Narkomanijos prevencija jaunimo tarpe
5 (100%) 1 vote

Narkomanijos prevencija jaunimo tarpe

11213141

Narkomanijos prevencija jaunimo tarpe

Kursinis darbas

Turinys

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………. 2

2. Jaunimas ir narkotikai …………………………………………………………………………… 32.1. Narkomanijos prežastys ……………………………………………………………………. 3

2.2. Narkomanijos keliamos problemos …………………………………………………….. 6

3. Narkomanijos prevencija ………………………………………………………………………. 7

3.1. Narkomanijos prevencijos istorija ………………………………………………………. 7

3.2. Narkomanijos prevencijos programų ir priemonių kūrimas …………………… 8

3.3. Narkomanijos prevencijos programos ………………………………………………… 10

4. Narkomanijos prevencija mokyklose ……………………………………………………… 11

4.1. Pagrindiniai narkomanijos prevencijos mokyklose principai ………………… 11

4.2. Narkomanijos prevencijos mokyklose ypatumai ………………………………….. 12

4.3. Kaip reikėtų kalbėtis su moksleiviais apie narkotines medžiagas …………… 14

4.4. Socialinių įgūdžių formavimas ………………………………………………………….. 175. Apibendrinimas …………………………………………………………………………………….. 18

6. Literarūros sąrašas …………………………………………………………………………………. 20

1. ĮVADAS

Narkomanija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys. Ji griauna senąjį pasaulio supratimą apie sveikatą ir žmonijos vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų veiklos. Priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymas reikalauja daug pastangų, laiko ir ne visada yra sėkmingas, todėl jau seniai ieškoma šios problemos prevencinių priemonių. Žodis „prevencija” kilęs iš lotyniško žodžio „praevenire”, kas reiškia „ateiti pirma”. „Pritaikyti prevenciją” pažodžiui reiškia „neleisti kam nors atsitikti”. (Websterio žodynas, 1995).

Narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Dėl savo amžiaus ypatumų – rizikos nesuvokimo, noro patirti naujų pojūčių – jaunimas iš smalsumo narkotikų pabando, o vėliau įpranta juos vartoti, ar net pradeda jais prekiauti. Kad jaunimas suprastų narkotikų žalą, mokėtų jų išvengti, išsiugdytų reikiamus gyvenimo įgūdžius, būtina mokykloje dirbti prevencinį darbą. Pagal L.Bulotaitę, narkotinių medžiagų vartojimo mokyklose prevencijos programos pagrindiniai tikslai yra šie:

3 suteikti mokslaiviams reikiamų žinių;

3 formuoti brandžias vertybines nuostatas;

3 formuoti gyvenimo (asmeninius ir socialinius) įgūdžius bei sveikos gyvensenos

poreikį.

Pagrindiniai elementai, kurie yra efektyviausi dirbant narkotikų prevencijos srityje yra visuomenės supažindinimas su narkomanijos priežastimis, jos keliamomis problemomis bei šios problemos prevencijos būdais. Didelė dalis jaunimo narkomanijos prevencijos yra vykdoma mokyklose. Tam kuriamos specialios prevencijos programos, kurios yra integruojamos į mokomąjį procesą.

Šio darbo tikslas yra išsamiau supažindinti su jaunimo tarpe vykdomomis narkomanijos prevencijos programomis.

2. JAUNIMAS IR NARKOTIKAI

Lietuvoje vyksta sparčios ekonomines, socialinės ir žmonių gyvenimo permainos. Kaip naujas socialinis reiškinys, pamėgdžiojant vakarus, tarp jaunimo, net paauglių pasilinksminimo vietose (ypač diskotekose) padažnėjo įvairių naujų narkotikų vartojimas: amfetaminų grupės, ekstazio, haliucinogeno LSD preparatų, rūkomojo hašišo ir marihuanos ir net heroino, kuris per labai trumpą laiką sukelia priklausomybę. Narkotikai pardavinėjami mokymo įstaigose ir gatvėse. Labai jauni žmonės, net paaugliai – linkę pradėti vartoti narkotikus bei užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. 1998 metais Pedagogikos institutas atliko tyrimus Vilniaus mieste apie narkotikų vartojimą moksleivių tarpe. Tyrimo rezultatai kai kuriose Vilniaus mokyklose rodo tokią situaciją:

1995 metais nelegalius narkotikus mokyklose vartojo 3,2 procentai, o 1998 metais nelegalius narkotikus vartojo 26 procentai tų pačių amžiaus grupių moksleivių. Per dvejus metus nelegalių narkotikų vartojimas išaugo 8 kartus. Marihuanos vartojimas išaugo 12,5 karto. Daugybė narkotikų gerai žinomi moksleiviams(O. Grimalauskienė, 2000).

Narkotikų prevencijos tikslas – užkirsti kelią narkomanijos plitimui. Kuriant ir įgyvendinant prevencines programas,
pirmiausiai reikėtų išsamiau susipažinti su narkomanijos priežastimis bei jos keliamomis problemomis visuomenei.

Narkomanijos priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą būtų galima kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių – biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nė vieno išvardyto faktoriaus. Pagrindinės narkomanijos priežasys yra šios (L. Bulotaitė, 2000; S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001):

1. Biologinės (genetinės) priežastys. Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Emocinę įtampą jiems padeda įveikti narkotikai.

2. Psichologinės priežastys. Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas. Paminėsime keletą iš jų:

• Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks kontaktas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.

• Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasi-tenkinimas ir priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, ir narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.

• Baimės jausmas. Dažnai narkotikai pradedami vartoti, norint atsikratyti atsakomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma.

• Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Dažnai žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai.

• Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja tie, kurie dėl žemo savęs vertinimo jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijaučia visaverčiai.

• Jausmų reguliavimas. Paprastai rinkdamiesi narkotikus jaunuoliai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori savyje nuslopinti (baimės, gėdos, pavydo, ar beprasmybės, depre-sijos).

• Noras išsiskirti iš kitų.

• Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų.

• Suaugusiųjų elgesio mėgdžiojimas – tai noras greičiau tapti suaugusiam.

3. Socialinės priežastys:

3.1. Šeimos įtaka. Šeima turi didelią įtaką vaiko ugdymuisi. Narkotikų vartojimą gali lemti šie veiksniai:

• Netinkamas auklėjimas šeimoje.

• Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas ilgose komandiruotėse ar darbe.

• Dažnai sergantis (ar lepinamas) ir vienintelis vaikas šeimoje

• Dvasinės ir fizinės traumos.

• Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje.

“Žinoma, ne visų šeimų, kuriose vaikų auklėjimas yra nesistematiškas arba vaikai per daug prižiūrimi, viskas sprendžiama ir daroma už juos, vaikai taps narkomanais. Tačiau tai, jei vaikas auga socialiai pasyvia, neatsakinga, vartojiška asmenybe, nenorinčia ir nesugebančia kurti ateities planų, nes to neišmokė suaugusieji, yra labai pavojinga. Tokios nesubrendusios asmenybės, nesugebančios apsaugoti savęs nuo pagundų pabandyti naujų, nepatirtų ir malonių pojūčių, gali tapti narkomanais ( S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001)”.

3.2. Draugų įtaka ir kitos priežastys. Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, noras būti pripažintam bei bendrumo jausmas. Tai gali paskatinti paauglį pradėti vartoti narkotikus.

• Neteisingas ir nekritiškas požiūris į narkotikus.

• Smalsumas ir noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus.

• Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu ir yra didelis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piktnaudžiauja narkotikais.

•Nenoras mokytis, neužimtumas.

• Narkotinių medžiagų prieinamumas. Lengvai įsigyjami narkotikai sudaro galimybę juos dažniau vartoti.

• Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje.

• Mada.

Žinodami rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, mes galime sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius.

“Apsaugantys veiksniai šeimoje – tai geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba.

Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri santykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus
suaugusiųjų meilę, pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti, padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę (L. Bulotaitė, 2000) ”.

Narkomanijos keliamos problemos:

Pagrindinės narkomanijos keliamos problemos visuomenės lygmenyje yra šios (S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001):

• Politinės problemos. Tiesiogiai ir netiesiogiai daromas poveikis demokratijos plėtrai ir valstybių integracijai (valstybė dėl didelio narkomanų skaičiaus gali netekti užsienio investicijų ir užsienio valstybių paramos).

• Ekonominės problemos. Valstybė, kurioje daug vartojančiųjų ir platinančiųjų narkotikus, praranda darbingų žmonių išteklius, tuo pačiu ir biudžeto pajamas. Daug ekonominių išteklių panaudojama „kovai” su narkotikų prekeiviais.

• Socialinės problemos. Didėja valstybės išlaikomų asmenių ir našlaičių.

• Demografinės problemos. Valstybė netenka darbingų žmonių, kartu netekdama ir biudžeto pajamų, miršta darbingo amžiaus žmonės.

• Teisinės problemos. Problemas, susijusias su narkomanija reikia spręsti nuolat tobulinant įstatymus.

• Kriminalinės problemos. Daugėja nusikaltimų, sisjusių su narkotikų vartojimu ir prekyba. Narkotikų vartojimas reikalauja lėšų, kurios neretai gaunamos nusikalstamu būdu.

• Psichologinės problemos. Visuomenė psichologiškai nepasirengusi padėti spręsti narkomanų problemos.

• Kultūrinės problemos. Jaunimas elgiasi ir vertina narkotikų vartojimą ir rizikingą elgesį priklausomai nuo šalies kultūros normų ir auklėjimo.

• Religinės problemos. Bažnyčia didesnei jaunimo daliai nėra didelis autoritetas ir atsvara masinei kultūrai. Nepaisant to, narkotikų vartojimas yra dvasinė-religinė prob- lema, nes dorovės normų nesilaikymas skatina narkomanijos plitimą.

• Moralinės problemos. Visuomenėje, kur vyksta dideli pokyčiai, susiję su šeimos autoriteto smukimu, konkurencine darbo rinka, mažėjančiu jaunimo savęs vertinimu ir nesugebėjimu pasirinkti, moralinės normos nepaisymas sunkina galimybę joje įsitvirtinti.

3. NARKOMANIJOS PREVENCIJA

Narkotikų vartojimo prevencijos istorija

“Vykdant narkomanijos prevenciją, būtina žinoti kada, kaip ir kokią informaciją pateikti, kokias poveikio priemones naudoti, kad žmonės nepradėtų vartoti svaigiųjų medžiagų. Paskutiniais dešimtmečiais galime išskirti net keletą šios problemos sprendimo etapų, kuriuose buvo naudojami skirtingi prevencijos būdai (L.Bulotaitė, 2000)”:

• Gąsdinimas. Naudojant gąsdinimo metodą buvo pateikiama kuo daugiau bauginančios informacijos apie vartojimo pasekmes, rodomos narkomanų bei pažeistų jų organų nuotraukos. Deja, tai nedavė laukiamų rezultatų. Daugumai ypač jaunų žmonių, tos bauginančios pasekmės atrodė labai tolimos ir nesusiję su jų elgesiu. Kartais tai sukelia baimės jausmą, tačiau jis irgi neskatina keisti savo elgesio. Psichologai yra ištyrę, kaip baimė veikia žmogaus elgesį. Jei baimės jausmas labai stiprus, įsijungia psichologiniai gynybos mechanizmai, iržmogus šios bauginančios informacijos paprasčiausiai nepriima, negirdi, ima juoktis ar pan.

• Informacija. Prevencinės priemonės buvo skirtos pateikti kuo tikslesnę ir gausesnę informaciją, statistinius duomenis. Deja jau seniai nustatyta kad vien informacija žmogaus elgesio nepakeičia.

• Formuojami atsisakymo įgūdžiai. Pagrindinė užduotis – išmokinti jaunimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, tvirtai pasakyti ,,NE“. Tačiau nemokėjimas atsisakyti, atsispirti bendraamžių spaudimui – tik viena iš narkotinių medžiagų vartojimo priežasčių. Todėl vien šio įgūdžio formavimas neišsprendžia problemos.

• Ugdomi socialiniai įgūdžiai. Ieškodami vis efektyvesnių prevencijos metodų, psichologai pabandė išsiaiškinti, kokie žmonės pradeda vartoti svaigiąsias medžiagas. Buvo nustatyta, kad tai asmenys, kurie menkai save vertina, nepasitiki savo jėgomis, jaučiasi atstumti, nemylimi, nereikalingi. Jie nemoka spręsti konfliktų bei iškylančių psichologinių sunkumų, neturi bendravimo įgūdžių, nuolat jaučia nerimą, įtampą. Tai ir paskatino kurti prevencines programas, kuriose į pirmą vietą iškilo socialinių įgūdžių ugdymas.

Šiuolaikinėse prevencinėse programose naudojami visi šie metodai: pateikiama informacija, žinios, formuojamos nuostatos, vertybės ir socialiniai įgūdžiai. Svarbu ne tik pateikti informaciją apie narkotikus, jų poveikį, bet ir pakeisti žmonių nuostatas, didinti jų psichologinį atsparumą, puoselėti psichologinę brandą, tikintis, kad ateity tai užkirs kelią įvairiems asmenybės sutrikimams, socialinėms disfunkcijoms, taip pat ir svaiginimuisi narkotinėmis medžiagomis.

Narkomanijos prevencijos programų ir priemonių kūrimas

Narkotikų vartojimo prevencinės programos ir priemonės bus efektyvios tik tada, kai jos bus kruopščiai suplanuotos numatant visus žingsnius – nuo tikslų iškėlimo iki įvertinimo. Planuojant įvairias prevencines programas, priemones daugelio autorių yra siūlomi šie etapai:

1. Situacijos įvertinimas.

Siūloma išsiaiškinti, kokios narkotinės medžiagos vartojamos (klasėje, mokykloje, rajone ar pan.); ar skiriasi vartojimas įvairiose amžiaus grupėse; koks moksleivių žinių apie narkotines medžiagas lygis.
informaciją apie jau taikomas įvairias prevencines priemones, projektus, jų efektyvumą. Įvertinus situaciją, būtina pasirinkti poveikio grupę (tikslinę grupę), t.y. nuspręsti, ar programa skirta visiems moksleiviams ar tik tam tikrai amžiaus grupei, o gal „rizikos grupės“ moksleiviams? Problemos įvertinimas padės atskleisti poreikius ir numatyti kitą etapą – tikslus.

2. Tikslai.

Šiame etape būtina suformuluoti tikslus ir uždavinius. Tam reikėtų atsakyti į klausimą – ko siekiama šiuo projektu ar programa? Tai gali būti noras suteikti moksleiviams tikslią informaciją apie narkotines medžiagas; suformuluoti sveiko gyvenimo įgūdžius, nuostatas; ar sumažinti narkotikų vartojimą. Suformulavus tikslą, numatomi konkretūs uždaviniai, kurių sprendimas padės nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo. Į programos tikslų, uždavinių svarstymą rekomenduojama įtraukti tiek mokytojus, tiek mokyklos psichologą, tėvų komiteto narius bei pačius moksleivius. Tai padės užsitikrinti jų paramą vykdant programą.

3. Resursų nustatymas.

Žinant programos tikslus būtina įvertinti, kokių resursų reikia jiems pasiekti. Resursai – tai ne vien pinigai, bet ir mokomosios priemonės (tai gali būti video filmai, lankstinukai, plakatai ir pan.), specialistai (galintys skaityti paskaitas, organizuoti diskusijas ir pan.). Jau planuojant programą būtina numatyti galimus finansavimo šaltinius (tai gali būti įvairių fondų, draugijų parama, valstybinės programos ir pan.), užsitikrinti paramą.

4. Turinio apibrėžimas bei metodų, technikų pasirinkimas.

Tai priklauso nuo programos tikslo. Būtina aptarti kiekvieną priemonės ar programos etapą bei jo turinį.

5. Įdiegimas.

Įdiegimas bus sėkmingesnis, jei programą kurs visas kolektyvas. Prieš įdiegimą būtinas paruošiamasis darbas, kurio metu bendruomenė supažindinama su programos tikslais, numatomais rezultatais ir pan. Tai lyg programos reklama.

6. Įvertinimas.

Ar programa buvo efektyvi, pasiekė savo tikslą? Programos kūrėjus visada domina šis klausimas, nes tai – jų darbo rezultatas. Tačiau įvertinti programą būtina ir dėl kitų priežasčių – dažnai reikia pateikti atliktų darbų arba finansines ataskaitas. Nuo to gali priklausyti ar ateity, kitoms programoms, vėl bus gaunama finansinė ar kitokia parama. Programas įvertinti galima įvairiais būdais. Dažnai sunku pasakyti ar pasiektas numatytas tikslas. Pvz., jei tikslas buvo sumažinti narkotikų vartojimą, pakeisti nuostatas, rezultatai gali paaiškėti tik po 10 metų. Labai naudinga programą vertinti etapais, pvz., kiekvieną numatytą uždavinį. Tai leidžia anksti pamatyti stipriąsias bei silpnąsias programos puses, padarytas klaidas ir pakoreguoti sekančius programos vykdymo etapus. Vienas iš įvertinimo būdų – dalyvių apklausa. Tiek prieš programą, tiek po jos mokiniai gali užpildyti anketas. Jas palyginus galima nustatyti, ar pasikeitė jų žinių lygis, informuotumas. Programą gali įvertinti ir mokytojai,tėvai. Vienas efektyvumo rodiklių yra ir dalyvių aktyvumas.

Prevencijos programos

Prevencija – tai ne vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl ji efektyvesnė, kai yra planuojama, vykdoma pagal atitinkamą prevencijos programą. Prevencijos programų tikslas – apsaugoti visuomenę, ypač jaunimą, nuo narkotikų vartojimo ir rizikingo elgesio. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija mokykloje – tai sudėtinė Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 metų programos dalis, kurią 1999 metų rugsėjo 6 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Svarbiausias šios programos tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Tam būtina:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2517 žodžiai iš 5000 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.