Narkotikai ir narkomanija
5 (100%) 1 vote

Narkotikai ir narkomanija

11213141

TURINYS:

ĮVADAS

NARKOTIKŲ ŽALA ŽMOGUI

NARKOMANIJOS KELIAMOS PROBLEMOS

NARKOMANIJOS PRIEŽASTYS

PRIEŽASTYS DĖL KURIŲ NARKOTIKUS VARTOJA JAUNIMAS

NARKOTIKŲ VARTOJIMO RAIDOS KRYPTYS IR STADIJOS

NARKOTIKŲ RŪŠYS, JŲ POVEIKIS IR PADARINIAI

KAIP REIKĖTŲ KALBĖTI SU MOKSLEIVIAIS APIE NARKOTINES MEDŽIAGAS

10 PRIEŽASČIŲ KODĖL TU TURĖTUME PASAKYTI NARKOTIKAMS „NE“

ĮVADAS

Jeigu vaikas nuolat kritikuojamas, jis išmoksta smerkti, jei bauginamas – bijoti. Tuo tarpu padrąsinamas vaikas išmoksta pasitikėti savimi, pagiriamas – vertina save, apsuptas pritarimo išsiugdo pasitikėjimą savimi, apsuptas meilės sugeba pats surasti meilę gyvenime. Tie vaikai, kurie gyvena draugiškoje aplinkoje, supranta, kad pasaulis nuostabus, ir jei jų aplinka rami, tai išmoksta išlaikyti ir dvasios ramybę.

Statistikos duomenys liudija, kad per pastaruosius metus narkomanų Lietuvoje padaugėjo keliolika kartų. Vis jaunesni vaikai siekia narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų.

“Narkomanija – tai psichologinė problema, kurios sprendimo šiandieną neturime. Narkomanų daroma žala visuomenei, jau nekalbant apie žalą jiems patiems, dažniausiai yra padarinys vagysčių, kurių jie griebiasi savo įpročiui patenkinti, – bet teisės požiūriu nusikaltimas yra vagystė, o ne narkomanija. Tikroji heroino kaina yra maždaug dešimt centų už injekciją; jeigu ji būtų įteisinta, paplitusi nelegali prekyba juo pasibaigtų, pasibaigtų ir naujų aukų verbavimas bei vagystės pačių narkomanų, kuriems dažnai reikia 80 dolerių per dieną savo įpročiui patenkinti. Narkomanija neišnyktų, bet išnyktų nusikaltimai: spėjama, kad 75 % visų įsilaužimų Niujorke padaromi narkomanų, o įteisinus narkotikus visų šių nusikaltimų būtų išvengta vienu ypu.

Turi būti apsiribota tik antros grupės įstatymais, draudžiančiais individų agresiją prieš kitus individus. Tai įstatymai, kurių paskirtis – ginti žmones nuo kitų žmonių kėsinimosi, o tai ir yra, kaip matėme, vienintelė derama valdžios funkcija”. Tai citata iš straipsnio “Kas yra libertarizmas”, kurio autorius J. Hospers (Degutis A.“Laisvoji rinka“ skaitiniai, KTU, 1992).

Šiandien vis garsiau suskamba balsai, prabylantys apie gresiantį pavojų – mokyklose klestinčią narkomaniją. Kiek pagrįstos šios baimės, pasakyti sunku, kadangi išsamių ir rimtų tyrimų Lietuvoje šia tema kol kas dar nėra. Aišku viena – toks reiškinys iš tiesų egzistuoja, neaiškūs tik jo mastai – galbūt jie išpūsti žiniasklaidos, o gal tokie, kokių nei žiniasklaida, nei Vyriausybė, nei tėvai bei mokytojai net neįsivaizduoja. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema visiškai nauja, netikėta, gal todėl ji ir atrodo tokia grėsminga. Apie ją pradėta kalbėti neseniai, ir dažnai – gana populistiškai.

Šiame darbe bus bandoma pažvelgti į šią problemą kaip į vieną iš socialinės, psichologinės realybės aspektų, kadangi Lietuvoje ši problema tikrai nėra išskirtinė. Taip pat bus pasiūloma metodų, kaip su šia problema kovoti.

NARKOMANIJOS PRIEŽASTYS

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą būtų galima kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių – biologinės, psichologinės ir socialinės.

Pagrindinės narkomanijos priežasys yra šios (L. Bulotaitė, 2000; S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001):

Biologinės. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Emocinę įtampą jiems padeda įveikti narkotikai.

Psichologinės:

• Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks kontaktas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.

• Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasi-tenkinimas ir priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, ir narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.

• Baimės jausmas. Dažnai narkotikai pradedami vartoti, norint atsikratyti atsakomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma.

• Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Dažnai žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai.

• Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja tie, kurie dėl žemo savęs vertinimo jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijaučia visaverčiai.

• Jausmų reguliavimas. Paprastai rinkdamiesi narkotikus jaunuoliai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori savyje nuslopinti (baimės, gėdos, pavydo, ar beprasmybės, depre-sijos).

• Noras išsiskirti iš kitų.

• Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų.

• Suaugusiųjų elgesio mėgdžiojimas – noras greičiau tapti suaugusiam.

Socialinės priežastys:

• Šeimos įtaka. Šeima turi
didelią įtaką vaiko ugdymuisi. Narkotikų vartojimą gali lemti šie veiksniai:

– Netinkamas auklėjimas šeimoje;

– Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas ilgose komandiruotėse ar darbe;

– Dažnai sergantis (ar lepinamas) ir vienintelis vaikas šeimoje;

– Dvasinės ir fizinės traumos;

– Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje.

“Žinoma, ne visų šeimų, kuriose vaikų auklėjimas yra nesistematiškas arba vaikai per daug prižiūrimi, viskas sprendžiama ir daroma už juos, vaikai taps narkomanais. Tačiau tai, jei vaikas auga socialiai pasyvia, neatsakinga, vartojiška asmenybe, nenorinčia ir nesugebančia kurti ateities planų, nes to neišmokė suaugusieji, yra labai pavojinga. Tokios nesubrendusios asmenybės, nesugebančios apsaugoti savęs nuo pagundų pabandyti naujų, nepatirtų ir malonių pojūčių, gali tapti narkomanais ( S. Avižinis, S. Čaplinskas, 2001)”.

• 3.2. Draugų įtaka ir kitos priežastys. Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, noras būti pripažintam bei bendrumo jausmas. Tai gali paskatinti paauglį pradėti vartoti narkotikus.

– Neteisingas ir nekritiškas požiūris į narkotikus.

– Smalsumas ir noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus.

– Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu ir yra didelis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piktnaudžiauja narkotikais.

– Nenoras mokytis, neužimtumas.

– Narkotinių medžiagų prieinamumas. Lengvai įsigyjami narkotikai sudaro galimybę juos dažniau vartoti.

– Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje.

– Mada.

“Apsaugantys veiksniai šeimoje – tai geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba.

Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri santykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus suaugusiųjų meilę, pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti, padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę (L. Bulotaitė, 2000) ”.

PRIEŽASTYS DĖL KURIŲ NARKOTIKUS VARTOJA JAUNIMAS:

Smalsumas ir nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų;

Noras būti kitokiu, madingu, laisvu, parodyti, kad esi „kietas“ ar „krūtas“;

Nesuvokimas, ką daro ir kad tai yra pavojinga ir rimta;

Geriama ar vartojami narkotikai norint pamiršti problemas, užuot jas išsprendus;

Vidiniai emociniai išgyvenimai;

Nenorėjimas išsiskirti iš draugų;

Vienišumo jausmas;

Noras greičiau tapti suaugusiu;

Neturėjimas ką veikti, neužimtumas;

Atsakomybės ir įsipareigojimų vengimas;

Žemas savęs vertinimas;

Jausmų reguliavimas.

NARKOMANIJOS KELIAMOS PROBLEMOS

Pagrindinės narkomanijos keliamos problemos visuomenės lygmenyje yra šios:

Politinės. Tiesiogiai ir netiesiogiai daromas poveikis demokratijos plėtrai ir valstybių integracijai (valstybė dėl didelio narkomanų skaičiaus gali netekti užsienio investicijų ir užsienio valstybių paramos).

Ekonominės. Valstybė, kurioje daug vartojančiųjų ir platinančiųjų narkotikus, praranda darbingų žmonių išteklius, tuo pačiu ir biudžeto pajamas. Daug ekonominių išteklių panaudojama „kovai” su narkotikų prekeiviais.

Socialinės. Didėja valstybės išlaikomų asmenų ir našlaičių skaičius.

Demografinės. Valstybė netenka darbingų žmonių bei biudžeto pajamų, miršta darbingo amžiaus žmonės.

Teisinės. Problemas, susijusias su narkomanija reikia spręsti nuolat tobulinant įstatymus.

Kriminalinės. Daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir prekyba. Narkotikų vartojimas reikalauja lėšų, kurios neretai gaunamos nusikalstamu būdu.

Psichologinės. Visuomenė psichologiškai nepasirengusi padėti spręsti narkomanų problemos.

Kultūrinės. Jaunimas elgiasi ir vertina narkotikų vartojimą ir rizikingą elgesį priklausomai nuo šalies kultūros normų ir auklėjimo.

Religinės. Bažnyčia didesnei jaunimo daliai nėra didelis autoritetas ir atsvara masinei kultūrai. Nepaisant to, narkotikų vartojimas yra dvasinė – religinė problema, nes dorovės normų nesilaikymas skatina narkomanijos plitimą.

Moralinės. Visuomenėje, kur vyksta dideli pokyčiai, susiję su šeimos autoriteto smukimu, konkurencine darbo rinka, mažėjančiu jaunimo savęs vertinimu ir nesugebėjimu pasirinkti, moralinės normos nepaisymas sunkina galimybę joje įsitvirtinti.

Avižinis S., Čaplinskas S. ir kt. Narkomanija ir jos prevencija. Informacinė medžiaga. V., 2001

NARKOTIKŲ ŽALA ŽMOGUI

Potencialiu narkomanu tampama, kaip žinoma, ne iš karto. Kai kam užtenka pabandyti kartą, kurio jam užtenka, kad suvoktų, kad dėl keliolikos minučių ekstremalių pojūčių neverta nuodyti savo gyvenimo. O kitas pabandęs galvoja, ką parduoti, kad tik galėtų gauti eilinę dozę. Jau su tokiu paaugliu sunku susikalbėti, jis viską neigia, svarbiausia, tai kad nesutinka su kitų nuomone, jog jis jau yra
ligonis.

Dažnas atsakymas iš narkomano lūpų yra toks, kad jis ne narkomanas o tokiu būdu atsipalaiduoja, ir kada tik panorėjus jis gali mesti narkotikus. Bet tai yra visiškas ne kitų, o savęs apgaudinėjimas. Taigi, prasideda bėgimai iš namų, valkatavimai, ieškojimas tokio pat likimo bendrų. Nuo vieno asmens pereinama prie grupės, tai tarsi bendruomenė, kuriuos sieja vienas ir tas pats poreikis: iš kur gauti dozę narkotikų. Prasideda badymasis švirkštais, narkotikų virimas ir t. t.

Kol taip atsitinka žmogus praeina kelis šios ydos etapus. Bet iš ydos narkomanas gali išbristi bet kokioje šios ligos, jei taip galima pavadinti, stadijoje, jei tik jis tai pripažįsta. O jei ne, tada lieka tik vegetavimas. Žmogus nesulaukęs pagalbos jau nebegyvena, o skurdžiai vegetuoja. Tas vegetavimas nepanašus į žmogaus gyvenimą. Galbūt daug kam yra girdėtas toks pavyzdys: lindynė, kurioje yra du kambariai, virtuvė ir vonia, tikrai nėra panaši į gyvenamąją patalpą, bet čia gyvena – egzistuoja penkiolika, dvidešimt jaunuolių. Ant grindų pakloti kilimų, užtiesalų likučiai, kartais pasitaiko kokia nors kėdė su išlaužta koja, kartais sofutė be apmušalų. Virtuvėje, vonioje galima matyti buvusias įrangos liekanas. Čia vietoje ir valgoma ir atliekami gamtiniai reikalai. Visur mėtosi atliekos, panaudoti švirkštai, karaliauja utelės, kirmėlės ir niežai. Kiekviename kambario plote gali išvysti gulintį žmogų, kuris greičiau prilygsta skudurui. Kažkas bando kalbėti, bet jo kalba panaši į nerišlų vapėjimą. Ar tai yra gyvenimas? Ne, kiekvienas sveiku protu mąstantis žmogus ko gero taip ir pasakytų. Ši situacija gerai apibūdina jau paskutinę narkomanijos stadiją – vegetavimą. Šie žmonės ateities neturi, bet turi praeitį, kurią patys susikūrė.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO RAIDOS KRYPTYS IR STADIJOS

Visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, narkotikų vartojimas mokymo įstaigose bei jaunimo pasilinksminimo vietose plinta. Tai pavojingas tiek socialinis, tiek psichologinis reiškinys, nes narkomanija paauglystėje kenkia įgūdžių ir gebėjimų formavimuisi, normaliai psichiniai egzistencijai. Formuojasi savitas paauglių požiūris, esą narkotikai verčia pajusti kažką naujo, “padeda atsiskleisti”, “plečia sąmonės ribas” (L.Bulotaitė,2000)

Deja, šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes. Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“ tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja, kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas…

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2104 žodžiai iš 4033 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.