Naftos produktai per neužšąlantį Klaipėdos uostą gabenami jau daugiau kaip 130 metų. XIXa. pabaigoje suklestėjusi technikos pažanga, nutiestas geležinkelis į Karaliaučių bei spartus miesto pramonės augimas reikalavo įsivežti iš užsienio naujos rūšies kuro – žibalo. 1857 metais išgrįsta Šiaurinė balasto krantinė perduota žibalui prekiauti. Uosto statistikos duomenimis, pirmąkart laivu į Klaipėdą žibalas statinėse atgabentas 1868 metais.
XXa. pradžioje naftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916 metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“ dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytos pirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos rinkoje dominavo „Shell“ ir rusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjo daugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst. tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais Naftos uostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklaiviams to neužteko: iš jūrose stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus.
1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros 5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to , buvo pastatytos talpyklos naftos produktams aplinkiniuose miestuose – Šilutėje ir Pagėgiuose bei įsigyta 60 geležinkelio cisternų. Naftos produktai buvo gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros Kaukazo pakrantės uostų Batumio ir Tuopsės. „Lietūkis“ planavo turėti net savo tanklaivį. Tačiau civilinio uosto veiklą nutraukė 1939 metais Klaipėdos krašto prijungimas prie Vokietijos ir po to prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Baigiantis karui Klaipėda virto mūšio lauku ir griuvėsiais. Po karo Naftos uostas veikė kaip laivus kuru aprūpinanti bazė
Po karo SSSR vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius iš Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamiausiu pripažino Klaipėdos uostą. 1956 metais Klaipėdos miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimui steigti naftos bazę esamo Naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6 hektarų sklypą. 1959 metais buvo pasirašytas Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazės steigimo dokumentas. 1959 metų lapkričio 27 dieną naujoji naftos eksporto bazė pradėjo savo veiklą – tą dieną buvo priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijos su mazuto cisternomis, o nepraėjus nei mėnesiui iš Klaipėdos išplaukė pirmasis tanklaivis su naftos kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami iš Jaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų.