Naikinimo ginklai
5 (100%) 1 vote

Naikinimo ginklai

Branduolinis ginklas



Branduolinis ginklas – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energiją ir turintis milžinišką griaunamąją galią lyginant su įprastiniais sprogmenimis. Dėl to vienu branduolinio ginklo užtaisu galima sunaikinti ištisą miestą.

Branduolinis ginklas pirmą kartą sukurtas JAV 1945 m. vykdant Manheteno projektą. Per visą istoriją nuo branduolinio ginklo sukūrimo kare jis naudotas du kartus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV numetė branduolinę bombą „Mažylis (Little Boy)“ virš Japonijos miesto Hirošimos, o antrą bombą „Dručkis (Fat Man)“ po trijų dienų numetė ant Nagasakio. Branduolinio ginklo panaudojimo būtinybė, atsižvelgiant į tai, kad dėl tiesioginio poveikio iškart žuvo apie 100-200 tūkst. žmonių ir dar daugiau po kurio laiko, išlieka ginčytina. Viena vertus teigiama, kad tai buvo nereikalingos masinės žudynės, kita vertus šios nuomonės priešininkai teigia, kad dėl ginklo panaudojimo buvo priartinta karo pabaiga ir taip išvengta dar didesnių aukų iš abiejų pusių.

Branduolinės valstybės

Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams ir galios demonstravimui septyniose šalyse (JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija ir Pakistanas).

Be šių valstybių branduolinį ginklą turbūt turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100-200 branduolinių galvučių arsenalą. Apie tai, kad turi branduolinį ginklą yra paskelbusi ir Šiaurės Korėja, bet tai nėra įrodyta; kai kurios šalys teigia, kad tai – tik politinis manevras siekiant padidinti savo politinį svorį. Šiuo metu keletas valstybių kaltina Iraną kuriant branduolinį ginklą, nors Iranas oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.

Anksčiau branduolinių bombų turėjo Pietų Afrika, vėliau jų atsisakė. Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina turėjo branduolinių bombų, nes žlugus TSRS jos liko šių šalių teritorijose, vėliau jos buvo atiduotos Rusijai. Branduolinius bandymus atliko (tačiau, manoma, taikiais tikslais) ir Argentina (Huemulo projektas).

Branduolines programas, siekdamos įsigyti branduolinių bombų, vykdė, bet vėliau atsisakė dar kelios valstybės. Esama įtarimų, kad kelios valstybės branduolines programas gali vykdyti ir dabar, ir tokie įtarimai stipresnėms valstybėms neretai tampa pretekstu taikyti įtariamoms šalims sankcijas ar net jas pulti (Irako karas).

Šalių branduoliniai arsenalai (branduolinių bombų kiekiais; branduolinės galimybės netiesiogiai priklauso nuo galvučių kiekio, nes kai kurios šalys (Indija, Pakistanas) stengiasi kurti silpnesnes bombas, daugiau pritaikytas panaudoti mūšio lauke, kitos turi miestams naikinti skirtas bombas. Tik kelios šalys turi raketų, kurios gali smogti bet kur pasaulyje, tuo tarpu likusios valstybės bombas gali panaudoti tik savo regionuose):

• Rusija – 13 000

• JAV – 10 455

• Kinija – 400

• Prancūzija – 350

• Jungtinės Karalystės – 185

• Izraelis – maždaug 100-200

• Indija – 85

• Pakistanas – 20

• Šiaurės Korėja – iki 10

Cheminis ginklas

Cheminis ginklas – cheminės kovinės medžiagos ir jų junginiai, kurie naudojami žudyti, sužeisti ar tam tikram laikui padaryti žmogų ar gyvūną neveiksnų. Taip pat – įtaisai, kuriais cheminiai agentai pristatomi į veikimo vietą – cheminės aviacinės bombos, cheminiai artilerijos sviediniai, cheminės rankinės granatos, cheminiai aviacinio laistymo įtaisai ir t.t.

Cheminis ginklas buvo uždraustas 1925 m., bet daug kovinių cheminių medžiagų naudojama ūkyje, dalis pesticidų ir panašių medžiagų savo savybėmis prilygsta joms, o dirginančiosios (ašarinės) dujos naudojamos net buityje, savigynai.

Cheminių ginklų grupės

Nervus paralyžiuojančios. Sutrikdo nervinių impulsų perdavimą iš smegenų ląstelėms. Ankstyvieji apsinuodijimo simptomai: lipni oda, pamėlynavusios lūpos, smarkus drebulys. Medžiagos gali būti vaisių, kamparo arba sieros kvapo. Jos yra patvarios.

Bendrojo poveikio. Trukdo perduoti deguonį raudoniesiems kraujo kūneliams. Apsinuodijimo simptomas – pamėlynuoja oda. Medžiagos gali būti karčiųjų migdolų arba persikų sėklų kvapo. Jos yra nepatvarios.

Pūliuojamosios. Sukelia odos bėrimus, žaizdas ir didelius pūlinius. Medžiagos gali būti česnako, garstyčių arba pelargonijų kvapo. Jos yra patvarios.

Dusinančios. Paveikia nosies ir gerklės gleivinę, plaučius, pažeidžiami audiniai, pasireiškia dusimas, žmogus gargaliuoja, šniokščia. Medžiagos gali būti džiūvančios žolės, suplėkusio šieno, supuvusių obuolių kvapo. Jos yra nepatvarios.

Elektroterminiai ir Elektroterminiai – cheminiai ginklai

Dažnai sakoma, kad nereikia vėl išradinėti dviračio ir taisyto to, kas nesugedę, visgi mokslininkai nėra tie žmonės, kuriems tai rūpi. Jie negali netobulinti puikiai veikiančių dalykų ir visai nekeista, jog jiems tai pavyksta. Daugelyje šiuolaikinių ginklų sviediniui pagreitį suteikia besiplečiančios parako dujos, ši sistema yra efektyvi ir laiko
patikrinta, bet jai jau kuriami pakaitalai.

Naudoti parako dujų slėgį ginkluose pradėta labai seniai ir nuo pat pirmųjų dienų tokie ginklai imti tobulinti. Keitėsi ginklų ir šaudmenų konstrukcija, gerėjo parako mišiniai, bet mes jau priartėjome prie ribos. Besiplečiančios parako dujos gali sviediniui suteikti didelį pagreitį, bet tokios sistemos galimybės yra ribotos. Taigi greitis, kurį gali įgyti sviedinys taip pat yra ribotas. Kitas šios sistemos trūkumas yra pats parakas. Dėl amunicijoje esančio parako, su ja reikia elgtis itin atsargiai, todėl amunicijos laikymo ir transportavimo sąlygos yra gana sudėtingos.

Visgi pagrindinė problema skatinanti ieškoti naujų būdų suteikti sviediniui pagreitį yra efektyvumas. Kaip mes visi puikiai žinome, sviedinio kinetinė energija yra lygi masės ir greičio kvadrato sandaugos pusei. Taigi padidinę sviedinio greitį du kartus, energiją padidinsime keturis, padidinę greitį tris kartus, gausime net devynis kartus didesnę energiją ir taip toliau. Todėl savaime suprantama, kad jei besiplečiančios parako dujos negali suteikti sviediniui pakankamo pagreičio, reikia ieškoti ko nors, kas gali. Kituose straipsniuose galite skaityti apie Raillguną ir Gaussguną, ginklus, kurie radikaliai skiriasi nuo mums įprastų ir gali suteikti sviediniui nepaprastai didelį pagreitį. Šiame straipsnyje aprašomi ginklai, o tiksliau jau esamų ginklų patobulinimai, skiriasi nuo įprastinių ginklų žymiai mažiau.

Elektroterminio ginklo idėja tikrai nėra nauja, Izraelyje, Prancūzijoje ir Vokietijoje toks ginklas imtas kurti jau 1986 metais, JAV pavėlavo trimis metais ir tokį ginklą ėmė kurti 1989 metais. Elektrotrminio ginklo idėja iš tiesų yra labai paprasta. Paprastame ginkle sviediniui pagreitį suteikia besiplečiančios parako dujos, kurios susidaro degant parakui, taigi jos yra cheminės reakcijos produktas. Nereikia būtį branduolinės fizikos žinovu, kad suprastum, jog žinotum, kad šildoma bent kokia medžiaga plečiasi. Tuo pasinaudoję mokslininkai sukūrė sviedinį, kuriame paraką pakeitė inertiškas (nereaguojantis su kitomis medžiagomis) skystis. Panaudojus didelę elektros energijos iškrovą, šis skystis tuo pat virsdavo garais. Besiplečiantys garai suteikdavo sviediniui pagreitį ir išstumdavo jį iš vamzdžio. Toks veikimas gali pasirodyti neefektyvus, nes elektros energija turi virsti šilumine, o ši kinetine, tai žinoma yra tiesa. Elektroterminis ginklas suvartoja beveik tiek pat elektros energijos kaip ir elektromagnetiniai ginklai (Railgunas ir Gaussgunas), o sviediniui suteikia panašų, gal net kiek mažesnį pagreitį. Visgi buvo pastebėta ir Elektroterminio ginklo privalumų. Įprastame ginkle parakas sudega labai greitai, todėl sviediniui judant vamzdžiu, slėgis greitai mažėja, mažėja ir energija suteikiama jam. Elektroterminiame ginkle dujos yra šildomos iki tol, kol sviedinys palieka vamzdį, todėl slėgis krenta žymiai mažiau. Be to amunicijoje nebelieka sprogių medžiagų, todėl žymiai supaprastėja jos saugojimas ir transportavimas.

Didžiausiu pasiekimu Elektoterminių ginklų srityje tikriausiai galima laikyti Vokietijoje sukurtą ginklą. Šis 105mm ginklas galėjo iššauti 2kg sviedinį 2400m/s greičiu. Jis buvo išbandytas 1995 metais. Nors buvo pasiektas gana įspūdingas rezultatas, ginklo suvartotas elektros energijos kiekis taip pat buvo įspūdingas. Jis buvo net didesnis nei analogiško elektromagnetinio ginklo. Tai reiškė, kad montuoti Elektroterminį ginklą į tankus ar šarvuočius buvo ne tik neefektyvu, bet ir neįmanoma, dėl itin didelio elektros šaltinio.

Tapo akivaizdu, kad Elektroterminiai ginklai negali aplenkti savo konkurentų nei efektyvumu, nei kompaktiškumu, todėl buvo imta ieškoti būdų jį patobulinti. Buvo nuspręsta vietoje inertiško skysčio panaudoti chemiškai aktyvų skystį arba suspensiją. Dalį energijos šiam skysčiui ar suspensijai suteikia elektros energija, o dalį cheminės reakcijos metu išsiskirianti šiluma. Taip atsirado Elektroterminio ir paprasto ginklo hibridas Elektroterminis-cheminis ginklas (ETC). Šiam ginklui reikėjo žymiai mažiau elektros energijos nei Elektroterminiam ginklui. Toliau tobulinant ETC ginklą, buvo prieita iki to, kad vos 6% energijos naudojamos sviediniui paleisti buvo elektros energija. Galiausiai buvo nuspręsta naudoti ne chemiškai aktyvų skystį ar suspensiją, o pereiti prie kietojo kuro. Taigi ETC ginklas mažai skyrėsi nuo įprastų ginklų.

Po ilgų tobulinimo darbų buvo nuspręsta, jog geriausiai elektros energiją ETC ginkluose galima panaudoti plazminiame degiklyje arba plazmotrone. Plazma tai visiškai jonizuotos dujos, ketvirtoji medžiagos būsena. Nors plazmą galima gauti ir žemoje temperatūroje, dažniausiai ji yra labai didelės temperatūros. ETC ginkle plazmotronas sukuria karštos plazmos srovę, kuri pradeda cheminę reakciją užtaise. Dėl plazmos žymiai pagreitėja cheminės reakcijos ir kietasis kuras sudega žymiai greičiau bei efektyviau. Norint sukurti karštos plazmos srovę reikia daug elektros energijos, bet palyginus su Elektroterminime ginkle sunaudojama elektros energija, ETC ginklas jos vartoja labai mažai.

Nors ETC ginklas yra 25-50% efektyvesnis nei įprasti ginklai, jis turi ir daugybę trūkumų. Visų prima, reiktų paminėti, kad šiame ginkle naudojamos dvi energijos rūšys Elektroterminė ir
dėl to ginklo konstrukcija yra žymiai sudėtingesnė. Be to kyla sunkumų tiek su elektros šaltiniu, tiek su sviedinyje esančiomis sprogiomis medžiagomis. Visgi šios problemos yra mažesnės nei kitų ginklų naudojančių tik vieną energijos šaltinį. Kadangi ETC ginklas vartoja mažiau elektros energijos, elektros energijos šaltinis yra žymiai mažesnis, jį lengviau galima patalpinti tanke ar šarvuotyje. Kadangi cheminės reakcijos veikiant medžiagą karšta plazmos srove vyksta žymiai greičiau, galima naudoti mažiau chemiškai aktyvų užtaisą, todėl amunicijos laikymas ir transportavimas tampa saugesni. Kadangi sviediniui pagreitį suteikia besiplečiančios dujos, niekur nedingsta ir įprastų ginklų problemos. Norint suteikti sviediniui didesnį pagreitį, slėgis taip pat turi būti didesnis. Dėl to ginklas turi būti žymiai tvirtesnis, kad galėtų atlaikyti tokį slėgį. Žinoma, galima naudoti naujausias technologijas ir metalų lydinius ir padaryti ginklą tvirtesnį itin nepadidinant jo svorio, bet dažniausiai tvirtesnis reiškia sunkesnis. Todėl iškyla sunkumų dėl per didelio ginklo svorio. Taip pat nereikėtų pamiršti ir trečiojo Niutono dėsnio: „Veiksmo ir atoveiksmio jėgos yra lygios ir priešingų krypčių, bet veikia skirtingus kūnus, todėl viena kitos nekompensuoja“. Tai reiškia didesnis sviedinio greitis, didesnė kinetinė energija ir deja didesnė atatranka.

Elektroterminiai ir Elektroterminiai-cheminiai ginklai yra efektyvesni nei įprasti ginklai, bet turi ir daugybę trūkumų. Šie trūkumai yra šalinami arba stengiamasi juos kiek galima sumažinti. Tai daroma sėkmingai, šį faktą įrodo ir tai, kad 2004 metų rugsėjo 14 dieną JAV buvo atlikta vieša ETC ginklo demonstracija, 120mm ginklas buvo sumontuotas į kovinę mašiną su hibridiniu varikliu. Šūviui buvo panaudota tik elektros energija iš mašinos generatoriaus. Šis bandymas įrodė, kad tokį ginklą galima saugiai montuoti kovinėse mašinose ir sėkmingai jį panaudoti. Vargu ar ETC ginklai išstums mums įprastus ginklus artimiausiu metu, bet šie hibridai akivaizdžiai rodo, kad ginklų naudojančių tik cheminę energija era eina į pabaigą.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 1885 žodžiai iš 4628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.