Napoleono karu priezastys
5 (100%) 1 vote

Napoleono karu priezastys

Napoleono karų sėkmės priežastys

1769 metų rugpjūčio 15 dieną. Ajačio mieste, Korsikos saloje 19-metė Leticija Bonapartė pagimdė berniuką. Šitaip pasipildė neturtingo advokato Karolio Bonaparto šeima. Advokatas nusprendė savo sūnų auklėti ne korsikietiškai, bet prancūziškai, ir kai berniukas paūgėjo, įtaisė jį valstybės lėšomis į vieną prancūzų karo mokyklą; daugiavaikė šeima pati mokyti sūnų neįstengė.

Taigi, Napoleonas yra laikomas žymiausiu karo genijumi pasaulyje. Jis kovojo ryžtingai ir nuosekliai. Napoleono imperijos sienos „judėjo“ ne tik per karus, bet ir trumpomis pertraukomis, kai pats nekariavo: patogiu momentu jis paskelbdavo atitinkamą dekretą ir besąlygiškai prie savo imperijos prisijungdavo tas šalis, kurios patikdavo. Sutartys jam neturėjo jokios reikšmės. Visose šalyse, kuriose Napoleonas faktiškai galėjo elgts kaip namuose, buvo plėšikaujama, planingai ir oficialiai. Nors Prancūzija be paliovos kariavo, šaies finansinė padėtis buvo patenkinama, skolų beveik neturėjo.

Žodžiai „imperialistinis karas“ visiškai atitinka Napoleono žygius, jų pobūdį bei esmę. Jo imperialistiniai karai truko daugelį metų, apėmė visą epochą, parodė nepaprastai sudėtingą susipinančių imperialistinių santykių su nacionaliniais išsivaduojamaisiais judėjimais tinklą. Imperializmas- tai svetimų šalių plėšimas apskritai, imperialistinis karas- grobuonių karas už tokio grobio padalijimą.

Napoleono karinė karjera- stebinantis paradoksas. Jo taktinių manevrų genialumas buvo nepranokstamas, ir jeigu jis būtų vertinamas tik pagal tai, tikriausiai jį būtų galima laikyti didžiausiu visų laikų karvedžiu. Tačiau strategijos gausumo atžvilgiu, jis darydavo neįtikėtinai didelių klaidų (įsiveržimai į Egiptą bei Rusiją). Bet vienas iš karvedžio talento kriterijų yra sugebėjimas išvengti tų didelių klaidų.

Napoleonas, žinoma, buvo egomaniakas, ir jis dažnai lyginamas su Hitleriu. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Hitlerio veiksmus daugiausia motyvavo siaubinga ideologija, o Napoleonas buvo tik ambicingas oportunistas, nesuinteresuotas klaikioms skerdynėms.

Istorinis Napoleono nuopelnas, kad jis rado vienintelį teisingą būdą, kaip strategiškai ir taktiškai panaudoti nepaprastai gausias ginkluotas mases, kurios atsirado irgi tik per revoliuciją. Be to tą strategiją ir taktiką ištobulino jis.

Paprastai, pardėdamas karą, Napoleonas stengdavosi kaip galima greičiau, žaibišku puolimu, vienu dviem triuškinančiais smūgiais parblokšti priešą ir priversti prašyti taikos.

Meistriškai Napoleonas tap pat panaudodavo pergales, gebėdavo priešininką triuškinti toliau jį persekiodamas. Jis meistriškai laikydao savo rankose ir priversdavo manevruoti milžiniškas kareivių mases ne tik rengiantis kautynėms, bet ir mūšio lauke, kai priversdavo armiją netikėtai, niekam neįtariant persigrupuoti.

Napoleonas puikiai „skaitė“ žemėlapį ir mokėjo juo naudotis kaip niekas kitas, šia prasme pranokdavo net savo štabo viršininką ir kartografą maršalą Bertjė, visus iki tol buvusius garsius karvedžius. Tačiau žemėlapis jo niekada nevaržė. Kai Napoleonas atsitraukdavo nuo žemėlapio jis vėl būdavo nepralenkiamas.

Bonapartas, būdamas originalus oratorius, gero karvedžio savybes lugino su kvadratu, kurio pagrindas ir kraštinė visada lygūs. Pagrindu jis laikė charakterį, o kraštine- protą, intelekto savybes. Jeigu charakteris stipresnis už protą, tai karvedys įsismagins ir žengs toliau negu reikia. Jeigu karvedžio protas stipresnis uz charakterį, tai, priešingai, jam pristigs vyriškumo įgyvendinti savo planą. Visišką vienvaldystę kariuomenėje jis laikė absoliučiai būtina, jei tik kariuomenė iš anksto nenusprendė pralaimėti. Pats Napoleonas, išskyrus Tulono šturmą 1793 metais, niekada nė viename kare neturėjo nei lygiateisio draugo, nei juo labiau viršesnio už save.

Tęsdamas Prancūzijos revoliucinių armijų taktiką, pirmuosiuose mūšiuose jis išvesdavo į priekį judrias šaulių gretas, kurios, artilerijos palaikomos, parengdavo pagrindinį smūgį, nuvalydavo kelią šturmuojančiomis kolonomis. Jis buvo įsitikinęs ir griežtai įtikinėjo savus maršalus ir Italijos vicekaralių Eugenijų Boharnė, kad nepakanka vien apmokyti kareivį šaudyti, reikia pasiekti, kad tas šaudytų kaip galima taikliau. Kita, vertus Napoleono nuomone, niekada nedera armijos pėstininkus šaulius pernelyg ilgai palikti be artilerijos paramos. Jei juos apšaudo priešo artilerija, tai galų gale jie lengvai gali sutrikti ir būti sutriuškinti; įjungti į mūšį artileriją buvo patariama kuo energingiau, nes tik sutelkta artilerijos ugnis gali turėti bent kiek didesnę reikšmę. Napoleono karuose artilerija vaidino didžiulį, o kartais ir lemiamą vaidmenį; pavyzdžiui, prie Frydlando 40 stambių Senarmono pabūklų, palaikiusių Viktoro korpusą, jau pačioje mūšio pradžioje sukėlė baisiausią sumaištį ir privertė rusų armiją netvarkingai, todėl pragaištingai trauktis per Frydlando miestą ir per Alną.

Nuo 1807 metų Napoleonas vis dažniau naudoja naują taktiką ir naują karinę rokiruotę, operuodamas pernelyg jau masyvioms, todėl ir pažeidžiamomis grupuotėmis, ko nedarydavo anksčiau; kol nebuvo praretėjusios sunųjų, dar revoliucinių armijų kareivių ir Egipto, Marengo,
Austerlico veteranų gretos, jis neduodavo tokių perdėm sutankintų kovinių grupuočių.

Apskritai visa karo organizacija ir laikas, pirmieji taktiniai veiksmai prieš mūšį ir jam prasidėjus turi priklausyti vyriausiajam kariuomenės vadui. Bet prieš mūšį duodamas maršalams įsakymus, Napoleonas niekada jų nevaržė detaliais, smulkmeniškais nurodymais, į ką, beje, taip buvo linkę jo amžininkai, senosios mokyklos vyriausieji vadai.

Mūšyje Napoleonas visada būdavo armijos centrinė figūra, armijos smegenys. Vykdydami savo užduotis, maršalai palaikydavo nuotolinį ryšį su Napoleonu, pranešinėdavo, kaip vyksta mūšis, prašydao pastiprinimų, informuodavo apie tolydžio besikeičiančią padėtį.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 889 žodžiai iš 1739 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.