Narkomanijos ir hcv laboratorine diagnostika
5 (100%) 1 vote

Narkomanijos ir hcv laboratorine diagnostika

NARKOMANIJOS LABORATORINĖ DIAGNOSTIKA

Narkotinės medžiagos egzistavo visais laikais ir visose kultūrose. Deja jų paklausos labai greitai išplito stulbinančiu mokslo ir technikos pasiekimų amžiuje civilizuotase kraštuose.

Graikų kalba narkotiko reikšmė yra – „stingdantis, apsvaiginantis“. Tai medžiagos, slopinančios centrinę nervų sistemą ir sukeliančios narkozę. Nedideliais kiekiais naudojamos jos sukelia ypatingą psichinę būseną, vadinamą euforiją. Žmogus jaučia jaudulį, jėgų antplūdį, žvalumą, pagerėja nuotaika, atsiveria neribotos galimybės. Kai kada lengviau ir stipriau apsvaigstama, atsipalaiduojama, jaučiama apgaulinga palaima.

Tačiau narkotikų sukelta būsena labai pavojinga. Žmogus praranda realybės pojūtį, nepajėgia spręsti iškilusių problemų, nes mėgaujasi apgaulinga cheminių medžiagų sukelta psichikos ekstaze. Narkotinės medžiagos paveikia gebėjimą logiškai protauti ir neledžia suvokti, kokios pasekmės laukia besimėgaujančio jomis.

Pagal tarptautinę klasifikaciją medžiagos, kurios sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, skirstomos taip:

1) Alkoholis; 2) Opioidai; 3) Kanapinoidai; 4) Raminančios ir migdančios medžiagos; 5) Kokainas ir preparatai iš kolos augalo; 6) Stimuliatoriai ir kofeinas; 7) Haliucinogenai; 8) Tabakas; 9) Lakiosios medžiagos; 100 Psichoaktyvios medžiagos ir kelių narkotikų mišinys; Minėtų medžiagų poveikis įvairus. Jos vartojamos nuskausminimui arba kaip migdomieji. Vienos iš jų malšina skausmą, kitos veikia stimuliuojančiai. Kai kurios sukelia haliucinacijas. Visos narkotinės medžiagos žmogų įklampina į priklausomybės liūną ir alina sveikatą.

NARKOMANIJA – (GR. Narkė – sustingimas + mania – potraukis), liguistas potraukis vartoti medžiagas (narkotikus), sukeliančias trumpalaikę pakilią nuotaiką. Dar kitaip Narkomanija – tai liga pasireiškianti potraukiu nuolat vartoti narkotikus bei žmogaus psichinės ir fizinės būklės sutrikimais. Laikui bėgant, asmuo nebegali liautis vartojęs narkotikų. Tai lemia ilgalaikis narkotikų poveikis galvos smegenų funkcijoms, tuo pačiu ir elgesiui.

Pagal narkotikų rūšį skiriama 1) Stiprūs narkotikai – tai stipraus poveikio, pavojingi narkotikai, pvz: opiatai, kokainas. Prie jų greitai pripantama. 2) Silpni narkotikai – dažnai vartojami norint atsipalaiduoti.Prie jų priprantama psichologiškai, jie silpni, bet gana kenksmingi. 3) Stimuliantai – taip vadinami nervų sistemą stimuliuojantys narkotikai – amfetaminai, kokainas ir kofeinas. 4) Depresantai – tai barbitūratai, alkoholis ir raminamieji vaistai, kurie nervų sistemą veikia dvejopai: slopina – asmuo prislėgtas, mąsto net apie savižudybę arba atvirkščiai – asmuo jaučiasi susijaudinęs, apsvaigęs ir nekontroliuoja savo veiksmų.

2

5) Gatvės narkotikai – narkotinės medžiagos nelegaliai parduodamos ir perkamos gatvėse.

6) Haliucinogenai – tokie kaip LSD, kurie sukelia haliucinacijas. 7) Sintetiniai narkotikai- medžiagos specialiai kuriamos chemijos laboratorijose, pvz: Ivairių rūšių „ekstazi“. 8) Psichoaktyvios medžiagos – kuriomis piknaudžiaujama ir kurios sukelia problemų, gali būti įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ir arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą. Alkoholis ir tabakas taip pat narkotikai. Būna ir polinarkomanija – piktnaudžiavimas iš karto kelių rūšių narkotikais.

Narkomanui būdinga egocentrizmas, grubumas, melagingumas, paviršutiniškumas. Narkomanija vyrams sukelia impotenciją, o moterys negali turėti vaikų arba gimdo apsigimėlius. Narkomniaj mažina organizmo atsparumą, todėl dažniau susergama infekcinėmis ligomis ir kitomis, dėl tiesioginio narkotiko poveikio – vėžiu, kepenų ciroze, kraujo ir plaučių ligomis. Narkomanai platina lytines ligas. Paprastai narkomanija sukelia asmenybės degradaciją ir gerokai sutrumpina gyvenimą. Dažnai narkomanai nusižudo arba nuolat prasikalsta, siekdami gauti narkotikų, kurie labai brangūs.

Narkotinių medžiagų tyrimai

Narkotinių medžiagų gali būti aptinkama visuose organizmo skysčiuose ar audiniuose. Siekiant nustatyti narkotines ir toksines medžiagas plačiausiai paplitę šlapimo tyrimai, tačiau jas galima aptikti kraujyje, seilėse, plaukuose, prakaite ir iškvepiamame ore.

Šlapimo tyrimas yra labiausiai prieinamas ir naudingas. Jį galima atlikti naudojant įvairius metodus. Paprasčiausiai tai atlikti GREITAIS TESTAIS, kuriems nereikia jokios aparatūros, jie remiasi imunofermentiniu principu – medžiagą atpažinti padeda dirbtiniu būdu pagaminti antikūniai.

Tokius testus atlikti paprasta – šlapimui reikia paprastą švarų plastikinį ar stiklinį indą. Jei tyrimas neatliekamas iškart, šlapimas į laboratoriją turi būti pristatytas per dvi paras. Nesant ir tokios galimybės, buitinio šaldytuvo kameroje šlapimą galima laikyti 2-4 mėnesius. Naudojant GREITUS TESTUS, reikia žinoti nustatomą narkotinę ar vaistinę medžiagą.

GREITŲ TESTŲ savybės:

 Specifiškumas – testas padeda atskirti tiriamą medžiagą;

 Kryžmiškumas – leidžia atskirti panašios struktūros ar giminingas medžiagas, pavyzdžiui, opijatų testai yra teigiami
vartojant kodeiną;

 Jautrumas – galima aptikti mažesnę medžiagos koncentraciją.

Narkotinių medžiagų aptikimo laikas po vartojimo yra 2-3 paros, nors tai priklauso nuo tiriamojo asmens konstitucijos ir testo jautrumo.

3

Normalaus svorio žmonių medžiagų apykaita yra intensyvesnė, todėl narkotinės medžiagos jų šlapime išlieka trumpiau.

Kadangi toksinės medžiagos kaupiasi riebaliniame audinyje, nutukusių žmonių šlapime jų gali būti aptinkama žymiai ilgesnį laiką.

Narkotinių ir vaistinių medžiagų aptikimo šlapime trukmė

MEDŽIAGA APTIKIMO TRUKMĖ

Alkoholis 48 valandos

Amfetaminai 24 valandos

Barbitūratai 10-30 dienų

Kokainas 24-72 valandos

Heroinas 24 valandos

Marihuana 3-30 dienų

Metakvalonai 4-24 dienos

Fenciklidinas (PCP) 3-10 dienų

Metadonas 3 dienos

Pažymėtina, kad į šlapimą patekę narkotinių ir toksinių medžiagų skilimo produktai jame aptinkami trumpiau negu kitose tiriamose medžiagose, tokiose kaip kraujas, prakaitas, plaukai. Dėl šios šlapimas pirmiausia tiriamas įtariant intoksikaciją vaistinėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Išimtis – įtariant intoksikaciją marihuana ar kitais THK derivatais. Šiuo atveju narkotinės medžiagos šlapime pasirodo vėliau, todėl tyrimą reikėtų pakartoti po 5 dienų. THK skaidymo produktų aptikimas pirmojoje šlapimo porcijoje rodo dažną svaiginimąsi šiai grupei priklausančiais narkotikais.

Šlapime medžiagos nustatomos kokybiškai, todėl teigiamas rezultatas nerodo tikslios narkotikų, patekusių į kraują, koncentrcijos. Kadangi šios rūšies testų specifiškumas priklauso nuo individualių šlapimo savybių bei vaistinių ar toksinių medžiagų, kurias vartija tiriamas asmuo, teigiamas atsakymas turi būti patvirtinamas specifiškesniu dujų chromatografijos/masės spektrometrijos metodu (GC/MS). Geriausia šiuo metodu patvirtinti greitais testais gautą atsakymą.

Gavus neigiamą atsakymą, reikia atkreipti dėmesį, dėl kokių medžiagų, buvo tirtas šlapimas. Vartijus narkotines ar toksines medžiagas gali parodyti ir kiti nespecifiniai laboratoriniai tyrimai. Atliekant bendrą kraujo tyrimą, tai gali rodyti mažakraujystės ir makrocitozės (raudonieji kraujo kūneliai didesni nei įprastai) požymiai.

4

Tiriant kepenų funkciją, narkotinių medžiagų vartojimą leidžia įtarti toksinio kepenų uždegimo požymiai- nustatomas kepenų fermentų ALT, AST, GGT padidėjimas. Narkotinių medžiagų ar toksinių medžiagų vartojimą nurodo ir gretutinių infekcijų, tokių kaip ŽIV ar virusinio hepatito C žymenys tiriamųjų asmenų serume.

ŽIV ir narkomanija

Jau nuo 1984 m., paaiškėjo ŽIV infekcijos plitimo būdai, šios ligos plitimu tarp narkomanų domėjosi daugelis tyrinėtojų. Šiandien jau negalime teigti, kad visi narkomanai yra vienodi ir užsikrėtę ŽIV. Jų elgesys labai skirtingas. Reikia skirti tuos, kurie užsikrečia per švirkštus nuo užsikrėtusių lytinių būdu narkomanų, t. y reikia ieškoti kelio į kiekvieno narkomano širdį ir protą, kad būtų galima jam padėti. Tačiau yra bendrų, narkomanams būdingų bruožų: tai jų elgesys, moralinis izoliuotumas – jie dažnai neturi šeimos ir namų. Užsikrėtus ŽIV infekcija, jų gyvenimas dar pasunkėja.

ŽIV perdavimo būdai

Yra 3 viruso perdavimo būdai:

1) Lytinis – užsikrėtimo dažnumas priklauso nuo praktikuojamų lytinių santykių;

2) Perdavimo iš motinos kūdikiui – kūdikis gali užsikrėsti nuo motinos gimdymo metu per placentą, kai susimaišo jo ir motinos kraujas, bei per pieną;

3) Užsikrėtimas per kraują – dažniausiai užsikrečiama per intraveninius narkotikus, kai užkrėstais švirkštais naudojasi grupė asmenų;

ŽIV infekcijos eiga

ŽIV infekcijos eiga yra ilga (schema 1), ji baigiasi paskutine stadija – AIDS, todėl infekcijos eiga nuo užsikrėtimo momento skirstoma į keletą stadijų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1278 žodžiai iš 4244 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.