Nafta – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos, degus, savito kvapo skystis. Sudėtingas įvairių angliavandenilių, deguonies, sieros ir azoto junginių mišinys. Didžiąją dalį (83-87%) sudaro skysti sotieji angliavandeniliai, arba parafinai (nuo C5H12 iki C15H32), cikliniai (naftenai) ir aromatiniai angliavandeniliai, kuriuose būna ištirpusių dujinių (metano, etano, propano, butano) ir kietų (nuoC16H34 iki C35H72) angliavandenilių. Pagal vyraujančius angliavandenilius nafta skirstoma į parafininę, nafteninę parafininę, nafteninę aromatinę ir parafininę nafteninę aromatinę. Naftoje būna deguonies (nafteninės ir dervinės rūgštys), sieros (merkaptanai, sulfidai, tiofenas, policikliniai sieros junginiai), azoto (piridinas, hidropiriodino ir hidrochinolino homologai). Naftoje dar būna mineralinių priemaišų ir vandens.
Naftos fizikinės savybės priklauso nuo cheminės ir frakcinės sudėties. Spalva – nuo geltonos iki tamsiai rudos. Stingimo temperatūra nuo +30 iki –60oC (kuo daugiau naftoje parafino, tuo aukštesnė). Tankis 830-970kg/m3. Degimo šiluma 43,7-46,2MJ/kg Specifinė šiluminė talpa 1,7-2,1 J/kg.K. Dielektrinė skvarba 2-2,5 specifinis elektros laidumas 0,3·10-18-2·10-10 S/m. Kinematinė klampa 1,2·10-6-55·10-6 m2/s (50oC). Užsiliepsnojimo temperatūra nuo –35 iki 120 oC (priklausomai nuo naftos frakcinės sudėties ir sočiųjų garų slėgio. Nafta tirpsta organiniuose tirpaluose, su vandeniu sudaro emulsiją.
Naftos perdirbimas būna pirminis ir antrinis. Pirminis perdirbimas yra dviejų etapų distiliacija rektifikacijos kolonose, antrinis (naftos ir jos produktų) – krekingas ir riformingas. Prieš perdirbimą iš naftos pašalinama druskos, vanduo, ji stabilizuojama (tik lengvoji nafta). Druskos pašalinamos vandenius: jis ištirpina naftoje esančias druskas, o su nafta sudaro emulsiją. Iš emulsijos vanduo šalinamas tai: pridedama deemulsiklių (pvz., fenolio), kaitinama iki 100-140 oC ir elektriniame dehidratoriuje veikiama elektros lauku (150-300kV/m); emulsija suyra ir nuo naftos atsiskiria vanduo. Nafta stabilizuojama, nudistiliuojant propano ir butano, kartais ir pentano frakcijas. Nafta distiliuojama dviejose rektifikacijos kolonose; I kolonoje – atmosferos slėgyje, II kolonoje – vakuume (8-10,5Kpa). Iš pradžių nafta įkaitinama vamzdinėje krosnyje iki 300-350 oC ir distiliuojama rektifikacijos kolonoje. Kolonos viršuje susirenka benzinas, ligroinas, žibalas ir gazolis, apačioje – mazutas (~50% viso naftos kiekio). Mazutas pakaitinamas kitoje vamzdinėje krosnyje iki 400-420 oC ir distiliuojamas antroje rektifikacijos kolonoje: išsiskiria alyvos, lieka gudronas (~30% mazuto kiekio. Antriniu naftos ir jos produktų perdirbimu gaunami nesotieji ir aromatiniai angliavandeniliai. Pvz.: krekingu perdirbant naftą, mazutą, sotieji angliavandeniliai dėl slėgio ir temperatūros poveikio skyla į mažesnės molinės masės angliavandenilius; riformingu mažaoktanis benzinas ir ligroinas perdirbamas į daugiaoktanį benziną arba aromatinius angliavandenilius; alkilinimu, izomerizacija ir kitomis cheminėmis reakcijomis iš naftos angliavandenilių gaunamos pradinės medžiagos alkoholių, cheminio pluošto, sintetinio kaučiuko, organinių rūgščių sintezei, dažų, plastikų, ploviklių gamybai. Iš naftos produktų priemaišos (etileniniai angliavandeniliai, sieros junginiai) šalinamos kaitinant vandenilio atmosferoje ir padidintame slėgyje.