Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..3
1. BENDRA NAMŲ ŪKIO CHARAKTERISTIKA…………………………………………….8
1.1. Kiekybiniai duomenys………………………………………………………………………………………………8
1.2. Kokybiniai duomenys………………………………………………………………………………………………….10
2. Vieno namų ūkio nario vidutinis pajamų pasiskirstymas………………………………….14
3. Vieno šeimos nario išlaidų kaime ir mieste palyginimas………………………………….17
4. Patikrinimas: ar namų ūkio santaupos didėja………………………………………………….21
5. Skurdo rodiklių įvertinimas………………………………………………………………………….22
6. Namų ūkių nelygybės išanalizavimas: Lorenco kreivė, Gini koeficientas…………..25
6.1. Lorenco kreivė……………………………………………………………………………………………………………25
6.2. Gini koeficientas…………………………………………………………………………………………………………26
7. Regresinė analizė: išlaidų priklausomybės nuo kitų įvairių faktorių tyrimas………27
8. Nustatymas: ar vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutines išlaidas……………………………………………………………………34
9. Pajamų, išlaidų, namų ūkio dydžio koreliacijos ir reikšmingumo įvertinimas…….38
Išvados………………………………………………………………………………………………………….42
Įvadas
Terminas „ūkio statistika“ yra termino „ekonominė statistika“ atitikmuo.
Ūkio statistika:
• tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę;
• pateikia statistinių tyrimų atlikimo metodiką;
• pateikia matų sistemą konkretiems reiškiniams ir procesams apibūdinti. Tam naudojami kompleksiniai reiškinių analizės būdai.
• supažindina su statistinių metodų ir ekonometrinių modelių taikymo ūkiniams procesams analizuoti metodika.
Ekonometrija tai atskira disciplina, kuri apjungia teorinius rezultatus, metodus, modelius skirtus suteikti konkrečias skaitines reikšmes ekonominiams reiškiniams naudojantis:
• ekonomikos teorija;
• ekonometrinė statistika;
• matematiniais statistiniais metodais.
Ekonometrija yra tarpinis ekonomikos, statistikos ir matematikos mokslas, t.y. mokslas, kuris nustato empirinius ekonomikos dėsnius. Nagrinėjami stebėjimo duomenys, kurių pagrindu gaunamos kiekybinės ekonominių santykių išraiškos (priklausomybės), kuriami ekonominiai modeliai, įvertinami nežinomi jų parametrai, skaičiuojamos prognozės.
Ekonometrijos tikslai:
• ekonominių ir socialinių rodiklių analizė;
• rodiklių prognozė;
• šalies socialinio-ekonominio vystymosi imitavimas.
Šio kursinio darbo tikslai ir uždaviniai:
1. pateikti bendrą namų ūkių charakteristiką (aprašomoji statistika);
2. įvertinti vieno namų ūkio nario vidutinių pajamų pasiskirstymą;
3. patikrinti ar skiriasi vieno šeimos nario išlaidos kaime ir mieste;
4. patikrinti ar namų ūkių santaupos didėja;
5. įvertinti skurdo rodiklius;
6. išanalizuoti namų ūkių nelygybę: Gini koeficientas, Lorenco kreivė;
7. ištirti išlaidų priklausomybę nuo kitų įvairių faktorių (regresinė analizė);
8. nustatyti, ar vieno namų ūkio nario vidutinės pajamos tiesiškai nusako namų ūkio vieno nario vidutines išlaidas;
9. įvertinti pajamų, išlaidų, namų ūkio dydžio koreliaciją ir jos reikšmingumą.
Šiame kursiniame darbe yra vartojamos tokios pagrindinės sąvokos:
Namų ūkis – tai gali būti:
• atskirai gyvenantis vienas asmuo;
• asmenų grupė, gyvenanti viename bute ar name ir turinti bendrą biudžetą.
Beje, asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose, nėra tiriami. Tai gali būti: senelių namai, įkalinimo įstaigos ir pan.
Namų ūkio galva – tai asmuo, turintis didžiausias pajamas. Tiksliau tariant, tai asmuo, kuris, ūkio narių nuomone, per metus gauna didžiausias pajamas. Tačiau kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz., visa šeima ūkininkauja ir pajamų negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.
Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė:
• ūkininkai (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra asmeninis žemės ūkis);
• samdomieji darbuotojai (namų ūki galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra samdomas darbas visuomeniniame arba privačiame sektoriuje);
• verslininkai (namų ūkio galvos pajamos yra iš verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos);
• pensininkai (namų ūkio galvos pajamos yra pensija);
• kiti (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos, stipendija, pajamos iš turto bei kiti pajamų šaltiniai).
Namų ūkio tipas. Jis nustatomas pagal namų ūkio demografinę sudėtį. Išskiriami šie tipai:
• vienišas asmuo;
• vienas suaugęs asmuo su vaikais iki 18 m.;
• sutuoktinių pora su vaikais
iki 18 m.;
• kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 m. Šiam tipui priklauso namų ūkiai, kuriuos sudaro tėvai su vaikais iki 18 m. ir vyresniais, kelių kartų namų ūkiai su vaikais iki 18 metų, seneliai su anūkais iki 18 metų ir pan.;
• sutuoktinių pora be vaikų;
• kiti namų ūkiai be vaikų.
Tačiau šiame kursiniame darbe nagrinėjami šie namų ūkio tipai:
• namų ūkis su vaikais 18 metų;
• namų ūkis be vaikų iki 18 metų.
Disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios gali būti gaunamos:
• už darbą,
• iš ūkininkavimo,
• iš verslo,
• iš amatų,
• iš laisvos profesinės veiklos,
• taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos,
• pajamos iš turto, renta ir t.t.
Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkio vartojimo poreikiams patenkinti, t.y. išlaidos:
• maistui
• būstui
• drabužiams
• sveikatos priežiūrai ir t.t. Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba analitikai suskirsto individus, šeimas, namų ūkius į:
• skurstančiuosius;
• neskurstančiuosius.
Reikia atkreipti dėmesį į tai jog skurdo sąvoka yra daugiaprasmė ir kinta vystantis visuomenei, taip pat gali būti labai skirtingai suprantama įvairiose šalyse. Tarkim Europos Konsiliume 1984 m. lapkričio 19 dieną skurdo sąvoka buvo apibrėžta taip: „skurdžiais vadinami asmenys, šeimos, asmenų grupės, kurių ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra nepakankami savo šalyje susiklosčiusiam minimaliam gyvenimo būdui užtikrinti.
Yra išskiriami 3 skurdo ribų tipai:
1. Absoliuti- tai minimalus pajamų ar išlaidų dydis būtinoms reikmėms patenkinti (Lietuvoj-MGL).
2. Santykinė- skurdo slenkstis siejamos su šalies vidutiniais pajamų/išlaidų rodikliais ir priklauso nuo jų.
3. Subjektyvi- atsižvelgiama į respondentų nuomonę apie juos pačius.
Skurdo rodikliai – skaičiuojant skurdo rodiklius, namų ūkio dydis gali būti įvertinamas pagal paprastą ir ekvivalentinę skales.
Pagrindiniai skurdo rodikliai:
• skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje- rodiklis, parodantis šalies gyventojų dalį kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos.
• žemų pajamų nuokrypis- parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos (parodo skurdo gilumą).
• žemų pajamų indeksas- parodo, kiek lėšų reikia eliminuoti skurdą šalyje.
• kvadratinis skurdo nuokrypis- skurdo intensyvumo rodiklis, kuris atspindi pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų. Kuo daugiau šalyje yra skurstančiųjų, tuo didesnis šis rodiklis.
Duomenys, panaudoti šiame kursiniame darbe
Namų ūkio dydis
Namų ūkio disponuojamos pajamos (Lt)
Gyvenamoji vieta
1. 5 didieji miestai
2. Kiti miestai
3. Kaimas
Namų ūkiai su vaikais ir be vaikų
1. Namų ūkis su vaikais iki 18 metų
2. Namų ūkis be vaikų iki 18 metų
Namų ūkio galvos pagrindinis šaltinis
1. Darbas asmeniniame žemės ūkyje
2. Samdomas darbas žemės ūkio visuomeniniame sektoriuje
3. Samdomas darbas žemės ūkio privačiame sektoriuje
4. Pajamos iš verslo, amatų
5. Samdomas darbas ne žemės ūkio visuomeniniame sektoriuje
6. Samdomas darbas ne žemės ūkio privačiame sektoriuje
7. Pajamos iš laisvos profesinės veiklos
8. Bedarbio pašalpa
9. Stipendija
10. Pensija
11. Socialinės pašalpos
12. Išlaikytiniai
13. Kitas pajamų šaltinis
Namų ūkio galvos lytis
1. Vyras
2. Moteris
Namų ūkio galvos socialinė-ekonominė grupė
1. Ūkininkai
2. Samdomi darbuotojai
3. Verslininkai
4. Pensininkai
5. Kita
Namų ūkio galvos išsimokslinimas
1. Neturi pradinio, pradinis
2. Pagrindinis
3. Bendras vidurinis
4. Aukštesnysis
5. Aukštasis
Namų ūkio galvos amžius (grupuotas)
1. iki 30 metų
2. 30-39 metai
3. 40-49 metai
4. 50-59 metai
5. 60 metų ir daugiau
Miestas-Kaimas
1. Miestas
2. Kaimas
Namų ūkio vartojimo išlaidos
1. BENDRA NAMŲ ŪKIO CHARAKTERISTIKA
1.1. Kiekybiniai duomenys
Charakteristikų apibrėžimai:
1. Vidurkis – tai visų stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Jis rodo vidutinę atsitiktinio dydžio reikšmę.
2. Dispersija – tai išsibarstymo apie vidurkį matas. Tai skirtumų tarp stebėtų duomenų reikšmių ir vidurkio kvadratų vidurkis.
3. Vidutinis kvadratinis nuokrypis – tai kvadratinė šaknis iš dispersijos.
4. Mediana – tai vidurinis duomuo stebėjimų sekoje, išdėstytoje didėjimo tvarka, t.y. skaičius, perskirstantis variacinę eilutę į dvi maždaug lygias dalis.
5. Moda – tai reikšmė, kuri pasikartoja dažniausiai. Jei visi duomenys pasikartoja po vieną kartą, tai modos rasti negalime.
6. Asimetrijos koeficientas – parodo pasiskirstymo simetriškumą, Jei asimetrijos koeficientas:
• >0, tai asimetrija yra teigiama (dešinioji asimetrija);
• =0, tai rodo, kad yra asimetrija;
• <0, tai asimetrija yra neigiama (kairioji asimetrija).
7. Ekscesas – tai simetrijos koeficientas (matas). Kai šis koeficientas:
• >0, tai duomenų sklaida apie vidurkį yra didesnė už normaliąją kreivę;
• =0, tai duomenų sklaida apie vidurkį yra tokia pati kaip ir normalios kreivės;
• <0, tai duomenų sklaida apie vidurkį yra mažesnė už normaliąją kreivę.
8. Duomenų plotis – tai maksimalios ir minimalios stebėjimų
sekos duomenų reikšmių skirtumas, kuris parodo stebimų duomenų reikšmių diapazoną.
9. Minimali reikšmė – tai stebimų duomenų sekoje esanti mažiausia reikšmė.
10. Maksimali reikšmė – tai stebimų duomenų sekoje esanti didžiausia reikšmė.
Taigi rasiu šias pagrindines kiekybines charakteristikas šiems duomenims: namų ūkio dydis; namų ūkio disponuojamos pajamos; namų ūkio vartojimo išlaidos (žr. žemiau esančiose lentelėse). Ir padarysiu atitinkamas išvadas apie tai.