Narkotikai ir jaunimas
5 (100%) 1 vote

Narkotikai ir jaunimas

11213141

ĮVADAS

Lietuvoje ir visoje Europoje pastarajame dešimtmetyje vykstant sudėtingiems socialiniams ekonominiams procesams, grėsmingu faktoriumi tapo narkomanijos reiškinys. Narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realią grėsmę gyventojų sveikatai.

Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa sąlygoja narkomanijos plitimą bei su tuo susijusį nusikalstamumą. Didėja asmenų, vartojančių narkotikus, skaičius, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose.

Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko daug politinių, ekonominių bei socialinių pokyčių. Jie atvėrė gyventojams platesnes galimybes, pasirinkimą, davė daugiau laisvės, tačiau kartu pareikalavo didesnio aktyvumo, asmeninės iniciatyvos, atsakomybės. Didžioji dauguma gyventojų prisitaikė prie permainų, reformų, rado savo vietą tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Tačiau dalis visuomenės narių nesugebėjo prisitaikyti, pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tai sąlygojo eilės neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip nusikalstamumas, bedarbystė, skurdas atsiradimą, gyventojų psichinės sveikatos pablogėjimą. Prie pastaruoju metu sparčiai plintančių neigiamų reiškinių galėtume priskirti ir narkomaniją.

Šią temą pasirinkau, nes ji labai aktuali mūsų jaunimui, nes ypač auganti karta dėl to trumpalaikio malonumo renkasi narkotikų kelią, būtent jie tampa narkotikų platintojais. Dėl to žalingo įpročio didėja mirtingumas, plečiasi nusikalstamumo pasaulis, žmonės tampa agresyvus, nes laikui bėgant malonumas pereina į didžiulį skausmą ir kančią. Kiekvieną dieną jie pradeda galvoti iš kur gauti lėšų, kad galėtų įsigyti tą prakeiktą “kaifą”. O mes normalus ir sveiki žmonės, matydami kaip žūsta jaunimas, matydami jų kančias galim tik kaltinti juos dėl jų kvailumo, nors mūsų pareiga padėti jiems.

Šią temą yra labai daug kalbėtą, parašytą daug straipsnių, bet progreso jokio. Jų vis daugėja ir daugėja. Dėl narkotikų kenčia vaikai, jų tėvai ir galu gale visuomenė.

Aš pasistengsiu išanalizuoti, kodėl paaugliai ir jaunimas pradeda vartoti narkotikus,kokios būna socialinės pasekmės,kokios sukeliamos narkomanijos problemos. Bus pakalbinta keletas žmonių kurie vartojo narkotiku,jų nuomonė apie juos.

NARKOTIKAI TARP JAUNIMO

Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje sferoje, bet ir žmonių gyvenime. Visapusiškos permainos koreguoja ir mokyklos gyvenimą tiek iš išorės, tiek jos viduje. Vyksta mokyklos reforma. Keičiasi ugdymo turinys, ugdymo institucijoms iškyla vis naujų problemų šalia rūkymo, alkoholio vartojimo, kurie tapo visuomenės įpročiu, atsiranda nauja, dar pavojingesne narkotikų vartojimo problema. Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6 proc. moksleivių. Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko toks pat. Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninėmis respublikomis moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis. Tačiau reikia pažymėti, kad per keturis metus nuo 1995 iki 1999 metų kai kurioms Europos šalims, kaip Didžioji Britanija, Airija, Farerų salos pavyko sumažinti narkotikų plitimą. Narkotikų vartojimo plitimas Rytų ir Centrinės Europos šalyse per tą patį laikotarpį padidėjo du kartus. Tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis buvo išaugęs 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas net 12 kartų, tačiau 1999-2003 m. pasisekė stabilizuoti tokį staigų narkotikų vartojimo plitimą. Narkotikų vartojimo paplitimo dinamiką atspindi 1 pav..

1pav.

Nustatyta, kad 2003 metais moksleivių, bandžiusių narkotikus, skaičius išaugo iki 15,6%, todėl ši problema tampa dar aktualesnė.

Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl narkotikų rinka siekia užtikrinti nuolatinį jų poreikį. Dėl savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių), tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas.

Pagal narkomanijos pasiskirstymą regionuose matome,2 pav. kad
narkotikų vartojimo paplitimas pats didžiausias yra Klaipėdos miesto mokyklose, Vilniuje narkotikų paplitimas tarp moksleivių yra dešimt procentų mažesnis, bet vis tik labai aukštas. Toliau seka kiti respublikos miestai (Druskininkai, Palanga, Visaginas, Alytus ir kiti). Juose bet kokio narkotiko vartojimas yra kiek mažesnis nei sostinėje, tačiau kitų narkotikų be marihuanos vartojimas yra toks pat.

2pav.

Daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Narkotikų verslas tampa organizuotų nusikaltėlių grupių veiklos objektas. Daugėja smurto, prievartos, plėšimų, kuriuos įvykdo jauni žmonės.

Narkotikai mokyklose.

Tyrimai rodo, kad apie narkotines ir psichotropines medžiagas moksleiviai žino gana daug. Jie domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis, vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami narkotikai. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių temų. Deja jaunimui trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo padarinius ir jų žalą. Narkomanijos problemos neįmanoma išspęsti įprastais būdais. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir savivaldybių uždavinių. Mokyklos vaidmuo bendroje šalies strategijoje yra apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo alkoholio, tabako, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Tuo tikslu ugdytiniams diegti sveiką gyvenseną, kurti reikalingą vertybinių orientacijų sistemą, formuoti savigarbos ir pasitikėjimo savimi bei saviauklos poreikį, ugdyti tinkamus gyvenimo įgūdžius ir formuoti tinkamą elgesį.

Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16 metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių, gimusių su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Jei visuomenė nekreips ypatingo dėmesio į šią problemą, po kelerių metų narkomanija šalyje taps nebevaldoma.

KODĖL JAUNIMAS PRADEDA VARTOTI NARKOTIKUS?

Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų priklausomas.

Narkotikų platintojai narkotikus pateikia kaip neišvengiamą sudėtinę gyvenimo dalį, skirtą atsipalaidavimui, dvasios penui, „sąmonės gelmių pažinimui“.Narkotikų vartojimas ir jų platinimas mokyklose tapo grėsmingas socialinis reiškinys.

„Narkotikai – nuostabus rūmas, tviskantis, viliojantis ir kviečiantis užeiti. Tačiau užėjęs supranti, kad patekai į šlykščią, dvokiančią, negyvenamą lūšną. Dar vėliau suvoki, kad šios lūšnos durys atsidaro tik į vieną pusę…“ Tai jauno narkomano mintys, po kuriomis pasirašytų ne vienas, kenčiantis priklausomybę nuo narkotikų.

Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į jaunų žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. 2000m. atliktas epidemiologinis , tyrimas parodė, kad diskotekose 50% jaunuolių vartoja narkotikus. Nauji sintetiniai narkotikai tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus, technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Policijos pareigūnai, mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą: vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė.

Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-13-14-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai, kopijuoti savo „dievukus“ ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės. Tėvai dažnai kaltina vaikus nedėkingumu, tėvų negerbimu, akiplėšiškumu ir pan., taiko įvairias bausmes, o paaugliai priešinasi tėvų konservatyvumui. Šiuo tėvų ir vaikų konfliktu dažnai pasinaudoja narkotikų prekeiviai ir siūlo vaikams pabandyti narkotikų. Apsimetę viską suprantančiais paauglių draugais, pirmą dozę dažniausiai pasiūlo veltui. Paanalizavus priežastis, paaiškėja, kad n eretai tėvai patys būna kalti, kad vaikai pradeda vartoti narkotikus. Tačiau, kaip parodė apklausos, mažiausiai apie narkotikus, jų poveikį ir vartojimo priežastis žino tėvai, todėl dažnai, užuot išsiaiškinę ir ieškoję kontaktų su savo paaugliais, atstumia juos.

Yra duomenų, kad Vilniaus mokyklose kas trečias šio amžiaus berniukas vartoja narkotikus (2000m). Klaipėdos
mokyklose yra apie 23,9 proc. išbandžiusių narkotikus paauglių (1999m).

Priklausomybė nuo narkotikų vidutiniškai net 250 kartų stipresnė, negu priklausomybė nuo alkoholio. Remiantis apklausų duomenimis, galima teigti, kad šiandien beveik visi vaikai daug žino apie narkotikus, yra juos matę savo akimis, ne vienam yra buvę jų pasiūlyta. Atvirkščiai, didžioji dauguma tėvelių labai mažai žino apie narkotikus, nėra jų matę (nes suaugusiems jų niekas nesiūlo) ir negalvoja apie tai, kad Jų vaikui vieną dieną gali būt pasiūlyti narkotikai diskotekoje, mokykloje, kieme ar net bendraklasio gimtadienio šventėje.

Kodėl jaunimas vartoja narkotikus?

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

Kaip matome, smalsumą pažymėjo didelė dalis moksleivių, tiek 1999m., tiek ir 2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis. Kita pagal dažnumą priežastis yra noras užmiršti savo problemas. Vis daugiau moksleivių per seminarus, anketas skundžiasi, kad niekas nenori jų suprasti, neretai jaučiasi nereikalingais, nemoka spręsti savo problemų. Trūksta jiems gyvenimo įgūdžių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Šią spragą turėtų užpildyti bendromis jėgomis tėvai ir pedagogai. Nemažai moksleivių nurodė, kad vartodami narkotikus siekė apsvaigti, pajausti malonumą apie kurį sklando tiek daug įvairių kalbų, nuomonių ir mitų. Pastarąjį tyrimą sumažėjo moksleivių, kurie nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų.

• smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį;

• draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims labai svarbu priklausyti grupei);

• savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška;

• noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų;

• noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“;

• noras pabėgti nuo nemalonumų;

• noras visiškai atsipalaiduoti:

„Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“, kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš. Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau, tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną). Užsikabinau, pasijutau beesantis kitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs. Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“

„Kažkur išskrendi. Guli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“

Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai. Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas.

Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Net mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai veiklai. Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai, išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis didesnių dozių. Narkotikai sukelia fizinę, psichinę priklausomybę. Jei žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija. Jį gali prireikti detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis, reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2236 žodžiai iš 4287 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.