Nariuotakojai (Arthropoda)
Biologijos referatas
TURINYS
1 .ĮVADAS
3
2 .NARIUOTAKOJŲ SKIRSTYMAS
5
2.1 VEŽIAGYVIAI
5
2.2 ŠIMTAKOJAI
7
2.3 VABZDŽIAI
8
2.4 VORAGYVIAI
16
3 .LITERATŪRA
18
ĮVADAS
Nariuotakojai (Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės
tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus
Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys
segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti
atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenų
diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinis
chitininis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be
to, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis,
susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis
virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine
sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos įvairios lervinės stadijos).
Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį.
Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virsta
galvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei
junginio – chitino.
Nariuotakojų kraujotakos sistema atvira. Nugarinėje kūno pusėje yra gerai
išsivysčiusi širdis. Kraujas vadinamas hemolimfa, kuri teka ne tik
kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis (sinusais, lakūnomis). Virškinimo
sistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinę
žarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analine
anga. Kvėpavimo sistema labai įvairi ir priklauso nuo gyvenimo būdo.
Dauguma smulkiųjų nariuotakojų kvėpavimo organų neturi ir kvėpuoja visu
kūno paviršiumi per plonytę kutikulą. Vandenyje gyvenančios rūšys turi
žiaunas ar jų funkcijas atliekančias galūnes, o sausumoje – vėduoklinius
plaučius ar trachėjas. Šalinimo sistemą sudaro Malpigijaus vamzdeliai ar
koksalinės liaukos, kurias turi žemesnieji nariuotakojai. Nervų sistemą
sudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių
smegenys. Reguliavo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos. Lytinė
sistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinis
dimorfizmas.
|Vėžiagyviai |Voragyviai |Vabzdžiai |
|[pic] |[pic] |[pic] |
|Vėžys: Kojų skaičius – 10, |Voras: Kojų |Vabzdys: Kojų skaičius|
|Kūnas: galvakrūtinė ir |skaičius – 8, |– 6, Kūnas: galva, |
|pilvelis, Akių skaičius – 2 |Kūnas: |krūtinė ir pilvelis, |
|sudėtinės, Sparnų – nėra |galvakrūtinė ir|Akių skaičius – 2 |
| |pilvelis, Akių |sudėtinės, Sparnų – 2 |
| |skaičius – 8 |poros |
| |paprastos, | |
| |Sparnų – nėra | |
Nariuotakojų skirstymas
Potipis. Žiaunakvapiai (Branchiata). Šiam potipiui priskiriami kvėpuojantys
žiaunomis vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys šio
tipo gyvūnai. Jiems būdingos 2 poros antenų, o burnos organus sudaro trys
poros pakitusių galūnių, pora mandibulių ir 2 poros maksilių.
Klasė. Vėžiagyviai (Crustacea)
Potipis. Trachėjiniai (Tracheata). Tai sausumos gyvūnai, turintis storą ir
nuo išdžiūvimo saugančią kutikulą bei gerai išsivysčiusius judėjimo
organus. Kvėpuoja trachėjomis. Galvos dalyje yra antenos ir trys poros
žandų.
Klasė. Šimtakojai (Myriapoda)
Klasė. Vabzdžiai (Insecta)
Potipis. Cheliceriniai (Chelicerata). Kūną sudaro galvakrūtinė (prosoma) ir
pilvelis (opistosoma). Pirmoji galvakrūtinės galūnių pora vadinama
cheliceromis, antroji – pedipalpais, o likusios – vaikščiojamosiomis.
Cheliceromis gyvūnai gaudo, žudo bei smulkina grobį. Būdingos 4 poros
vaikščiojamųjų galūnių. Tai sausumos, rečiau jūriniai gyvūnai.
Klasė. Voragyviai (Arachnida)
Vėžiagyviai
Vėžiagyviai (lot. Crustacea) – gana gausi rūšių skaičiumi nariuotakojų
(Arthropoda) grupė (beveik 40 000 rūšių), kuri išskiriama į atskirą potipį.
Šios grupės atstovams būdinga labai didelė formų įvairovė, atsiradusi
prisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir skirtingo gyvenimo būdo.
Didžioji dauguma vėžiagyvių yra vandens gyvūnai, bet taip pat yra ir
sausumoje gyvenančių rūšių.
Kūną sudaro dvi pagrindinės dalys – galvakrūtinė ir pilvelis, padengtas
chitinine danga, kuri tarnauja kaip apsauginis šarvas.
Vėžiagyvių sistematika
Vėžiagyvių sistematikai skiriama daug dėmėsio. Anksčiau buvo
išskiriama
viena vėžiagyvių klasė, dabar susmulkinta į keletą savarankiškų klasių:
Žiaunakojai (Branchiopoda)
Kirmėliniai vėžiagyviai arba remipedijos (Remipedia)
Cefalokaridai (Cephalocarida)
Žandakojai (Maxillopoda)
Kiautavėžiai (Ostracoda)
Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca)
Lietuvos raudonosios knygos vėžiagyviai
Pontoporėja (Pontoporeia affinis)
Vasarinis skydvėžis (Triops cancriformis)
Pavasarinis skydvėžis (Lepidurus apus)
Branchypas (Branchypus stagnalis)
Reliktinė mizidė (Mysis oculata relicta)
Ilgauodegis kalanas (Limnocalanus grimaldii macrurus)
Euritemora (Eurytemora lacustris)
Žiaunakojai (Branchiopoda) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.
Žiaunakojų būriai:
Būrys. Bešarviai (Anostraca). Lietuvoje gyvena bešarvis arba branchypas
(Branchipus stagnalis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Būrys. Skydvėžiai (Notostraca). Lietuvoje dvi rūšys: pavasarinis skydvėžis
(Lepidurus apus), vasarinis skydvėžis (Triops cancriformis) – abi rūšys
įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Būrys. Šakotaūsiai (Cladocera). Lietuvoje gyvena bosminos, dafnijos,
leptodorai.
Būrys. Kriaukliavėžiai (Conchostraca): Lietuvoje gyvena limnadija (Limnadia
lacustris)
Žandakojai (Maxillopoda) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.
Žandakojų poklasiai:
Mistakokaridai (Mystacocarida)
Irklakojai vėžiagyviai arba kopepodai (Copepoda): ciklopai ir kt.
Žuvų utėlės (Branchiura): karpių utėlė (Argulus foliaceus)
Thecostraca
Kiautavėžiai (Ostracoda) – vėžiagyvių (Crustacea) klasė.
Kiautavėžių infraklasė:
Ūsakojai (Cirripedia): Lietuvoje gyvena jūrų gilės (Balanus) ir kt.
Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca) – gausiausia vėžiagyvių klasė.
Fizinės charakteristikos
Galva iš šešių segmentų, krūtinė – iš aštuonių. Turi penkias poras kojų,
kurių pirmoji dažnai būna virtusi žnyplėmis. Pilvelis sudarytas iš šešių
segmentų, dažnai naudojamas plaukimui. Turi centrinę nervų sistemą
Klasifikacija
Poklasis. Hoplocarida
Būrys. Burnakojai (Stomatopoda)
Poklasis. Phyllocarida
Būrys. Plonašarviai (Leptostraca)
Poklasis. Eumalacostraca
Antbūris. Eucardia:
Būrys. Dešimtkojai vėžiai (Decapoda)
Būrys. Eufauzidai (Euphausiacea)
Antbūris. Peracarida:
Būrys. Šoniplaukos (Amphipoda)
Būrys. Kumidai (Cumacea)
Būrys. Lygiakojai (Isopoda): vandens asiliukas ir kt.
ŠIMTAKOJAI
Šimtakojai (lot. Myriapoda) – nariuotakojų (Arthropoda) gyvūnų potipis,
kuriam priklauso apie 10 tūkst. sausumos rūšių, priskiriamų 4 klasėms.
Kūnas ilgas, nariuotas. Beveik ant visų segmentų yra kojos. Kūno priekinėje