Narkomanija1
5 (100%) 1 vote

Narkomanija1

1121314151

TURINYS

Santrauka 2

Įvadas 3

I. Kas tai yra – narkomanija? 5

II. Narkotikai. Narkotikų rūšys. 7

III. Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. 14

1. Trumpa narkotikų vartojimo prevencijos istorija. 17

2. Pagrindiniai prevencijos principai. 18

3. Kada ir kokią informaciją pateikti moksleiviams. 20

4. Kaip kalbėtis su moksleiviais. 22

5. Socialiniai įgūdžiai. 23

6. Prevencinių programų, priemonių kūrimas. 24

7. Pagrindiniai uždaviniai mokykloms, įgyvendinančioms sveikatą 29 stiprinančios mokyklos kūrimo nuostatas.

Išvados 31

Literatūra 33

ĮVADAS

Dėl savo geografinės padėties ir gerų sausumos, jūros bei oro kelių Lietuva tapo narkotikų tranzito šalimi. Narkomanija Lietuvoje tapo grėsmingu socialiniu reiškiniu. Jauni žmonės tampa vis labiau priklausomi nuo narkotinių medžiagų, kurių pasiūla jaunimo pasilinksminimo vietose, diskotekose ir klubuose jau ne naujiena.

Tyrimų duomenys rodo, kad narkotikų vartojimas atskirose respublikos vietose ar net atskirose mokyklose yra nevienodas. Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Nustatyta, kad kai kuriose klasėse narkotikus vartoja pusė klasės moksleivių. Bendrojo lavinimo mokyklose narkotinių medžiagų vartojimo prevencija integruota į daugelio mokomųjų dalykų turinį: tikybos, etikos, biologijos, chemijos, darbų ir kūno kultūros, tačiau šios temos nagrinėjimas priklauso nuo pedagogo pasirengimo. Narkotikų prevencijai skirtų programų ir metodinės medžiagos nepakanka, o narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemos nėra funkciškai suderintos.

Pastebėta, kad skirtingo amžiaus moksleiviai nevienodai vertina narkotikus. Vyresniųjų klasių moksleiviams narkotikai atrodo patrauklesni ir tik pusė jų į narkotikus žiūri neigiamai. Populiaresni lengvieji narkotikai, bet dalis jau bandė ir stipresnių. Be to daugėja 12-14 metų amžiaus moksleivių, bandžiusių svaigintis klijais. Dauguma moksleivių suvokia, kad narkotikai kelia grėsmę žmogaus sveikatai, žino, kad ŽIV (AIDS) plinta vartojant narkotikus, bet smalsumas ir įsitikinimas, kad gyvenime reikia viską išbandyti ir neatsilikti nuo mados, skatina jaunimą rizikuoti. Todėl dabar būtina sukurti vieningą narkotikų prevencijos koncepciją, kuri sumažintų narkotinių medžiagų vartojimą tarp vaikų ir paauglių, informuotų apie žalingų įpročių daromą poveikį, paskatintų moksleiviją dalyvauti įvairiose akcijose prieš alkoholio, tabako bei kitų narkotinių medžiagų vartojimą jaunimo tarpe.

Tikslas – aptarti narkomanijos aktualumą Lietuvoje, pakalbėti apie narkotikų rūšis, apie prevencinio darbo svarbumą, apie pagalbos kelius.

Uždaviniai:

1. Susipažinti su informacija apie narkomanijos ligą, ligos priežastim, simptomais, gydymu.

2. Susipažindinti su narkotikais, jų veikimų, rūšių įvairovę.

3. Nustatyti problemines sritis, sukurti atitinkamas strategijas.

I. KAS TAI YRA – NARKOMANIJA?

Narkomanija – tai susirgimas, kuriam būdingas potraukis ir priklausomybė įvairioms psichoaktyviosioms medžiagoms.

Ligos priežastys

Pagrindinė priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t. t.

Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Įtakos turi ir vartojamos medžiagos tirpumas riebaluose, dėl to narkomanai labiau mėgsta heroiną, o ne morfiną, nes jis tirpesnis.

Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų. Neretai narkomanų šeimos būna nepilnos, dažni konfliktai tarp tėvų, jiems trūksta tėvų dėmesio ar, atvirkščiai, būna pernelyg globojami.

Simptomai

– Abstinencijos sindromas

– Dėmesio koncentracijos pablogėjimas

– Haliucinacijos

– Interesų rato susiaurėjimas

– Neigiamų pasekmių ignoravimas

– Euforija

– Psichinė priklausomybė narkotikams

– Tolerancijos sutrikimas

– Fizinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms

Ligos eiga

Pagrindinis simptomas – tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija išnyksta. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas. Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką. Vėliau
išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo. Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai. Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien. Nustatyta, kad po 4 metų 27 proc. pacientų būna stabilus pagerėjimas. Pastaruoju metu sumažėjo asmenų, vartojančių opioidus kasdien, skaičius, tačiau padaugėjo asmenų perėjusių prie „lengvų” narkotikų vartojimo.

Komplikacijos

Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais. Galiausiai galima mirtis nuo perdozavimo, somatinių komplikacijų.

Tyrimai

Liga diagnozuojama remiantis klinika, gali būti atliekami laboratoriniai toksikologiniai tyrimai psichoaktyviajai medžiagai nustatyti.

Gydymas

Iš pradžių malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai, kt. Piktnaudžiaujantiems opioidais taikoma metadono programa. Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. 1993 m. Lietuvoje įkurta reabilitacinė bendruomenė prie AIDS centro, o 1994 m. Vilniaus narkologiniame centre. Programos trukmė 3-12 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa. Gydymas padeda tik tada, kai yra stipri motyvacija nustoti vartoti narkotinę medžiagą.

II. NARKOTIKAI. NARKOTIKŲ RŪŠYS.

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga, veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas!

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų.

Narkotikais tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos cheminės medžiagos, kurias kontroliuoja vienintelė Jungtinių Tautų narkotikų konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kurios, pavyzdžiui, kanapės ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sąstingio ir mieguistumo. Dėl šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose įstatymuose apibrėžiamos specialiai kontroliuojamos narkotinės medžiagos, nepaisant jų pirminio poveikio psichikai. Pagal šią konvenciją, daugiau nei 100 medžiagų yra priskiriamos narkotikams: kanapės ir kanapių derva, opiumas, morfijus, heroinas ir visa eilė natūralių ir sintetinių opiatų, kokos medžio lapai ir kokainas. Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos narkotikams, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių vienintelę Jungtinių Tautų narkotikų konvenciją (t.y. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, „Extasy“? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir
mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.

Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir „Extasy“ – labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis. Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėlė geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto.

Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances). Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: amfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai, barbitūratai, benzodiazepinai (benzodiazepines), ecstasy, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai, chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų.

Kai naujos narkotinės medžiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, įtraukiant į Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tokį sprendimą priėmė Jungtinių Tautų narkotikų komisija. Psichotropinių medžiagų sąrašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos psichotropinėms, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją (t.y. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Kitos medžiagos

Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.

Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.

Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami

AMFETAMINAI (spydas, raketa, dopingas)

Stiprus vaistas, draudžiamas turėti be gydytojo paskyrimo. Draudžiama pardavinėti ir dalintis. Injekuojami amfetaminai yra narkotikai (Lietuvoje namudiniu būdu pagaminamas “džefas” arba efedronas yra oksiduotas metilamfetaminas)

Poveikis stimuliuojantis. Trumpalaikis 3-4 valandų aliarmo būsena – energijos antplūdis, žvalumas ir pasitikėjimas savimi. Dingsta apetitas, išsiplečia vyzdžiai, džiūsta burna. Paskui baisus išsekimas, dirglumas, nerimas, pyktis, įtarumas, nemiga, veido trūkčiojimas, traukuliai.

Iš ko pažinti? – tabletės arba kapsulės su baltais, rausvais, geltonais kristališkais milteliais, dažniausiai suvyniotos į sulankstytą popierių. Skirta uostymui, rijimui arba injekcijoms. (Žaliavos namudiniam gaminimui atsargos – efedrinas, soliutanas)

Kiti duomenys – iš neįteisintų svaigalų labiausiai paplitę (po kanapių). Neretai sukčių primaišomi į panašiai atrodančius brangesnių svaigalų miltelius. Šitokie mišiniai pavojingesni.

AMILNITRITAI (skystas auksas, raušas)

Stiprus vaistas ūmiems krūtinės anginos priepuoliams. Parduodama tik su receptu.

Poveikis stimuliuojantis. Įkvėpus garų kelias minutes svaigulio, atsipalaidavimo, palaimos pojūtis, po kurio seka blogavimas, galvos skausmai. Staigiant išsiplečiant kraujagyslėms, alpstama, gali ištikti mirtis.

Iš ko pažinti? – Tamsaus stiklo pusės mililitro ampulės arba maži flakonai su aukso spalvos skysčiu. Ampulė sutraiškoma arba skystis lašinamas ant medžiagos gabalėlio. Šviežiai atkimštas skystis malonaus kvapo, vėliau oro poveikyje ima dvokti pašvinkusiomis kojinėmis.

Kiti duomenys – jaunimo vartojama diskotekose sustiprinti svaiguliui, seksualinei iškrovai. Būna seksšopuose.

ECSTASY (Adomas, Ieva, balandėliai, diskoburgeriai, XTC, Y)

Ypač kontroliuojamas narkotikas –
metilendioksi(met)amfetaminas (MDMA arba MDA).

Poveikis trunka kelias valandas – stimuliuoja, sukelia haliucinacijas, išsiplečia vyzdžiai, džiūsta burna. Laimės, pakilumo, energijos, simpatijos jausmas, neranda sau vietos, haliucinuoja. Padauginus – neramumas, įtarumas, troškulys, nemiga, drebulys. Nuo kūno perkaitimo ir persitempimo ištinka šilumos smūgis, pradeda krešėti kraujas, nustoja skirtis šlapimas, organizme kaupiasi vanduo, neatlaiko širdis arba smegenyse išsilieja kraujas.

Iš ko pažinti? – Įvairios spalvos tabletės su linksmos šypsenos, obuolio, dobilo lapo arba dolerio simboliu, arba kapsulės, panašios į amfetamino.

Kiti duomenys – Dažnai siejama su šokiu ir todėl laikoma gero pasilinksminimo dopingu, nesukeliančiu įpratimo. Vengiant šilumos smūgio būtina dažnai, gurkšnoti vandenį – tik po nedaug.

HEROINAS (hera, henris, harikas, H)

Ypač kontroliuojamas narkotikas(diacetilmorfinas). Pardavinėjamas “čekais” po 1/16 g

Poveikis nuskausminantis. Energijos antplūdis, po ko žmogus pasidaro abejingas, viskuo patenkintas, mieguistas. Augant priklausomybei ir tolerancijai malonumo patiriama vis mažiau. Sutelktam ir ekonomiškesniam efektui pereinama prie injekcijų. Negavą lydi mėšlungis, gripavimas, nerimastingumas.

Iš ko pažinti? – Balti arba rusvi milteliai, uostomi, rūkomi arba injekuojami. Ieškoti apdegintų folijos lapelių, aprūkusių šaukštelių, popierinių, plastmasinių arba folijos vamzdelių, butelių kamščių, visiškai nudegusių degtukų, polietileno vokelių (“čekų”), injekcijų žymių dilbiuose, plaštakose, vėliau pažastyse ir net kirkšniuose.

Kiti duomenys – Heroinas vis labiau plinta, ypač tarp jaunų, daug uždirbančių specialistų. Labai grynos porcijos lengvai sukelia perdozavimą, arba komplikacijas, kai “įsidūrus” kenksmingų priemaišų (kanifolijos smuikams arba deginto molio pudros iš sumaltų plytų). Namudinės gamybos acetiliuotas opijus injekcijoms – chimija.

KANAPĖS (keifas, hašišas, anaša, guma, smala arba žolė, marihuana)

Kontroliuojamas narkotikas. Draudžiama auginti, platinti, parduoti ir vaišinti.

Poveikis trunka iki valandos – pakinta suvokimas, savijauta pakili, viskas atrodo žinoma, norisi plepėti arba tylėti, alkis, pykinimas, abejingumas gyvenimui, pasyvumas. Kartais nuo stipresnio preparato arba didesnės dozės sukyla įtarumas, o trapesnės psichikos asmenims gali prasidėti rimtesni ir nepraeinantys sutrikimai. Galimi apsigimimai.

Iš ko pažinti? – Rudi arba juodi “žiedadulkių plastilino” gabaliukai (hašišas) arba žalsvos džiovintos augalo viršūnės (žiedai su lapais – žolė, marihuana, iš kurios susukami papirosai, dažnai iš kelių rūkomojo popieriaus lapelių, ir kartoniniu filtru, arba žolės įdedama į cigaretes, iškrapščius dalį tabako.

Kiti duomenys – Džiovinti lapai arba aliejingi žiedų sakai ne tik rūkomi, bet ir geriamos pieniškos nuoviros, valgomi žali arba iškepami kaip pyragaičių įdaras. Žiniasklaida klaidina, kad už kanapių turėjimą negresia atsakomybė, tačiau skiriamos baudos, keliamos baudžiamosios bylos. Net išvengus kalėjimo, policijos archyvuose lieka informacija, ribojanti profesijos pasirinkimą ir karjerą.

KOKAINAS ir KREKAS (koksas, marafetas, milteliai, čarlis, sniegas)

Ypač kontroliuojamas narkotikas

Poveikis stimuliuojantis. Sukelia energijos antplūdį, budrumą, nepažeidžiamumo jausmą, išvaiko miegą ir alkį. Grynas veikia tik 20-30 minučių. Išsiplečia vyzdžiai, kyla temperatūra, padažnėja pulsas, stiprėja širdies tvinksniai, kyla nerimas ir bruzdumas, lydimas įtarumo ir net haliucinacijų. Galimas įpratimas. Krekas veikia greičiau, intensyviau, sukelia stipresnį potraukį ir greitą įpratimą.

Iš ko pažinti? – Balti milteliai, paprastai uostomi. Vyniojami į popieriaus, polietileno vokelius, foliją, dozės “takelis” formuojamas skutimosi peiliuku ant veidrodėlio, uostoma vamzdeliu arba popieriaus tūtele. Krekas – beveik balti kristaliukai, rūkomi pypkėmis, cigaretėmis su tabaku arba nuo folijos.

Kiti duomenys – Kokainas ir krekas itin brangūs ir ne kiekvienam prieinami, nebent lengvai “užsidirbant” iš nelegalių sandėrių, vagysčių arba prostitucijos.

LSD (lizergino rūgšties diamidas arba rūgštis)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2680 žodžiai iš 8931 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.