Naktinė enurezė naktinis šlapimo nelaikymas
5 (100%) 1 vote

Naktinė enurezė naktinis šlapimo nelaikymas

ĮVADAS

Enurezė labai paplitusi vaikų liga. Su šia liga sergan¬čiais vaikais tėvai turi daug vargo ir nemalonumų. Tarp tėvų ir vaiko susidaro nenormalūs santykiai. Vaikas nuolat baužiamas ir užgauliojamas dėl to, kad serga. Tai trunka daugelį metų ir palieka pėdsakus vaiko psichikoje. Nuo to anksčiau ar vėliau išsivysto bendra neurozė, kuri pasun¬kina pagrindinę ligą.

Enurezės gydymu domisi psichoneurologai, urologai, pediatrai. Jai gydyti pasiūlyta labai daug būdų: dietotera¬pija, medikamentinė terapija, psichoterapija, hipnozė, fi¬zioterapija, naudojami specialūs aparatai. Mūsų nuomone, kiekvienas gydymo būdas yra geras, jeigu jis praktiškas ir efektyvus. Šiame referate aprašomas kompleksinis enu¬rezės gydymas, davęs neblogų rezultatų, t. y. gydymas atitinkamu režimu, vaistais ir fizioterapija. Juo gydytojai praktikai gali gydyti vaikus poliklinikoje, stacionare bei vaikų kolektyvuose.

Enurezei gydyti nėra magiškų tablečių, kurios be tėvų ir vaiko pastangų pagydytų šią ligą. Referate aprašoma enurezės etiologija ir patogenezė, jos formos bei pobūdis, sergančiųjų šia liga tyrimas, gy¬dymo metodai ir profilaktika.

Enurezės paplitimas

Enurezė gana dažna vaikų liga. G. Speranskio (1929) duomenimis, ja serga 6-8 %, I. Epšteino (1949) – 5-10% , A. Kreimerio (1957) – 6-11 %, A. Smirnovo (1957) – 6%, A. Duchanovo (1961) – 22%, B. Laskovo (1962) – 6,7%, H. Pašinovos (1968) – 8-10 metų – 5 %, 10 metų – 6,8 %, 12 metų – 4,1 %, J. Breitveito (1956) – 22 %, R. Delerio (1950) – 5%, J. Bekvino (1949) – 26% vaikų.

1967-1970 metais, ištyrę daugiau kaip 3000 Joniškio, Kaišiadorių rajonų bei Vilniaus ir Kauno miestų kai ku¬rių vidurinių mokyklų jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų (I-V klasių) nustatėme, kad enureze serga gana daug vaikų, ir sergamumas priklauso nuo amžiaus ir lyties.

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas enureze.

Klasė Berniukai Mergaitės

Ištirta Serga (%) Ištirta Serga (%)

I 379 10,03 356 3,90

II 384 12,76 373 5,09

III 401 6,73 365 4,05

IV 376 6,12 363 2,48

Iš viso: 1540 8,9 1457 3,89

Matome, kad berniukai enureze serga dažniau, negu mergaitės. Panašius duomenis pateikia ir kiti autoriai (A. Kreimer, 1956; Z. Kuznecova, 1964).

Vilniaus ir Kauno miestų jaunesniojo mokyklinio am¬žiaus vaikų serga šia liga mažiau (5,3 %): berniukų – 6,8 %, mergaičių- 3,6%, negu rajonų (8,08%): berniukų¬ 12,1 %, mergaičių – 4,3 %. Šį skirtumą galima paaiškinti geresne psichoneurologine pagalba ir ankstyvesniu ser¬ gančių vaikų gydymu miestuose. Tačiau ir miestuose nevisi vaikai, sergantieji enureze, buvo stebimi mokyklų bei vaikų poliklinikų gydytojų, o rajonų mokyklų gydytojai žinojo tik pavienius ligos atvejus. Dar iki šiol kai kurie tėvai galvoja, kad ši liga yra gėdinga ir nepagydoma, to¬dėl laukia, kad vaikas savaime pasveiks. Kartais laukti pataria ir pediatras.

Enurezės paplitimą tyrėme ir vaikų namuose. 1963 m. Vievio vaikų namuose šia liga sirgo 20 %, Vilniaus I vaikų namuose -1,4%, Vilniaus III vaikų namuose-4,5% vai¬kų. Kodėl sergančių vaikų procentas toks nevienodas? Pir¬miausia tai pareina nuo gyvenimo sąlygų. Vievio vaikų namuose buvo šalta, drėgna, koridoriai nekūrenami, ant¬klodės plonos. Kibirai šlapinimuisi stovėjo šaltuose kori¬doriuose. Žiemą vaikai buvo rengiami nepakankamai šil¬tai (plonos apatinės kelnės, kojinės), rudenį ir žiemą batai bei kojinės neišdžiovinamos. Avint drėgna avalyne, grei¬čiau peršalamos kojos, o segmentinio reflekso keliu pa¬žeidžiama ir šlapimo pūslė. Vakare vaikai vėlai užmigdavo, o miego stoka išsekina nervų sistemą. Be to, kai ap¬leistas auklėjamasis darbas, neugdomi higieniniai įgūdžiai, sergamumas enureze padidėja.

Vilniaus I ir III vaikų namuose tvarka buvo gera, to¬dėl šia liga čia daug mažiau vaikų ir sirgo.

Enurezės etiologija ir patogenezė

Enurezė buvo žinoma gilioje senovėje. Jau Hipokrato veikaluose ši liga minima ir nurodomas jos gydymas. Yra labai daug literatūros, kurioje nagrinėjami enurezės etio¬logijos, patogenezės bei gydymo klausimai.

B. Laskovo (1962) nuomone, enurezės etiologiją ir pato¬genezę sunku išskirti. Šiuo klausimu esti įvairių teorijų, pagal kurias enurezės etiologija skirstoma į: 1) organinę, 2) funkcinę, 3) mišrią. Organinės kilmės enurezė – tai ne atskira liga, o kurio nors organo ar sistemos pažeidimo simptomas. Jos priežastimi buvo laikoma fimozė, padidėję udenoidai, kirmėlių invazija.

Norint geriau suprasti nevalingo šlapinimosi patogene¬zę, būtina žinoti valingo šlapinimosi akto fiziologiją.

G. Vasilčenka (1969) tyrė sergančiuosius enureze ir nu¬statė, kad šlapinimosi centras yra gyrus paracentralis sri¬tyje. Šlapinimosi reflekso lankas jungiasi nugaros smege¬nų, galvos smegenų požievio ir žievės srityje. Centrai, esantys nugaros smegenyse, reguliuoja šlapinimosi pra¬džią. G. Vasilčenkos nuomone, smegenų žievės centras reguliuoja šlapinimosi akto valingumą, t. y. duoda signa¬lą, „leidžiantį“ šlapintis. Yra trys šios funkcijos fazės: 1) į žievę,ateina signalas, jog šlapimo pūslė jau prisipildžiusi; 2) aferentinė sintezė – įvertinama signalo jėga ir aplin¬kos sąlygos (vieta, laikas); 3) duodamas signalas į nugaros smegenų centrus, „leidžiančius“
ištuštinti šlapimo pūslę. Jeigu signalas iš smegenų žievės buvo neigiamas, tada įvyksta adaptaciniai persitvarkymai šlapimo pūslėje – su¬stiprėja jos simpatinė inervacija, padidėja sfinkterių, su¬mažėja ištuštinančio raumens tonusas, padidėja talpa. Sig¬nalai apie šlapimo pūslės prisipildymą susilpnėja, ir noras šlapintis kuriam laikui praeina. Taip būna sveikam vaikui.

Sergant enureze, vaikai paprastai šlapinasi dažnai ir po nedaug, nes į smegenų žievę signalai apie šlapimo pūslės prisipildymą ateina, kai joje tėra nedaug – 50 – ¬100 ml- šlapimo. Ligonių šlapimo pūslė didesniam šlapi¬mo kiekiui adaptuojasi labai sunkiai.

Kai kuriems vaikams poreikis šlapintis ir dieną būna imperatyvus, nors signalas iš smegenų žievės esti neigia¬mas, adaptaciniai procesai nevyksta – šlapimo pūslė iš¬situština nevalingai. Vaikai skundžiasi, kad negali sulaiky¬ti šlapimo. Nevalingai šlapimo pūslė daug lengviau išsi¬tuština naktį, kai smegenų žievė slopinama.

A. Vojevskis ir V. Franšakas (1963) atliko cistoadapto¬metrinius tyrimus 20 sveikų vaikų ir 159 šešerių – keturio¬likos metų vaikams, sergantiems enureze. Šie ir kiti au¬toriai (N. Savčenko, A. Solonenko, G. Sologub, 1973) kons¬tatavo, kad vaikų, sergančių enurėze, šlapimo pūslės adaptacija didesniam skysčių kiekiui – sutrikusi, adaptaci¬jos indeksas mažas, būna staigūs pūslės susitraukimai, ji dažnai yra maža ir hipertoniška.

N. Graščenkovas (1961), G; Markelovas (1959), M. Dur¬mišjanas (1951) galvoja, kad įvairūs stiprūs dirgikliai, infekcija bei intoksikacija gali sukelti įvairius požievio, pagumburio branduolių pakitimus. Tuomet sutrinka induk¬cija tarp žievės ir požievio. Požievis neaktyvina žievės, dėl to labai sumažėja žievės neurodinamika. Aktyvaus sąlyginio slopinimo vietoje sulėtėja apsauginis slopinimas, išsivysto žievės – požievio disfunkcija.

Pagumburys atlieka keletą funkcijų: reguliuoja van¬dens apykaitą, šlapimo išsiskyrimą, miegą, daugelį somatinių funkcijų, endokrininės sistemos veiklą bei ryšius tarp žievės ir požievio.

Kai kurie pagumburio branduoliai priklauso galvos smegenų tinkliniam dariniui (N. Graščenkov, 1961). Pasta¬rasis labai svarbus žievės tonusui, budrumui ir aktyviam dėmesiui palaikyti, o žievė reguliuoja tinklinio darinio aktyvacijos procesus (R. Durinian ir A. Rabin, 1963; D. Mat¬vejev, 1963; J. Pratusevič, 1964; G. Marozzi ir H. Magoun, 1949), slopina jo veiklą (A. Zubkov, 1959). Protinio pavar¬gimo ir miego metu slopinimo procesas plinta žievėje, po¬žievyje bei tinkliniame darinyje (M. Jouvet, F. Michel, 1958). G. Speranskis ir J. Pratusevičius (1964) tyrė, kokie yra žievės ir požievio tarpusavio santykiai, mokiniams pa¬vargus. Autoriai konstatavo, kad pakinta ne tik smegenų žievės jautrumas (dažniausiai jis slopinamas), bet slopi¬nimas plinta ir atitinkamose požievio dalyse. Taip pat slo¬pinama tinklinio darinio funkcija. Pavargus pakinta žievės ir požievio tarpusavio santykiai. Dėl to nuolatinis pavar¬gimas gali būti funkcinio centrinės nervų sistemos sutri¬kimo priežastis. .

Kaip išsivysto enurezė? Ji būna pirminė ir antrinė. Pirminė, kai vaikas nevalingai šlapinasi daugelį metų nuo pat gimimo. Ji atsiranda dėl to, kad neišsivysto kortlikovisceralinis ir viscerokortikalinis ryšys, kuris turėtų reguliuoti šlapinimąsi. Kartais enurezės priežastis būna labilios nervų sistemos vaikų netinkamas higieninis auk¬lėjimas (B. Laskov, 1972). .

Naujagimis šlapinasi nevalingai. Nuo 6 mėnesių, ge¬riau išsivysčius smegenų žievei, pradeda formuotis sąlyginis šlapinimosi refleksas. Jeigu kūdikis blogai prižiūrimas, ilgai guli šlapias, išsivysto laikinas sąlyginis refleksas, ku¬riam aplinka yra sąlyginis dirgik1is, sukeliantis šlapinimąsi. Vėliau šis dirgiklis dar labiau sustiprėja ir pasidaro nervų sistemą dirginančiu faktoriumi.

Šlapinimosi kortikovisceralinis ref1eksas miegant gali neišsivystyti dėl patologinės galvos smegenų žievės būk¬lės (S. Davidenkov, 1953), nes sąlyginiai ref1eksai susidaro tada, kai galvos smegenų žievės ląslelių jaudrumas esti normalus. Šį jaudnimą gali sutrikdyti nėštumo bei gimdy¬mo patologija, infekcinės ir kitos sunkios ligos, galvos traumos, įvairūs egzogeniniai ir endogeniniai žalingi fak¬toriai.

Sąlyginė refleksinė veikla gali būti slopinama, kai yra periferinės patologinės reakcijos (pavyzdžiui, sergant cis¬titu). Tada dėl neigiamos indukcijos arba dėl to, kad silp¬nesnį refleksą slopina stipresnis, sunkiau susidaro norma¬lūs ryšiai tarp žievės analizatorių ir šlapimo pūslės. interoreceptorių. Taip refleksinę enurezę aiškina A. Du¬chanovas (1968).

N. Krasnogorskis (1958) įrodė, kad nervingų vaikų bendras smegenų žievės jaudrumas būna sumažėjęs, ir dėl to jiems valingo šlapinimosi refleksas gali išsivystyti vė¬liau. Sergančių enureze vaikų pernelyg gilų miegą sąlygo¬ja neurozinė būklė. Tuomet slopinimo procesai lyg ir sumuojasi. Todėl, gydant enureze sergantį vaiką, reikia atkreipti dėmesį į miego pobūdį.

Nervingiems vaikams apsauginis slopinimas gali atsi¬rasti dėl greito nervinių ląstelių išsekimo.

J. Dombrovskaja (1960) teigia, kad vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai priklauso nuo netinkamo miego režimo. Nervinei ląstelei išsekus, susidaro
slopinimas, kuris pasireiškia tokiomis audringomis emocinė¬mis reakcijomis, kaip nemiga, nakties baimė, nesusivaldy¬mas. Tai žievės – požievio disfunkcija. Kai kurie vaikai, sergantys enureze, ilgai neužmiega ir sunkiai pabunda.

Kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau organizmui reikia miego, nes jo smegenų žievė greičiau pavargsta. Nuo ne¬išsimiegojimo išsenka nervų sistema ir per ilgesnį laiką sutrinka jos funkcija, išsivysto neurozės. Kad nervų sis¬tema funkcionuotų normaliai, reikalingas miego ir budėji¬mo ritmas.

Pavyzdžiui, 12 metų berniukas pavasario atostogoms atvyko į Vilnių pas giminaitį. Abu paaugliai kiekvieną dieną vaikščiodavo po miestą iki vėlyvos nakties, labai nuvargdavo, o parėję namo leisgyviai virsdavo į lovą. Po 2-3 savaičių vaikas pradėjo naktimis šlapintis į lovą. Nustačius ligos priežastį, paaiškėjo, kad nei vaistai, nei chloretilio blokada jam negali padėti, reikia, kad kasdien jis pakankamai išsimiegotų, nes liga prasidėjo nuo per¬vargimo ir neišsimiegojimo.

Antrinė enurezė išsivysto trejų – septynerių me¬tų ir vyresniems vaikams. Tokie vaikai, anksčiau buvę sveiki, pradeda miegodami šlapintis. Taip būna todėl, kad sutrinka pagrindinių nervinių pcocesų pusiausvyra, su¬silpnėja arba laikinai išnyksta sąlyginiai refleksai, koordinavę šlapinimąsi.

Antrinės enurezės priežastys gali būti įvairios, bet daž¬niausiai ji prasideda po ligų ir psichinių traumų.

Antrine enureze sergančių vaikų ligos priežastys.

Priežastys Amžius metais Procentai

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Peršalimas – 2 1 1 1 1 1 – 1 – 10,6

Liga 3 5 1 – 2 3 – – – – 18,8

Psichinė trauma – 4 2 1 5 1 1 – – – 18,6

Gyvenimo vietos pakeitimas 1 3 – 1 1 – 1 1 – – 9,3

Neišaiškintos 1 4 5 5 3 6 3 3 1 1 42,7

Iš viso: 5 18 9 8 12 11 6 4 2 1 100Kartais ligos priežastis esti neaiški, anamnezėje nebūna kokio nors stipraus ar staigaus dirgiklio, tik motina pa¬stebi, kad vaikas pasidarė nervingesnis, jautresnis, giliau miega ir, žinoma, šlapinasi į lovą. Vyresniems vaikams dnzniausia antrinės enurezės priežastis yra ilgai trunkantys neigiami faktoriai, kaip pervargimas, neišsimiegoji¬mas, centrinės nervų sistemos išsekimas, nesantaika šei¬moje ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai antrine enureze suserga nuo staigių dirgiklių: išgąsčio, baimės, ligos.

Pašalinius faktorius, skatinančius enurezės vystymąsi, gali pagerėti gydymo rezultatai, bet nuo to ligonis nepa¬sveiksta (B. Laskov, 1962).

Daug dėmesio skiriama organiniams šlapimo pūslės pa¬kilimams. Vieni autoriai enurezės priežastimi laikė Alek¬sejevo-Šramo simptomą (cistoskopuojant matyti prasivėrę šlapimo pūslės sfinkteriai), kiti – šlapimo pūslės sfinkterių atoniją bei sumažėjusią šlapimo pūslės talpą.

Daugelio autorių nuomone, Aleksejevo – Šramo simp¬tomas atsiranda dėl trikampio raumens reakcijos į cisto¬skopą ir dėl to neturi diagnostinės reikšmes (A. Bekerman, 1939; P. Perli, 1949 ir kt.).

Šlapimo pūslės sfinkterių atoniją, matomą cistogramo¬se, I. Epšteinas (1949) laiko anatominiu variantu, kuris ga¬li būti ir sveikiems, ir enureze sergantiems vaikams. Mū¬sų duomenimis (1964), vaikų, sergančių enureze, gydymo efektyvumui vidinių; šlapimo pūslės sfinkterių atonija bei nepakankamumas įtakos neturėjo.

S. Miulneris (1960) teigia, jog enurezė išsivysto dėl to, kad vaiko šlapimo pūslė per maža ir joje netelpa naktį išsiskiriantis šlapimas. Ištyrus 55 vaikų, sergančių enureze, fiziologinę šlapimo pūslės talpą (1964), nustatyta, kad ji ne mažesnė, o kartais net didesnė, negu sveikų vaikų. Tą patį įrodė ir kiti autoriai (S. Artomonov, 1961; A. Beker¬man, 1939 ir kt.). Jei vaikas sveikas, tai, prisipildžius šla¬pimo pūslei, atsiranda noras šlapintis, ir jis pabunda.

Daugelis autorių ilgą laiką enurezės priežastimi laikė spina bifida, bet pastaruoju metu nustatyta, kad ir sveiki, ir sergantys enureze vaikai beveik vienodai dažnai turi spina bifida (A. Kreimer ,1960; G. Zedgenidze, 1954; B. Las¬kov, 1962; I. Epštein, 1962; P. Clement, 1952; H. Bakwin“ 1961 ir kt.).

V. Djačenka (1954) teigia, kad juosmens slankstelių keterinės ataugos dažniausiai suauga iki šešerių metų, o kartais jos būna suskilusios iki dešimties – dvylikos metų. S. Reinbergo (1964) nuomone, spina bifida yra anatominis variantas, kurį turi 30-35% sveikų žmonių. Kai ji esti aukščiau juosmens slankstelių, tada gali būti enurezės priežastis. Bet tai būna labai retai.

Yra nustatyta, kad sergančiųjų enureze vaikų gydymas vienodai efektyvus ir turinčių spina bifida, ir be jos.

I. Brazgunovo ir P. Jaciko (1974) nuomone, šlapimo or¬ganų pakitimai enurezės išsivystyme atlieka ne pagrindinį vaidmenį, nes nedaug vaikų, sergančių įvairiomis urologinėmis ligomis, serga ir enureze. Pavyzdžiui, iš sergan¬čiųjų pielonefritu, enurezė konstatuojama tik 1,4% atvejų, lėtiniu pielonefritu, inkstų ir šlapimtakių anomalija¬ 4,4 %, lėtiniu pielonefritu ir vesikorenaliniu refliuksu¬4,3%.

„Iš tiesų nėra tokio organo, tokios nervų sistemos da¬lies, tokios belatakės liaukos, kurie nebūtų laikomi enure¬zės atsiradimo priežastimi“, – rašo disertacijoje G. Zed¬genidzė (1954).

Daugelis autorių pirmenybę teikia funkcinės enurezės etiopatogenezės teorijai. Jų nuomone, pagrindinis vaid¬muo enurezės patogenezėje
žievės funkcijos su¬lrikimui (E. Airapetjanc, 1952; V. Vedenskij, 1953; H. Sa¬vin, 1957 ir kt.).

B. Laskovas (1962), ištyręs vienuolikos – dvylikos metų 40 vaikų jaudinamąją, optinę ir sensorinę chronaksiją atitlinkančiuose šlapimo pūslę segmentuose (S2, S3), daro iš¬vadą, kad daugumai ligonių vyrauja slopinimas (sutrikusi galvos smegenų žievės funkcija), o kartais – žievės ir požievio indukcija. Autoriaus nuomone, tai susiję su stiprio¬mis neurozinėmis reakcijomis, kurios gali būti tiek enu¬rezės pasekmė, tiek ir jos priežastis. Be to, B. Laskovas, remdamasis chronaksijos duomenimis, teigia, kad, sergant enureze, funkcinių pakitimų esti galvos smegenų žievėje, o ne nugaros smegenyse ar periferiniuose nervuose.

M. Astvacaturovas (1938) mano, kad enurezės patoge¬nezėje svarbiausia yra miego slopinimo disociacija (labiau slopinama smegenų žievė, nepakankamai – požievis). Dėl to žievė nereaguoja į prisipildžiusios šlapimo pūslės signalą, ir pūslė išsituština nevalingai.

Dalis autorių enurezės priežastimi laiko vagotoniją (S. Finogenov, 1965; G. Schneider, 1957; F. Geiger, 1960 ir kl.). Bet ne visi sergantieji enureze yra vagotonikai. Be to, vegetacinės nervų sistemos funkcija tiek sudėtinga, jog organizmo reakcija į vienus ar kitus medikamentus, nu¬statant simpatikotoniją ar vagotoniją, neatitinka tikrovės. F. Poemnio ir E. Semionovos (1960) nuomone, konstatavus tik kurios nors vegetacinės nervų sistemos dalies padidė¬jusį tonusą, negalima spręsti apie bendrą nervų sistemos būklę. Taip pat mano ir I. Ruseckis (1958).

M. Sikardo (1925) nuomone, enurezės priežastis yra „dubens hipervagotonija“.

Kaip simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema veikia šlapimo pūslės funkciją? Eksperimente su gyvuliais įrody¬ta, kad, vaistais stimuliuojant simpatinę nervų sistemą, labai sumažėja pūslės išsituštinimas arba ji visai nebeišsi¬tuština, o stimuliuojant parasimpatinę – pūslė visiškai iš¬situština (T. Burgele, V. Ikim, M. De~etrekij, 1959). Prislopinus parasimpatinės nervų sistemos veiklą, atsileidžia šlapimo pūslę ištuštinantis raumuo, susitraukia jos sfinkte¬ris, padidėja talpa, žmogus rečiau šlapinasi ir pūslė sugeba adaptuotis didesniam šlapimo kiekiui. Todėl daugelis vai¬kų miega visą naktį sausi ir nesikelia, nes nejaučia porei¬kio šlapintis.

Tačiau yra vaikų, kurie naktį šlapinasi 2-3, o kartais ir daugiau kartų. Kuo tai paaiškinti?

B. Baueris (1912), G.. Markelovas (1939), V. Hesas (1954), G. Fankonis (1960) ir kiti teigia, kad įvairiu paros metu neurovegetaciniai labilių žmonių simpatinės ir parasimpatinės sistemos komponentai kinta. Naktį vyrauja pa¬rasimpatinė nervų sistema, ir dėl to padidėja tonusas tų lygiųjų raumenų, kuriuos įnervuoja n. vagus, būtent, susitraukia šlapimo pūslę ištuštinantis raumuo, sumažėja šlapimo pūslės talpa, ir vaikas dažnai šlapinasi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2797 žodžiai iš 9249 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.