Narkotikai
5 (100%) 1 vote

Narkotikai

Statistiniai duomenys liudija, kad per paskutinius 5 metus narkomanu skaicius Lietuvoje isaugo beveik 10 kartu. Dauguma narkomanu – jauni zmones, kuriu amzius nesiekia 35 metu. Tik 30% registruotu medicininese istaigose narkomanu yra virs 35 metu amziaus. Pokalbiai su besigydanciais narkomanais liudija, kad dauguma ju pradejo vartoti narkotikus dar paauglysteje. 1995 metais Pedagogikos Institutas dalyvavo Europos mokyklu projekte, tiriant rukymo, alkoholio ir narkotiku vartojimo paplitima moksleiviu tarpe. Tyrime dalyvavo 3196 15-16 metu moksleiviai. Nustatyta, kad nelegalius narkotikus vartojo 3,2% moksleiviu. Daugiausia moksleiviu tarpe paplites marichuanos rukymas, taciau moksleiviai jau bande ir amfetamina, „ekstasy“, LSD bei kitus narkotikus.

Kodel jauni zmones, kaip ir kai kurie suaugusieji, vartoja narkotikus? Priezasciu nurodoma labai daug. Taciau visas jas galime suvesti i tris pagrindines grupes:

1. Itampos sumazinimas ar streso iveikimas. Narkotines medziagos vartojamos siekiant euforines busenos, norint pamirsti visas problemas, sumazinti itampa, nemalonias emocijas. Narkotiniu medziagu vartojimas tampa itampos ar streso iveikimo metodu.

2. Narkotiku efektas. Narkotines medziagos vartojamos norint isbandyti veikima, patirti pakitusia samones busena. Pagrindinis vartojimo tikslas – malonumo siekimas.

3. Bendraamziu itaka. Svaiginancios medziagos vartojamos socialiniame kontekste. Norima kartu praleisti laika, neatsilikti nuo draugu.

Taigi priezasaiu ratas labai platus. O kaip su pasekmemis? Butent apie jas vartotojai ir negalvoja. Pirmiausia pabandykime pasiaiskinti, kas yra narkotines medziagos ir kaip jos veikia/

Narkotikai – tai medziagos, kuriu vienkartinis naudojimas sukelia euforija ar kitus malonius pojucius, o sistemingas vartojimas – psichologine ir fizine priklausomybe. Kad medziaga butu pripazinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus. Medicinini – medziaga specifiskai veikia centrine nervu sistema. Socialini – placiai paplites nemedicininis sios medziagos vartojimas. Juridini – medziaga pripazinta narkotiku ir itraukta i narkotiniu medziagu sarasa (siu medziagu neteiseta gamyba, laikymas ar realizavimas yra istatymo draudziami). Is siu kriteriju galime suprasti, kad narkotiniu medziagu sarasas nera pastovus. Jis gali buti papildomas, koreguojamas priklausomai nuo to, kokios medziagos yra vartojamos svaiginimosi tikslais.

Kaip sios medziagos veikia? Nustatyta, kad ju poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rusies, vartojimo budo, dozes), asmens (asmenybes ypatumu, ankstesnes narkotiku vartojimo patirties, fizines bei psichines sveikatos, vartojimo motyvu) bei socialines aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi, narkotiku poveikis kiekvienam asmeniui yra gana individualus, o ivairus narkotikai veikia labai skirtingai.

Pabandysime issiaiskinti bendra narkotiku veikimo schema. Del vienu ar kitu priezasciu pavartoje narkotiku, zmogus po kiek laiko pajus vadinamaja pakitusia samones busena. Tai gali buti atsipalaidavimas, lengvumas, visu rupesciu nutolimas, ramybes, meiles ar begalinio dziaugsmo jausmas. Tai euforine busena. Kartais galima patirti labai malonias arba bauginancias haliucinacijas. Pasibaigus narkotines medziagos veikimui, asmuo gali grizti i normalia samones busena. Pabreziu – gali, nes kartais net ir po vieno bandymo asmuo patirs liudnas to malonumo pasekmes. Kokios jos gali buti? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, ko pasekoje gali gali stipriai apnuodyti organizma, ar net mirti. Jei buvo vartojamas LSD, haliucinacijos gali pasikartoti metu begyje, nors asmuo daugiau siu medziagu nevartojo. Nepamirskime ir galimu nemalonumu su policija… Taciau tarkime, kad asmuo grizo i normalia samones busena ir jauciasi pakankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: „Nieko blogo neatsitiko. O poveikis buvo tikrai malonus… Tai kodel nepabandyti dar?“ Juk mes visi gyvenime trokstame malonumu, nauju potyriu. Taip asmuo tampa psichologiskai priklausomas nuo narkotiko – jis nuolat apie tai galvoja, nori vel ir vel patirti malonuma, atsipalaiduoti. Psichologine priklausomybe – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medziagas komforto buklei pasiekti. Narkotikai uzvaldo asmens mintis, jausmus ir veikla, todel nutraukti vartojima buna labai sunku.

Po tam tikro laiko, vartojant narkotines medziagas, asmuo jau nebegali, pasibaigus narkotines medziagos poveikiui, sugrizti i normalia samones busena. Nustojus veikti narkotikui jauciamas nerimas, itampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudeti galva ir pan. Ka tokiu atveju mes visi darome? Ogi gydomes, gydomes mums zinomomis ir prieinamomis priemonemis. Minetam asmeniui sis vaistas bus narkotikai. Ir tikrai, jie ne tik nuslopins visus nemalonius kuno pojucius, bet dar ir sukels malonuma. Taciau toks pats narkotines medziagos kiekis jau nebesukels tokio pat malonumo. Organizmas pripras, todel narkotines medziagos doze teks vis didinti ir didinti. Tai vadinama tolerancija narkotikui, kuri pasireiskia silpnejancia organizmo reakcija i ta pati preparato kieki. Todel tokia efektui pasiekti zmogus kas karta suvartoja vis didesne jo doze. Taigi, palaipsniui malonumas, kuri sukeldavo narkotikas, mazeja, o skausmingos pasekmes – vadinamos abstinencija – vis dideja ir dideja. Pasibaigus narkotiko poveikiui, asmuo jus vis stiprejanti fizini skausma. „Abstinencijos metu skauda viska, lauzo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybes nei diena, nei nakti… Tai kosmaras“. Taip sia busena apibudina patys narkomanai.
Abstinencijos reiskiniai isnyksta, kai organizmas gauna nauja narkotiko doze. Taigi, be anksciau minetos psichologines priklausomybes atsiranda ir fizine priklausomybe. Fizine priklausomybe – tai viso organizmo funkcines veiklos pakitimas, pasireiskiantis ryskiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotika.

Manome, kad po pirmuju narkotiku doziu, kurios gali buti net gana mazos, zmogus isgyvena euforija, bet nepatiria jokiu abstinencijos pozymiu. Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos bukle, kuri vis gileja.

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, „Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “ Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra. !

Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – auklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais. Jaunam žmogui, ypač paaugliui, sunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis gali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą „žole“. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie buvo pasiūlyti; 7 proc. atsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 10 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 80 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant „dozės“ ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja pakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 1225 žodžiai iš 3246 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.