Narkomanijos problema jaunimo tarpe
5 (100%) 1 vote

Narkomanijos problema jaunimo tarpe

112131

UGDYMAS IR SOCIALIZACIJA.

NARKOMANIJOS PROBLEMA JAUNIMO TARPE

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..3-4

NARKOMANIJOS PROBLEMA JAUNIMO TARPE……………………………………………………..4-9

IŠVADA……………………………………………………………………………………………………………… …11-12

NAUDOTA LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………13

Įvadas

Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su Rytų kultūros buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Vakarų kultūrai narkotinių medžiagų vartojimas nebūdingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Narkotikų vartojimas Lietuvoje taip pat neturi senų tradicijų. Lietuvių tautosakoje minimos aguonos ir kanapės nuo seno buvo žinomi kaip augalai, vartojami kulinarijoje. O šiandien išgirdę apie šiuos augalus pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Tarybiniais metais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. Deja, iš tiesų taip nebuvo, nors tada narkotikus vartojančių žmonių buvo žymiai mažiau, negu pastaruoju metu.

Pasaulyje narkotines medžiagas vartoja apie 200 milijonų žmonių. Narkotikų pramonė sudaro aštuonis procentus visos pasaulinės prekybos. Trys milijonai narkomanų per dieną suvartoja apie keturias tonas įvairių narkotikų. Vokietijoje vienas narkomanas per mėnesį narkotikams vidutiniškai išleidžia apie 120 eurų, tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose – apie 300 dolerių. Ši priklausomybė vis labiau plinta Vakarų šalyse tarp jaunimo. Europoje vidutinis narkomanų amžius yra apie 27 metus, Lietuvoje jis daug mažesnis. Žinomi atvejai, kai net septynmečiai vaikai leidžiasi intraveninius narkotikus. Be to, vartojančių narkotikus moterų kūdikiai jau gimsta su priklausomybe , jie taip pat yra gydomi nuo jos. Be abejo, narkotikai sutrikdo normalų vaisiaus vystymąsi, sergančios hepatitu moterys juo apkrečia ir vaisių, todėl būna daug apsigimimų.

Nuo 1991 iki 2001 m Lietuvoje segančiųjų narkomanija skaičius padidėjo 7,6 karto. Į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl priklausomybės narkotikams kreipiasi vis jaunesnio amžiaus pacientai, besikreipiančiųjų asmenų amžiaus vidurkis 2001 m buvo 5 m. jaunesnis nei Europos Sąjungoje. Daugiau nei 11 procentų registruotų narkomanų yra nuo 15 iki 19 metų amžiaus.

Kiekvienas narkomanas per metus į narkomaniją įtraukia vidutiniškai nuo septynių iki vienuolikos asmenų, nes siekdamas užsidirbti narkotikams, pats juos pardavinėja kitiems, įtraukdamas ir nevartojančius asmenis. Oficialiai skelbiama, kad vienokia ar kitokia priklausomybės liga Lietuvoje serga maždaug 70 tūkst. žmonių. Ko gero, tas skaičius realiai yra dar didesnis.

“ Vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tame tarpe požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja problemų susijusių su girtavimu. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Paauglystėje vystosi fiziniai ir intelektiniai sugebėjimai, formuojas gyvenimo įgūdžiai. Todėl narkotikų platinimas paauglių tarpe tampa pavojingu socialiniu reiškiniu.”

Narkomanijos problema jaunimo tarpe

2001 metais Lietuvos mokyklose buvo atliktas tarptautinis ESPAD tyrimas, siekiant išsiaiškinti ką moksleiviai žino apie narkotikus ir ar jie jų yra vartoję. Sužinota, kad narkotikai daugiau plinta didesnių miestų mokyklose. Daugelis kaimo ir mažesnių miestelių mokyklų nurodė, kad jų mokyklose narkotikų vartojimo nepastebėta ir moksleiviai anketose neatžymi.

Tačiau kai kurios gyvenviečių mokyklos pateikė gana liūdnus ir stulbinančius rezultatus tiek pagal pavartojusių moksleivių skaičių, tiek pagal narkotinių medžiagų įvairovę (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazy, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir t.t.).

Paauglystė – ypatingas gyvenimo laikotarpis, nes bręstančio organizmo funkcijų pokyčiai stipriai veikia paauglių psichiką. Jie nori atrodyti suaugę, savarankiški, labai vertina bendraamžių ir draugų nuomonę. Mėgdžiodami ne visada tinkamą suaugusiųjų elgseną, jų įpročius ar tradicijas, kad pasirodytų panašūs į juos, paaugliai pradeda rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ar svaigintis įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, pernelyg laisvai ir šiurkščiai elgtis ar net nusikalsti. Yra svarbu žinoti narkotikų vartojimo priežastis ir laiku užkirsti tam kelią.Todėl galima teigti, kad viena iš aktualiausių šių dienų Lietuvos jaunimo problemų – plintanti narkomanija .



1. Genetinės priežastys.

Statistika rodo, kad 20 proc. vaikų, kurių tėvai priklauso nuo
alkoholio, tampa alkoholikais ar narkomanais. Dėl įgimto endoforinų kiekio nepakankamumo (endoforinai – cheminės medžiagos, kurios gaminasi smegenyse ir reguliuoja skausmo jutimą, miegą, elgesį, emocijas) kai kurie žmonės yra jautresni ir labiau pažeidžiami. Emocinę įtampą jie įveikia vartodami alkoholį ir narkotikus.

2. Psichologinės priežastys.

80 proc. Žmonių tampa alkoholikais ir narkomanais dėl psichologinių ar šeimos problemų :

– pesimizmas ir vidinis diskomfortas

– nusivylimas žmonėmis

– vienišumo jausmas

– nepasitenkinimas ir nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų

– sąžinės priekaištai ir kt.

3. Šeimos įtaka.

Paprastai narkotikų vartojimą lemia šie veiksniai :

– augo šeimoje be tėvo arba tėvas buvo nepakankamai griežtas ir reiklus, todėl šeima rūpinosi vaikus lepinti linkusi mama

– buvo perdėtai kontroliuojamas, stebimas kiekvienas žingsnis, netinkamai vertinami, niekinami vaiko sugebėjimai

– patyrė dvasinių ar fizinių traumų : buvo išprievartautas ar su juo buvo elgiamasi brutaliai

Priežasčių, kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus gali būti ir daugiau : jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; mėgsta riziką; nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir panašiai. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Paaugliams nejučiomis formuojasi požiūris į narkotikus ir jų vartojimą. Vaikai stebi aplinką, apie narkotikus sužino iš kino filmų, televizijos, vaizdo ir garso įrašų, žurnalų, interneto. Vaikas ar paauglys mato, kaip prabangiai gyvena prekiaujantys narkotikais televizijos filmų herojai, o jam patinkanti kino žvaigždė naujausiame filme traukia cigaro dūmą; klausosi dainos apie tai, kaip veikiant narkotikams, nuostabiai atrodo pasaulis; skaito interneto tinklapį, kuris skatina pritarti marihuanos legalizavimui. Su narkotikais, alkoholiu, cigaretėmis susijusi informacija paauglius gali pasiekti visai netikėtai: jos gali būti žurnale skelbiamoje reklamoje, kino filmo herojaus kalboje ir t.t. Tokia informacija laipsniškai formuoja nuostatą, kad svaigiųjų medžiagų vartojimas yra savaime suprantama gyvenimo norma.

Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius.

Kaip minėta, narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, mokykloje. Atsiranda atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.

Be to, narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis sukelia organizmo intoksikaciją, priklausomybę, sutrikdo psichiką. Žalingas sveikatai vartojimas diagnozuojamas tada, kai pakenkiama fizinei arba psichikos sveikatai. Priklausomybės sindromas reiškiasi poreikiu vartoti psichoaktyviąją medžiagą.

Psichinė priklausomybė dažniausiai susiformuoja po pirmojo bandymo vartoti narkotiką ir pasižymi potraukiu vartoti toliau. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinės ir cheminės pusiausvyros sąlyga. Ji pasireiškia sunkiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti tam tikras narkotiko kiekis. Narkotiko vartojimo sukeltus nemalonius reiškinius panaikina nauja dozė. Prie sveikatos sutrikimų, susijusių su narkotikų vartojimu yra minimi miego
išsekimas, pykinimas, depresija, nerimas, širdies ritmo sutrikimai. Vartojant narkotikus žala yra padaroma visam organizmui.

Kalbėdami su moksleiviais apie narkotikus šiandien jau nebegalime apsiriboti paprasta paskaita. Per kelerius metus vaikai labai pasikeitė. Kai kurie jau pabandė narkotikų arba tam pritaria. Šių dienų mokinys apie narkotikus žino daugiau negu suaugusieji – mokytojai, tėvai ar gydytojai. Tai natūralu. Narkotikų vartojimas – jų laikmečio problema. Narkotikai – populiari pertraukų, įvairių moksleivių vakarėlių tema. Narkotikai ypač dažnai vartojami diskotekose. Šiandieninis jaunimas, kaip ir pati visuomenė neturi vieningų dorovės idealų, sunkai suvokia laisvės sąvoką, nenuoseklus jų ir ideologinės sistemos supratimas. Kad išugdyti sveiką jaunąją kartą, kuriančią planus dėl savo ir šalies ateities, nebeužtenka skaityti paskaitas ar vesti debatų laidas per masines informacijos priemones. Visiems mums reikia mokytis gyventi su jaunimu, eiti koja kojon su jų problemomis, jų siekiais bei stengtis nukreipti juos teisinga linkme. Ugdymo sociologijos mokslas bando jaunimui padėti pritapti nuolat besikeičiančioje šio laikmečio visuomenėje. Šeima yra svarbiausia terpė , kurioje vaikas gali sėkmingai augti ir vystytis. Pasak psichologo G.Valicko , nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas .Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tų šeimų vaikams , kurios turi problemų dėl ekonominių ,socialinių ir kultūrinių pokyčių . Šiandieniniai tėvai mažai žino apie narkotines ir psichotropines medžiagas, nes jie užaugo kitoje socialinėje aplinkoje. Todėl supratingumas, bendradarbiavimas su ugdymo institucijų specialistais gali supažindinti juos su narkomanijos problemomis. Nors įstatymas dėl narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų prevencijos švietimo įstaigose labiau akcentuoja šio įstatymo vykdymą ugdymo įstaigų darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, policijos bei savivaldybių paskirtiems asmenims, pamatai šio įsakymo vykdymui yra dedami šeimose. Neretai mes savo vaikams tvirtiname, kad vargstame, dirbame jų labui, o jie atsidėkoti turi mūsų klausydami ir mokydamiesi. O vaikas neranda tos prasmės ir paaiškinimo apie savo buvimo esmę šioje žemėje. Jis blaškosi, nes neranda atramos po savo kojomis. “Gal ir keista, bet narkotikai ateina į šeimą ne dėl vaiko savybių. Tik tada, kai tėvai savo vaikui yra ne baudėjai, ne prievaizdai, o autoritetas, vaikas su visomis problemomis skuba pas juos. Tokiose šeimose tėvai yra priešnuodis visoms vilionėms. Net ir tada, kai vaikas neatsispiria pagundai išbandyti – savo skaudžią patirtį patiki tėvams. Jei vaikas jausis mylimas ir reikalingas ne dėl gerų pažymių, ne dėl kitų gerai atliktų darbų, o todėl, kad jis pats – vienintelis, nepakartojamas ir labai mylimas, jis nesisvaigins.”

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 1835 žodžiai iš 3052 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.