Narkomanijos prevencija jaunimo tarpe
5 (100%) 1 vote

Narkomanijos prevencija jaunimo tarpe

Narkomanijos prevencija jaunimo tarpe

Kursinis darbas

Turinys

1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………. 2

2. Jaunimas ir narkotikai …………………………………………………………………………… 32.1. Narkomanijos prežastys ……………………………………………………………………. 3

2.2. Narkomanijos keliamos problemos …………………………………………………….. 6

3. Narkomanijos prevencija ………………………………………………………………………. 7

3.1. Narkomanijos prevencijos istorija ………………………………………………………. 7

3.2. Narkomanijos prevencijos programų ir priemonių kūrimas …………………… 8

3.3. Narkomanijos prevencijos programos ………………………………………………… 10

4. Narkomanijos prevencija mokyklose ……………………………………………………… 11

4.1. Pagrindiniai narkomanijos prevencijos mokyklose principai ………………… 11

4.2. Narkomanijos prevencijos mokyklose ypatumai ………………………………….. 12

4.3. Kaip reikėtų kalbėtis su moksleiviais apie narkotines medžiagas …………… 14

4.4. Socialinių įgūdžių formavimas ………………………………………………………….. 175. Apibendrinimas …………………………………………………………………………………….. 18

6. Literarūros sąrašas …………………………………………………………………………………. 20

1. ĮVADAS

Narkomanija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys. Ji griauna senąjį pasaulio supratimą apie sveikatą ir žmonijos vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų veiklos. Priklausomų nuo narkotikų asmenų gydymas reikalauja daug pastangų, laiko ir ne visada yra sėkmingas, todėl jau seniai ieškoma šios problemos prevencinių priemonių. Žodis „prevencija” kilęs iš lotyniško žodžio „praevenire”, kas reiškia „ateiti pirma”. „Pritaikyti prevenciją” pažodžiui reiškia „neleisti kam nors atsitikti”. (Websterio žodynas, 1995).

Narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Dėl savo amžiaus ypatumų – rizikos nesuvokimo, noro patirti naujų pojūčių – jaunimas iš smalsumo narkotikų pabando, o vėliau įpranta juos vartoti, ar net pradeda jais prekiauti. Kad jaunimas suprastų narkotikų žalą, mokėtų jų išvengti, išsiugdytų reikiamus gyvenimo įgūdžius, būtina mokykloje dirbti prevencinį darbą. Pagal L.Bulotaitę, narkotinių medžiagų vartojimo mokyklose prevencijos programos pagrindiniai tikslai yra šie:

3 suteikti mokslaiviams reikiamų žinių;

3 formuoti brandžias vertybines nuostatas;

3 formuoti gyvenimo (asmeninius ir socialinius) įgūdžius bei sveikos gyvensenos

poreikį.

Pagrindiniai elementai, kurie yra efektyviausi dirbant narkotikų prevencijos srityje yra visuomenės supažindinimas su narkomanijos priežastimis, jos keliamomis problemomis bei šios problemos prevencijos būdais. Didelė dalis jaunimo narkomanijos prevencijos yra vykdoma mokyklose. Tam kuriamos specialios prevencijos programos, kurios yra integruojamos į mokomąjį procesą.

Šio darbo tikslas yra išsamiau supažindinti su jaunimo tarpe vykdomomis narkomanijos prevencijos programomis.

2. JAUNIMAS IR NARKOTIKAI

Lietuvoje vyksta sparčios ekonomines, socialinės ir žmonių gyvenimo permainos. Kaip naujas socialinis reiškinys, pamėgdžiojant vakarus, tarp jaunimo, net paauglių pasilinksminimo vietose (ypač diskotekose) padažnėjo įvairių naujų narkotikų vartojimas: amfetaminų grupės, ekstazio, haliucinogeno LSD preparatų, rūkomojo hašišo ir marihuanos ir net heroino, kuris per labai trumpą laiką sukelia priklausomybę. Narkotikai pardavinėjami mokymo įstaigose ir gatvėse. Labai jauni žmonės, net paaugliai – linkę pradėti vartoti narkotikus bei užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. 1998 metais Pedagogikos institutas atliko tyrimus Vilniaus mieste apie narkotikų vartojimą moksleivių tarpe. Tyrimo rezultatai kai kuriose Vilniaus mokyklose rodo tokią situaciją:

1995 metais nelegalius narkotikus mokyklose vartojo 3,2 procentai, o 1998 metais nelegalius narkotikus vartojo 26 procentai tų pačių amžiaus grupių moksleivių. Per dvejus metus nelegalių narkotikų vartojimas išaugo 8 kartus. Marihuanos vartojimas išaugo 12,5 karto. Daugybė narkotikų gerai žinomi moksleiviams(O. Grimalauskienė, 2000).

Narkotikų prevencijos tikslas – užkirsti kelią narkomanijos plitimui. Kuriant ir įgyvendinant prevencines programas,
pirmiausiai reikėtų išsamiau susipažinti su narkomanijos priežastimis bei jos keliamomis problemomis visuomenei.

Narkomanijos priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą būtų galima kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių – biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nė vieno išvardyto faktoriaus. Pagrindinės narkomanijos priežasys yra šios (L. Bulotaitė, 2000; S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001):

1. Biologinės (genetinės) priežastys. Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Emocinę įtampą jiems padeda įveikti narkotikai.

2. Psichologinės priežastys. Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas. Paminėsime keletą iš jų:

• Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks kontaktas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.

• Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasi-tenkinimas ir priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, ir narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.

• Baimės jausmas. Dažnai narkotikai pradedami vartoti, norint atsikratyti atsakomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma.

• Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Dažnai žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai.

• Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja tie, kurie dėl žemo savęs vertinimo jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijaučia visaverčiai.

• Jausmų reguliavimas. Paprastai rinkdamiesi narkotikus jaunuoliai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori savyje nuslopinti (baimės, gėdos, pavydo, ar beprasmybės, depre-sijos).

• Noras išsiskirti iš kitų.

• Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų.

• Suaugusiųjų elgesio mėgdžiojimas – tai noras greičiau tapti suaugusiam.

3. Socialinės priežastys:

3.1. Šeimos įtaka. Šeima turi didelią įtaką vaiko ugdymuisi. Narkotikų vartojimą gali lemti šie veiksniai:

• Netinkamas auklėjimas šeimoje.

• Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas ilgose komandiruotėse ar darbe.

• Dažnai sergantis (ar lepinamas) ir vienintelis vaikas šeimoje

• Dvasinės ir fizinės traumos.

• Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje.

“Žinoma, ne visų šeimų, kuriose vaikų auklėjimas yra nesistematiškas arba vaikai per daug prižiūrimi, viskas sprendžiama ir daroma už juos, vaikai taps narkomanais. Tačiau tai, jei vaikas auga socialiai pasyvia, neatsakinga, vartojiška asmenybe, nenorinčia ir nesugebančia kurti ateities planų, nes to neišmokė suaugusieji, yra labai pavojinga. Tokios nesubrendusios asmenybės, nesugebančios apsaugoti savęs nuo pagundų pabandyti naujų, nepatirtų ir malonių pojūčių, gali tapti narkomanais ( S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001)”.

3.2. Draugų įtaka ir kitos priežastys. Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, noras būti pripažintam bei bendrumo jausmas. Tai gali paskatinti paauglį pradėti vartoti narkotikus.

• Neteisingas ir nekritiškas požiūris į narkotikus.

• Smalsumas ir noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus.

• Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu ir yra didelis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piktnaudžiauja narkotikais.

•Nenoras mokytis, neužimtumas.

• Narkotinių medžiagų prieinamumas. Lengvai įsigyjami narkotikai sudaro galimybę juos dažniau vartoti.

• Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje.

• Mada.

Žinodami rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, mes galime sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius.

“Apsaugantys veiksniai šeimoje – tai geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba.

Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri santykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus
suaugusiųjų meilę, pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti, padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę (L. Bulotaitė, 2000) ”.

Narkomanijos keliamos problemos:

Pagrindinės narkomanijos keliamos problemos visuomenės lygmenyje yra šios (S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001):

• Politinės problemos. Tiesiogiai ir netiesiogiai daromas poveikis demokratijos plėtrai ir valstybių integracijai (valstybė dėl didelio narkomanų skaičiaus gali netekti užsienio investicijų ir užsienio valstybių paramos).

• Ekonominės problemos. Valstybė, kurioje daug vartojančiųjų ir platinančiųjų narkotikus, praranda darbingų žmonių išteklius, tuo pačiu ir biudžeto pajamas. Daug ekonominių išteklių panaudojama „kovai” su narkotikų prekeiviais.

• Socialinės problemos. Didėja valstybės išlaikomų asmenių ir našlaičių.

• Demografinės problemos. Valstybė netenka darbingų žmonių, kartu netekdama ir biudžeto pajamų, miršta darbingo amžiaus žmonės.

• Teisinės problemos. Problemas, susijusias su narkomanija reikia spręsti nuolat tobulinant įstatymus.

• Kriminalinės problemos. Daugėja nusikaltimų, sisjusių su narkotikų vartojimu ir prekyba. Narkotikų vartojimas reikalauja lėšų, kurios neretai gaunamos nusikalstamu būdu.

• Psichologinės problemos. Visuomenė psichologiškai nepasirengusi padėti spręsti narkomanų problemos.

• Kultūrinės problemos. Jaunimas elgiasi ir vertina narkotikų vartojimą ir rizikingą elgesį priklausomai nuo šalies kultūros normų ir auklėjimo.

• Religinės problemos. Bažnyčia didesnei jaunimo daliai nėra didelis autoritetas ir atsvara masinei kultūrai. Nepaisant to, narkotikų vartojimas yra dvasinė-religinė prob- lema, nes dorovės normų nesilaikymas skatina narkomanijos plitimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1502 žodžiai iš 5000 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.