Nafta1
5 (100%) 1 vote

Nafta1



Geologijos ir geografijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, fizinių mokslų srities geologijos krypties habilituota daktarė, naftos geologijos sektoriaus vadovė. Gimė 1946 m. Kaišiadoryse. Naftos ir dujų telkinių paieškos ir žvalgybos specialybę įsigijo 1971 m. Maskvos naftos chemijos ir dujų pramonės Gubkino vardo institute. Tame pačiame institute apgynė geologijos-mineralogijos mokslų kandidato disertaciją (1983), o 2002 Vilniaus universitete – habilitacinį darbą. Paskelbusi virš 50 mokslinių straipsnių naftos geologijos ir jos cheminės sudėties tyrimų srityje yra vienos monografijos ir penkių kolektyvinių monografijų autorė ir bendraautorė.

Lietuviška nafta yra geros kokybės, slūgso labai negiliai, klimatinės sąlygos ir naftos perdirbimo galimybės naftos verslą Lietuvoje daro labai patrauklų. Todėl palyginus nedidelėje teritorijoje dirba net keturios naftos kompanijos, jau išgavusios iš žemės gelmių apie 2,5 mln. tonų naftos. Pranešime supažindinama su prognoziniais naftos ir dujų ištekliais Lietuvos sausumoje ir jai priklausančioje Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei problemomis iškylančiomis naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos procese bei siūlomi jų sprendimo būdai. Analizuojama Respublikos įstatyminė bazė ir jos įtaka naftos verslo plėtrai Lietuvoje. Konstatuojama, kad Lietuvoje iki šiolei nėra nacionalinių ekspertų grupės, kuri galėtų vykdyti naftos išteklių naudojimo kontrolę. Tos funkcijos yra išbarstytos po atskiras ministerijas ir žinybas. Nors ir pavėluotai, bet tokia nacionalinių interesų gynimo kontrolės sistema, su teisiniu pagrindu tas funkcijas realiai vykdyti privalo būti sukurta. Respublika turi būti pajėgi suteikti tinkamą išsilavinimą ir remti naftos geologijos ir aplinkosaugos mokslinius tyrimus, jeigu nori išlaikyti nacionalinę šių išteklių priežiūrą, turėti ne tik naudą iš atrastų naftos telkinių, bet ir užtikrinti, kad visa tai niekada nepavirs kokia nors nelaime valstybei. Galimas žemės gelmių užterštumas nafta yra labai opi problema ateities kartoms.

LIETUVOS NAFTA

Mūsų šalyje naftą išgauna keturios privačios naftos gavybos ir paieškos bendrovės – AB „Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, UAB „Genčių nafta“ ir UAB „Manifoldas“. Visos jos veikia Klaipėdos apskrityje. 2000 m. tarptautinio konkurso keliu privatizuotai „Geonaftai“ priklauso po 50% „Minijos naftos“, „Genčių naftos“ ir „Manifoldo“ akcijų paketai. Šiuo metu AB „Geonafta“ naftos gamybą vykdo Kretingos, Nausodžio ir Girkalių telkiniuose.

Būtent Klaipėdos regione jau prieš 30 metų vidutiniškai dviejų kilometrų gylyje buvo surasti naftingi telkiniai. Tačiau pramoninu būdu eksploatuoti juos pradėta tik prieš kelerius metus. Aišku, išgaunant tiek nedaug naftos, šalies poreikiai nėra patenkinami, tačiau keli šimtai žmonių turi darbo, o šalies biudžetui mokami milijoniniai mokesčiai.

Mokslininkai, prognozuojantys, kokie yra lietuviškos naftos ištekliai, nėra vieningi. Pagal geologinius apskaičiavimus lietuviškos naftos atsargos sausumoje gali būti 55 mln. tonų, o jūros šelfe nuo 36 iki 72 mln. tonų. Tačiau šiuo metu išžvalgyti ir naudingųjų iškasenų registre nurodyti pramoniniai naftos ištekliai Lietuvoje siekia viso labo 5 mln. tonų. Tačiau tai tik teoriniai apskaičiavimai. Pradėjus eksploatuoti išžvalgytus naftos telkinius, iš jų galima išgauti tik 25–35 % prognozuotų geologinių naftos išteklių. 2001 m. Lietuvoje išgauta 579 tūkst. kubinių metrų naftos. Per pirmąjį šių metų pusmetį 233,3 tūkst. kubinių metrų, arba 20% daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai buvo išgauta 194,6 tūkst. kubinių metrų naftos.

Pasak „Geonaftos“ gamybos direktoriaus Kęstučio Ivanausko, lietuviška nafta nėra nei labai gera, nei labai bloga. Joje yra iki 50% šviesiųjų frakcijų, tai yra iš tonos naftos galima pagaminti 500 kg šviesiųjų naftos produktų. Tačiau Klaipėdos apskrityje išgaunamoje naftoje yra labai mažai sieros – 0,1–0,15 %. Rusiškoje naftoje jos yra kur kas daugiau – iki 1,5%.

Vienintelė, kuri gręžia gręžinius

„Geonafta“ vienintelė iš lietuviškų naftos gavybos bendrovių gręžia ir išbando gręžinius, teikia transporto, gręžinių remonto, matavimo paslaugas kitoms juodąjį auksą išgaunančioms bendrovėms. Kadangi Lietuvoje giluminiams gręžiniams išgręžti nėra gaminama nei grąžtų, nei kitos reikalingos įrangos, visus gręžimui reikalingus įrenginius ir daugelį medžiagų tenka įsigyti užsienyje. Dėl šios priežasties labai išauga gręžinių kaina. Ji svyruoja nuo 3 mln. iki 6 mln. Lt.

Nafta Lietuvoje aptinkama 1850–2000 metrų gylyje. K. Ivanausko teigimu, norint pasiekti naftinguosius klodus ir paruošti gręžinį gavybai, tenka dirbti du mėnesius po 24 valandas per parą.

Prieš trejus metus „Geonafta“, kaip gręžimo rangovas, išgręžė pirmąjį horizontalųjį gręžinį. Prieš produktyvųjį sluoksnį grąžtas pasukamas į šoną ir palaipsniui pereinama prie horizontalaus gręžimo naftingame sluoksnyje. Iš tokio gręžinio išgaunama daugiau naftos ir nereikia gręžti papildomų vertikalių gręžinių.

Telkinių ieškoma ir sprogdinant

Tinkamos struktūros naftai susikaupti po žeme aptinkamos seisminės žvalgybos būdu. Žemės paviršiuje
sprogdinami tam tikro galingumo užtaisai arba naudojami virpesių generatoriai, iš kurių sklindančios į gelmes virpesių bangos atsimuša nuo žemės sluoksnių ir grįžta atgal į paviršių. Atspindžiai (seisminės bangos) fiksuojami žemės paviršiuje specialiais prietaisais ir tokiu būdu surandamos vietos, kuriose teoriškai galėtų būti randama naftos. Tačiau norint įsitikinti, ar aptiktoje struktūroje tikrai yra naftos, tenka gręžti gręžinius. O tai susiję su didelėmis išlaidomis.

Dėl šios priežasties K. Ivanauskas naftos paieškos darbus palygino su važiavimu automobiliu užsidengus visus langus ir orientuojantis tik pagal prietaisus. Tačiau pasaulyje nesugalvota geresnio būdo už seisminę žvalgybą potencialioms naftai kauptis struktūroms surasti. O ar surastose struktūrose tikrai yra naftos telkinių, paaiškėja tik išgręžus gręžinius. Visi dešimt šiuo metu Lietuvoje eksploatuojami naftos telkiniai atrasti dar iki 1992 m. Visos vėlesnės paieškos baigėsi nesėkmingai – nepavyko aptikti nė vieno naujo naftos telkinio.

Jūroje paieška nevyksta

Naftos Lietuvoje išgaunama nuo 1990 m. „Geonafta“ nuo to laiko jau išgavo 390 tūkst. tonų juodojo aukso. Naftininkų duomenimis, sausumoje nafta dar gali būti išgaunama 6–10 metų. Besibaigiant juodojo aukso ištekliams žemyne, naftininkų žvilgsniai krypsta į jūrą.

Tačiau kol nėra specialių įstatymų ir kitų juridinių dokumentų, tol nė viena kompanija Lietuvos šelfe naftos negalės ieškoti ir išgauti. Pasak K. Ivanausko, visi paruošiamieji darbai šia linkme apsiriboja tik geologinės informacijos rinkimu, jos studijavimu ir kaupimu.

Žemės gelmėse po Baltijos jūra ties Lietuva yra struktūrų, kuriose galėtų kauptis nafta. Tai nustatyta seisminės žvalgybos būdu dar iki 1990 metų. Tačiau nuo to laiko Lietuvos šelfe jokie naftos paieškos ir žvalgybos darbai nebeatliekami.

Nafta šildoma kūrenant dujas

Gelmėse esančioje naftoje yra ištirpusių dujų. Naftai pakilus į viršų dujos išsiskiria ir jas tenka deginti. Dėl nedidelio dujų kiekio bei dėl nepastovaus debito pramoniniu būdu jas naudoti ekonomiškai nenaudinga. Tačiau šiemet „Geonafta“ iš naftos išsiskiriančias dujas pritaikė ir elektros energijai gaminti, ir naftos kokybei gerinti. Kretingos naftos telkinyje išbandytas dujomis kūrenamas katilas, šildantis išgaunamą naftą.

Prasidėjus žiemos šalčiams, iš gręžinių išgauta nafta žemės paviršiuje atšąla. Todėl nuo jos sunkiau atsiskiria kartu išgaunamas vanduo, nafta tampa ne tokia kokybiška kaip vasarą. „Dabar išsiurbtą naftą pašildome iki 250C, todėl lengviau atskirti vandenį, ir gauname geresnę naftą“, – teigė K. Ivanauskas.

Šildymo įrenginiui kūrenti pakanka iš naftos išsiskiriančių dujų. Naujam įrenginiui pasiteisinus Kretingos naftos verslovėje, ketinama tokius dujų katilus statyti ir kitose „Geonaftos“ verslovėse.

Elektra verslovės poreikiams

Naftos šildymo katilas – jau antrasis bendrovėje įdiegtas dujų pritaikymo būdas. Nuo 2001 m. lapkričio Nausodžio naftos telkinyje dujomis gaminama elektra, kurios visiškai pakanka šios naftos verslovės poreikiams.

„Pastačius 22 kWh galingumo dujų generatorių, mums nebereikia pirkti elektros ir taip per metus sutaupome apie 15 tūkst. litų“, – sakė gamybos direktorius.

„Geonafta“, stabiliai ir pelningai dirbanti kompanija, aktyviai plečia savo veiklą, investuoja į naujų naftos telkinių paieškas, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio giminingomis įmonėmis ir turi tvirtas ateities perspektyvas.

Po atliktos rekonstrukcijos ir modernizacijos, AB “KLAIPĖDOS NAFTA” eksploatuojamas naftos produktų krovos terminalas tapo vienu iš pačių moderniausių Europoje, lygiaverčiu konkurentu Pabaltijo terminalams.Bendrovė teikia šias paslaugas:

 Perpila naftos produktus (mazutą, dyzelinį kurą, benziną, aviacinį kurą ir kt.) iš geležinkelio cisternų į tanklaivius ir priima naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas

 Laikinai saugo (kaupia) naftos produktus

 Nustato naftos produktų kokybės parametrus

 Į naftos produktus įveda cheminius priedus, paruošia įvairių naftos produktų mišinius

 Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1425 žodžiai iš 4729 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.