Turinys
Įvadas 3
Aprašomoji statistika 6
Diagramos 8
Namų ūkio dydis 8
Namų ūkio disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui 8
Namų ūkio vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariu 9
Namų ūkių pajamų ir išlaidų palyginimas 9
Vieno namų ūkio nario vidutinių išlaidų pasiskirstymo įvertinimas 11
Hipotezių tikrinimas 11
Ar skiriasi vieno namų ūkio nario vidutinės išlaidos kaime ir mieste 13
Ar namų ūkio santaupos didėja 13
Regresinės analizės 14
Regresinė analizė Nr. 1 14
Determinacijos koeficiento įvertis 19
Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrini 20
Regresinė analizė Nr. 2 20
Skurdo rodiklių įvertinimas 23
Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje 24
Žemų pajamų nuokrypis 25
Žemų pajamų indeksas 25
Kvadratinis skurdo nuokrypis 25
Išvados 26
Įvadas
Terminas „ūkio statistika“ naudojamas vietoj termino „ekonominė statistika“.
Ūkio statistika:
tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę;
pateikia matų sistema konkretiems reiškiniams ir procesams apibūdinti, kompleksinės ūkinių reiškinių analizės būdais;
pateikia statistinių tyrimų atlikimo metodiką;
supažindina su statistinių metodų ir ekonometrinių modelių taikymo ūkiniams procesams analizuoti metodika.
Ekonometrija apjungia teoriniu rezultatus, metodus, modelius skirtus suteikti konkrečias skaitines reikšmes ekonominiams reiškiniams naudojantis: ekonomikos teorija, ekonometrine statistika, matematiniais statistiniais metodais.
Ekonometrijos tikslai:
ekonominių ir socialinių rodiklių analizė;
rodiklių prognozė;
šalies socialinio-ekonominio vystymosi imitavimas.
Ūkio statistikos ir ekonometrijos kursinio darbo tikslai ir uždaviniai:
• aprašyti duomenų statistiką;
• įvertinti vieno namų ūkio nario vidutinių išlaidų pasiskirstymą;
• patikrinti hipotezes;
• apskaičiuoti skurdo rodiklius;
• atlikti regresinę analizę;
• įvertinti determinacijos koeficientą;
• patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą.
Naudojamos sąvokos
Namų ūkiu laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo ar asmenų grupė, gyvenanti viename bute (name), turinti bendrą biudžetą ir kartu maitinasi. Namų ūkiu gali būti:
• šeima, susidedanti iš sutuoktinių ir vaikų ar be jų arba vieno sutuoktinio su vaikais;
• kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai;
• kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio
• vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų;
• šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą.
Asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose (senelių namuose, įkalinimo įstaigose, tarnaujantys armijoje ir pan.) nėra tiriami.
Namų ūkio galva – tai asmuo, turintis didžiausias pajamas. Asmuo, kuris, ūkio narių nuomone, per metus gauna didžiausias pajamas. Kai didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima (pvz., visa šeima ūkininkauja ir pajamų negalima priskirti kuriam nors ūkio nariui), namų ūkio galva laikomas asmuo, kurį nurodo šeima.
Namų ūkių socialinės ekonominės grupės:
• žemdirbiai (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra asmeninis žemės ūkis);
• samdomieji darbuotojai (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra samdomas darbas visuomeniniame arba privačiame sektoriuje);
• verslininkai (namų ūkio galvos pajamos yra iš verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos);
• pensininkai (namų ūkio galvos pajamos yra pensija);
• kiti (namų ūkio galvos pagrindinis pajamų šaltinis yra įvairios pašalpos, stipendija, pajamos iš turto, bei kiti pajamų šaltiniai).
Namų ūkio tipas – nustatomas pagal namų ūkio demografinę sudėtį. Yra išskiriami šie tipai:
• vienišas asmuo;
• vienas suaugęs su vaikais iki 18 m.;
• sutuoktinių pora su vaikais iki 18 m.;
• kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 m. Šiam tipui priklauso namų ūkiai, kuriuos sudaro tėvai su vaikais iki 18 metų ir vyresniais, kelių kartų namų ūkiai su vaikais iki 18 metų, seneliai su anūkais iki 18 metų ir pan.;
• sutuoktinių pora be vaikų;
• kiti namų ūkiai be vaikų.
Visi šalies namų ūkiai yra suskirstyti į 3 grupes:
• didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys);
• kiti miestai;
• kaimas.
Namų ūkio disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios yra gautos už darbą iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir kt.
Namų ūkio vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkių vartojimo poreikiams patenkinti: tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros ir poilsio reikmėms ir kt.
Europos Konsiliume 1984 m. lapkričio 19 dieną buvo priimtas toks skurdo apibrėžimas: „skurdžiais vadinami asmenys, šeimos, asmenų grupės, kurių ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra nepakankami savo šalyje susiklosčiusiam minimaliam gyvenimo būdui užtikrinti“.
Skurdo riba – tai kriterijus, kurio pagalba politikai ar tyrinėtojai suskirsto individus, šeimas ar namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius. Yra trys
pagrindiniai skurdo ribų tipai: absoliuti, santykinė, subjektyvi.
Skurdo rodikliai:
• skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje – tai rodiklis, parodantis šalies gyventojų dalį, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos.
• žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos.
• žemų pajamų indeksas – tai rodiklis, kuris parodo, kiek reikia lėšų panaikinti skurdą šalyje.
• kvadratinis skurdo nuokrypis – skurdo intensyvumo rodiklis, atspindintis pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų.
Aprašomoji statistika
Pradiniai duomenys
Namų ūkio eilės nr. Namų ūkio dydis Namų ūkio disponuojamos pajamos (Lt) Namų ūkio vartojimo išlaidos (Lt) Pajamos vienam gyventojui (Lt) Išlaidos vienam gyventojui (Lt)
1 1 170,00 498,00 170,00 498,00
2 3 1206,00 898,00 402,00 299,33
3 5 446,00 842,00 89,20 168,40
4 2 655,00 739,00 327,50 369,50
5 3 887,00 791,00 295,67 263,67
6 3 1119,00 1041,00 373,00 347,00
7 1 335,00 427,00 335,00 427,00
8 4 872,00 859,00 218,00 214,75
9 3 636,00 612,00 212,00 204,00
10 4 847,00 863,00 211,75 215,75
11 2 603,00 804,00 301,50 402,00
12 1 346,00 321,00 346,00 321,00
13 5 1977,00 2238,00 395,40 447,60
14 4 1730,00 1797,00 432,50 449,25
15 4 1346,00 1179,00 336,50 294,75
16 4 1681,00 1653,00 420,25 413,25
17 4 1123,00 1003,00 280,75 250,75
18 3 1134,00 1220,00 378,00 406,67
19 4 708,00 932,00 177,00 233,00
20 3 2036,00 2037,00 678,67 679,00
21 2 781,00 1169,00 390,50 584,50
22 2 1038,00 757,00 519,00 378,50
23 2 895,00 1011,00 447,50 505,50
24 4 1015,00 618,00 253,75 154,50
25 3 1190,00 675,00 396,67 225,00
26 3 1096,00 1624,00 365,33 541,33
27 2 1552,00 1059,00 776,00 529,50
28 3 1691,00 2003,00 563,67 667,67
29 2 906,00 1340,00 453,00 670,00
30 2 1154,00 1560,00 577,00 780,00
Iš viso: 88 31175,00 32570,00 11.123,10 11.941,17
Vidurkis – tai visų stebėtų skaitinių duomenų suma, padalinta iš duomenų skaičiaus. Jis rodo vidutinę atsitiktinio dydžio reikšmę.