliucijos Nr.6363).

Narių skaičius – 11.

Buveinės vieta – Viena, Austrija.

Generalinis sekretorius – Ali Rodriguez-Araque

Konferencija – organizacijos aukščiausias valdymo organas. Šaukiama du kartus per metus. Vykdoma ministerijų lygmenyje. Konferencija priima sprendimus pagal direktorių tarybos parengtas rekomendacijas.

Organizacijos valdyba – Direktorių taryba. Kiekviena OPEC narė taryboje atstovaujama vienu direktoriumi, kuris skiriamas 2 metams. Direktorių taryba paprastai šaukiama 2 kartus per metus. Tarybai vadovauja pirmininkas. Taipogi OPEC turi sekretoriatą, jam vadovauja generalinis sekretorius, sekretoriato struktūra susideda iš 3 departamentų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1930 žodžiai iš 6416 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.