Narkotikai
5 (100%) 1 vote

Narkotikai



Narkotinės medžiagos

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.

Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų. Šioje brošiūroje neaprašomi alkoholis, tabakas ir lakieji tirpikliai. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus, psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikaciją sukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.

Narkotikai

Narkotikais tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos cheminės medžiagos, kurias kontroliuoja vienintelė Jungtinių Tautų narkotikų konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kurios, pavyzdžiui, kanapės ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sąstingio ir mieguistumo. Dėl šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose įstatymuose apibrėžiamos specialiai kontroliuojamos narkotinės medžiagos, nepaisant jų pirminio poveikio psichikai. Pagal šią konvenciją, daugiau nei 100 medžiagų yra priskiriamos narkotikams: kanapės ir kanapių derva; opiumas, morfijus, heroinas ir visa eilė natūralių ir sintetinių opiatų, kokamedžio lapai ir kokainas.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos narkotikams, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių vienintelę Jungtinių Tautų narkotikų konvenciją (tai yra. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Psichotropinės medžiagos

Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances). Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: anfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai; barbitūratai, benzodiazepinai (benzodiazepines); ekstazę, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų.

Kai naujos narkotinės medžiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, įtraukiant į Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tokį sprendimą priėmė Jungtinių Tautų narkotikų komisija. Psichotropinių medžiagų sąrašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos psichotropinėms, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją (tai yra daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Kitos medžiagos

Sąvokos “kontroliuojami vaistai” ar “kontroliuojamos medžiagos” dažnai naudojami kaip teisiniai terminai visoms narkotinėms medžiagoms, kontroliuojamoms tam tikroje šalyje, apibūdinti. Į šią grupę gali būti įtraukiami, pavyzdžiui, narkotikai, psichotropinės, dopinginės bei kitos tam tikroje šalyje kontroliuojamos narkotinės medžiagos. Jos yra išvardytos visuomeniniuose dekretuose (nutarimuose, įsakuose?) (public ordinances).

Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, anfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.

Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai; nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.

Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.

Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhidride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.

Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, anfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali
būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.

Pastaba dėl administracinės ir baudžiamosios narkotinių medžiagų kontrolės

Tarptautinė ir atskirų šalių kontrolė tobulinama nuolat, atsižvelgiant į narkotikų gamybos pokyčius, naudojimo ypatumus ir politinius tikslus. Į kontroliuojamų narkotikų sąrašus gali būti įtraukiamos naujos medžiagos. Specifinis narkotinių medžiagų naudojimas medicinos tikslais gali būti pripažįstamas arba uždraustas, atsižvelgiant į naują klinikinę patirtį arba mokslinius atradimus. Dėl administracinių potvarkių, reglamentuojančių narkotinių medžiagų naudojimą medicinos tikslais, baudžiamųjų priemonių dėl narkotinių medžiagų pardavimo, turėjimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybinės medžiagų kontrolės sporte, darbe ir pan., skaitytojui patariame kreiptis į profesionalus.

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai

Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:

rūkant arba įkvepiant, švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.

Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais.

Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis

Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą.

Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines.

Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau.

Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.

Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.

Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, tai yra ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.

Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti.

Pagrindinės kategorijos

Psichiką veikiančios narkotinės medžiagos, pagal administracinę kontrolę, farmakologinį poveikį ir pan., paprastai grupuojamos į kategorijas. Nors grupavimas gali būti įvairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos į šešias pagrindines kategorijas:

kanapes, opiatus, centrinės nervų sistemos stimuliatorius, haliucinogenus, medicinoje naudojamas narkotines medžiagas, dopingines medžiagas ir priemones.

Iš istorijos Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.

Nuo 1960-jų hašišas ir marihuana yra plačiausiai paplitę narkotikai Vakaruose. Dabar šiais narkotikais piktnaudžiaujama visame pasaulyje.

Kanapių preparatai

Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės).

Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos,
Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa.

Auginamos komerciniais tikslais kanapės apkarpomos taip, kad iš išorės būtų nepastebimos. Olandijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose didelės plantacijos taip pat auginamos šiltnamiuose.Anksčiau daugumoje Vakarų šalių kanapes auginti nebuvo draudžiama, kadangi iš jų pluošto buvo gaminamos virvės, o sėklos naudojamos gyvulių pašarams. Kanapių stiebų pluoštas naudojamas batų ir rankinių gamyboje, o kanapių žiedai – alaus pramonėje.

Iš kanapių gaminami trys svarbiausi preparatai:

Marihuana;

hašišas (kanapių derva);

kanapių ekstraktas.

Kanapių gaminiuose yra daug svaiginamųjų medžiagų, tačiau pati svarbiausia – D-9-tetrahidrokanabinolis (D-9-THK, THK). Jo randama ir moteriškuose, ir vyriškuose augaluose. Didžiausia THK koncentracija moteriškuose žieduose, pumpuruose ir mažuose lapeliuose, yra jo ir stiebuose. Sėklose ir šaknyse THK nėra.

Jungtinių Tautų Bendrojoje narkotikų konvencijoje, pasirašytoje 1961 metais, numatyta griežta kanapių auginimo kontrolė. Kanapes auginti ir pardavinėti draudžiama.

Marihuana

Marihuana („žolė“, „pot“) – paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš išdžiūvusio augalo lapų ir stiebų. Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš dirvos. Žiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, vėliau smulkinamas arba malamas. Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų.

Marihuanos preparato THK koncentracija siekia 20 proc. „Sinsemilla“ ir „Netherweed“ rūšių kanapių koncentracija yra 30 proc. THK ir daugiau.

Hašišas

Augalo liaukiniai plaukeliai gamina dervą, iš kurios išgaunamas hašišas. Išdžiovinus dervą, masė plėšoma į gabalėlius. Šis preparatas vadinamas kanapių derva, „ganja“, „gašiš“, „kif“. Prie šio pavadinimo pridedamas eksporto šalies pavadinimas: Afganistano, Libano ir kt. Hašišas yra įvairaus atspalvio – juodas, tamsiai rudas, šviesiai rudas, raudonai rudas ir pilkai rudas ar pilkai žalias ir žalias. Derva būna

granuliuota, lygi, kieta ir minkšta, tąsi ir tampri.

Šio gaminio kokybė, tai yra THK koncentracija, priklauso nuo gamybos būdo ir laikymo sąlygų. Hašišas dažnai suminkomas į lazdeles, plokščius gabalėlius ar kubelius. Forma priklauso nuo šalies, kurioje hašišas buvo gaminamas. Gabalėliai kartais pažymimi etiketėmis ar gamintojo antspaudais. Žymė paprastai klijuojama ant pakuotės viršaus. Yra kelios „etikečių“ rūšys. Retai hašišas malamas į miltelius. Tokie milteliai ryjami ar sumaišomi su gėrimais. Juos galima ir rūkyti. Hašišo THK koncentracija yra nuo 2 iki 25 proc. ar daugiau.

Anksčiau manyta, kad hašišo stiprumą galima nustatyti iš spalvos ar sandaros. Tačiau tikslų THK kiekį preparate galima nustatyti tik atlikus cheminę analizę. Minėtoje Konvencijoje nurodyta, kad pašalinus dervą augalas nepriskiriamas prie narkotinių medžiagų.

Kanapių ekstraktas

Kanapių ekstraktas („hašišo aliejus“, „skystos kanapės“) yra didžiausios koncentracijos natūraliu būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus

kvapo skystis. Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant.Kanapių ekstrakto THK koncentracija yra nuo 10 iki 60 proc. Mažos koncentracijos ekstraktas (1-2 proc. THK) gaunamas iš augalo atliekų – stambių kotų. Nelegali prekyba kanapių ekstraktu nepopuliari.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1984 žodžiai iš 6572 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.