Napoleonas1
5 (100%) 1 vote

Napoleonas1

Napoleono vidaus politika,karų pradžia

1799m.priimta konstitucija sudarė sąlygas įsitvirtinti neribotai Napoleono valdžiai.

Napoleonas valdymo pradžioje siekė nutraukti sukilimą Vandėjoje ir sustabdyti Direktorijos metais paplitusį plėšikavimą keliuose,kuris buvo virtęs didžiule nelaime.Su plėšikais buvo susidorota greitai ir negailestingai-baudžiant mirties bausme.Kovodamas su sukilėliais Vandėjoje,Napoleonas laikėsi kitokios taktikos: pažadėjo amnestuoti tuos,kurie sudės ginklus,sušvelnino antibažnytinę politika,todėl sukilimas ėmė silpnėti.Siekdamas centralizuoti valdžią,Napoleonas ėmėsi didelių reformų.Buvo panaikintos renkamos departamentų savivaldybės.Jas pakeitė refektūrų sistema.Dabar vidaus reikalų ministras skyrė prefektą,kuris turėjo neribotą valdžią.Buvo pertvarkyta ir teismų sistema:atsisakyta prisiekusiųjų tarėjų,o visi teismo organai priklausė nuo centrinės valdžios.Siekdamas išspręsti opiausią nuo revuliucijos pradžios Prancūzijos vidaus politikos problemą,Napoleonas 1801m.sudarė konkordatą su popiežiumi Pijumi .Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės buvo panaikintas,o katalikybė paskelbta prancūzų daugumos religija.Popiežius naujiems savininkams pripažino per revoliuciją išparduotas Bažnyčios žemes ir sutiko,kad aukštuosius Bažnyčios pareigūnus skirtų valstybė.Taip buvo sureguliuoti Katalikų bažnyčios ir naujos Prancūzijos valdžios santykiai.

Napoleono politikoje didelis dėmesys buvo skirtas Policijos ministerijai.Napoleonas apribojo spaudos laisvę.Iš 73 laikraščių 60 buvo uždaryta,o likusiųjų veiklą griežtai kontroliavo valstybė.

Reformuota buvo ir švietimo sistema.Švietimui vadovavo žinyba,vadinama “Universitetu”.Reforma beveik nepalietė pradžios mokyklų.

Napoleonas pasirūpino ir emigrantais,kurie per revoliuciją buvo pasitraukę iš Prancūzijos.1802m.buvo išleistas nutarimas,pagal kurį visi emigrantai,prisiekę ištikimybę naujai santvarkai,galejo grįžti į Prancūziją.

Prancūzijoje buvo įsteigtas Garbės legiono ordinas(tebeteikiamas ir šiais laikais),kuriuo būdavo apdovanojama už reikšmingus karinius ir civilinius nuopelnus.

Napoleonas įtvirtino naują valstybės santvarką,centralizavo šalies valdymą,sustabdė valstybės turto grobimą ir spekuliaciją,sušvelnino padėtį Vandėjoje,

likvidavo daugelį plėšikų gaujų.

1800m.gegužės mėn.Napolenas,norėdamas atgauti prarastą Šiaurės Italiją,pradėjo karą su Austrija.Šiaurės Italijoje austrai buvo sutelkę gausią ir gerai ginkluotą kariuomenę.Napoleono kariuomenė netikėtai persikėlė per Alpes ir pasklido austrų užnugaryje.Prancūzai greitai užėmė Lombardijos sostinę Maliną,Paviją,Kremoną,daugelį kitų Šiaurės Italijos miestų bei kaimų.Lemiamas mūšis įvyko 1800m.birželio mėn.prie Marengo kaimelio.Austrai buvo visiškai sutriuškinti.

1801m.tarp Prancūzijos ir Austrijos buvo pasirašyta taikos sutartis.Pagal ją Austrija prarado Šiaurės Italiją,Belgiją,Liuksemburgą,visas vokiečių žemes kairiajame Reino krante.Austrai taip pat pripažino Batavijos(Olandijos) ir Helvecijos(Šveicarijos) respublikas,kurios faktiškai tapo Prancūzijos valdomis.Po šios taikos iširo antroji antiprancūziška koalicija,o Anglija pradėjo taikos derybas su Prancūzija.1802m.Amjene tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo pasirašyta taikos sutartis.Anglija grąžino Prancūzijai visas kolonijas,kurias buvo užgrobusi,išskyrus Ceiloną ir Trinidadą.Prancūzija turėjo išvesti kariuomenę iš Egipto ir grąžinti popiežiui Romą.Po Amjeno taikos Prancūzijoje surengtame plebiscite Napoleonas buvo paskelbtas “konsulu iki gyvos galvos”.

Napoleno karai

1803m.tarp Prancūzijos ir Anglijos prasidėjo karo veiksmai.Prancūzų kariuomenė užėmė Anglijai priklausančias valdas Vokietijoje(Hanoveryje).Napoleonas taip pat įsakė visose Prancūzijai pavaldžiose žemėse konfiskuoti anglų prekes.Galiausiai Napoleonas pradėjo ruoštis išlaipinti prancūzų kariuomenę Anglijoje.1805m.rudenį Bulonėje ir kitose Lamanšo pakrantės vietose Napoleonas sutelkė didžiulę kariuomenę.Pasiruošimas desantinei operacijai vyko sparčiai,ir Anglijai ėmė grėsti rimtas pavojus.Anglijos vyriausybė suskubo organizuoti naują koaliciją prieš Prancūziją.Ją sudarė Austrija,Rusija,Anglija ir Neapolio karalystė.

Kilus grėsmei iš Austrijos pusės,Napoleonas atsisakė įsiveržti Angliją ir pagrindines prancūzų jėgas nukreipė kovoti su Austrijos kariuomene.1805m.spalio mėn. Pietų Vokietijoje prancūzai keliuose mūšiuose nugalėjo austrus,ir lapkričio mėnesį Napoleonas įžengė į Vieną.

Per karą su Austrija 1805m.spalio 21d.įvyko rafalgaro mūšis.Admirolo Hš nelsono vadovaujamas anglų laivynas suisikovė su jungtiniu Prancūzijos ir Ispanijos laivynu.Nors Trafalgaro mūšyje admirolas H. Nelsonas žuvo,prancūzų ir ispanų laivynas patyrė baisų pralaimėjimą.

1805m.gruodžio 2d. prie Austerlico kaimo įvyko mūšis,kuris baigėsi puikia prancūzų pergale.Gruodžio pab.tarp Austrijos ir Prancūzijos buvo pasirašyta taikos sutartis.Austrija Napoleoną pripažino Italijos karaliumi,Prancūzijai atidavė Veneciją,Istriją,Dalmatiją ir sumokėjo 40 mln.aukso florinų
kontibuciką.

Dalis diduomenės Prūsijos karalių skatino paskelbti karą Napoleonui.1806m.Frydrichas Vilhelmas III Prancūzijai įteikė ultimatumą.Prancūzijos kariuomenė dviejose pagrindiniuose mūšiuose neįtkėtinai lengvai nugalėjo Prūsijos armiją.Spalio pab.prancūzai užėmė Berlyną.

1806m.lapkričio 21d.Berlyne Napoleonas pasirašė dekretą dėl kontinentinės blokados.Šiuo dekretu Europos šalims buvo uždrausta palaikyti ryšius su Anglija.Napoleonas įsakė Prancūzijai priklausančiose šalyse suimti visus anglus,konfiskuoti jų prekes bei kitokį turtą.Napoleonas taip pat įsakė užimti visus Hanzos sąjungos uostus.

Napoleonas nusprendė tęsti karą žemyne ir visas Europos šalis priversti vykdyti kontinentinę blokadą.

Napoleono imperijos žlugimas

Pasirašęs Tilžės taikos sutartį,Napoleonas pradėjo rengtis žygiui į Pirėnų pusiasalį.Pagrindinis šio žygio tikslas buvo priversti Ispaniją ir Portugaliją laikytis kontinentinės blokados.1807 m.pab.prancūzų kariuomenė lengvai užėmė Portugalijos sostinę Lisaboną.Kitų metų pradžioje Napoleonas pradėjo karą su Ispanija.Kovo mėn. maršalo J. Miurato daliniai užėmė Madridą.Ispanijoje buvo panaikinta Burbonų valdžia,o naujuoju šalies karaliumi Napoleonas paskelbė savo brolį Juozapą.Atrodė,kad tikslas pasiektas ir Ispanija galutinai užkariauta.Tačiau netikėtai pačiam Napoleonui ir visai Europai,apsiginklavę anglų ginklais,pasipriešino Ispanijos valstiečiai partizanai.Šalyje kilo partizaninis karas,vadinamas “gerilja“.Ispanijoje prancūzai patyrė fanatišką gyventojų neapykantą.Napoleonas,niekindamas ispanų sukilėlius,vadino juos “driskiais“.Sukilimas Ispanijoje plėtėsi ir 1808 m. vid.prancūzai valdė tik šiaurės Ispaniją iki Ebro upės.Tuo pat metu,sukilus portugalams,kuriems padėjo Anglijos kariuomenė,prancūzai prarado Portugaliją.1808 m.pab.Napoleonas pradėjo naują Ispanijos puolimą ir gruodžio mėn.prancūzai vėl užėmė Madridą.Ypatingai atkakliai prancūzams priešinosi Saragosos miestas,kurį jie buvo apsiautę net kelis mėnesius.Tačiau ir tai nepalaužė ispanų.Atrodė,kad kuo sukilusiems gyventojams blogiau sekasi,tuo įnertingiau jie priešinasi.Nors galiausiai prancūzams ir pavyko nugalėti Ispanus,tačiau Napoleonas buvo priverstas Ispanijoje laikyti 300 tūkst.geriausių savo karių.Atsigavusi po1805 m.sutriuškinimo,Austrija ėmėsi rengtis naujam karui su Prancūzija.1809 m.austrų kariuomenė,vadovaujama erchercogo Karolio,įsiveržė į Bavariją.Napoleonui pavyko atremti austrų puolimą,tačiau jie grūmėsi daug narsiau ir atkakliau negu mūšiuose prie Marengo ir Austerlico.Per karą su Austrija Napoleonas paskelbė,kad Romos miestą ir visas popiežiaus valdas prijungė prie Prancūzijos.Popiežius buvo suimtas ir nugabentas į Prancūziją.Po mėnesio nuo karo pradžios su Austrija prancūzai užėmė Vieną.Tačiau Austrijos imperatorius neprarado vilties ir tęsė karą toliau.Lemiamas prancūzų ir austrų mūšis įvyko 1809 m.prie Vagramo kaimo.Austrai patyrė tokį pat pralaimėjimą kaip ir prie Austerlico.1809 m.spalio mėn.tarp Prancūzijos ir Austrijos buvo pasirašyta taikos sutartis.Pagal ją Austrija negalėjo turėti daugiau kaip 150 tūkst.vyrų kariuomenę,ji taip pat prarado išėjimą prie Adrijos jūros,turėjo sumokėti didelią kontribuciją ir prisidėti prie kontinentinės blokados.Teritorija,Austrijos užgrobta per trečiąjį Lenkijos-Lietuvos padalijimą,buvo prijungta prie Varšuvos kunigaikštystės.Vienintelė Anglija tebetęsė karą su Prancūzija.Napoleonas nusprendė dar labiau sugriežtinti kontinentinę blokadą ir galų gale “parklubdyti Anglija ant kelių“.Tačiau tam trukdė neaiški Rusijos imperatoriaus politika.Rusija prastai laikėsi kontinentinės blokados,pro pirštus žiūrėjo į angliškų prekių kontrabandą,padidino muitus prancūziškoms prekėms.Napoleonas,manydamas,kad tik jėga privers Rusiją laikytis kontinentinės blokados,ėmė rengtis karui su Rusija.

Šiuo metu Jūs matote 71% šio straipsnio.
Matomi 1373 žodžiai iš 1923 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.