Narkotikai musu gyvenime
5 (100%) 1 vote

Narkotikai musu gyvenime

BENDROS ŽINIOS APIE NARKOTINES MEDŽIAGAS

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojant. Labiausiai iš tokių medžiagų žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų, ir nikotinas, esantis tabako stiebuose bei lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu.

Narkotinės medžiagos (narkotikai) – tai organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.

Narkotinių medžiagų poveikis organizmui priklauso nuo vartojamos medžiagos rūšies, kiekio, individualių žmogaus organizmo savybių. Pagal poveikį jos skirstomos į slopinamąsias, stimuliuojamąsias ir haliucinogenines.

Narkomanija – (gr. narke – suakmenėjimas, + manija – beprotybė, aistra) – tai liga, pasireiškianti potraukiu nuolat vartoti narkotikus, kai sutrinka žmogaus psichinė ir fizinė būklė.

Narkomanas – asmuo, priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Narkotikų vartojimo priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių viena su kita susijusių priežasčių – biologinių, psichologinių ir socialinių. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Minėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, kita vertus, narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nė vieno išvardyto veiksnio.

Biologinės priežastys

Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos genetiškai pakitus smegenų chemijai, atsiranda potraukis psichoaktyvioms medžiagoms. Tokie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni, emocinei įtampai sumažinti ieško narkotikų.

Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, dažniau paveldi psichologinį polinkį į priklausomybę.

Psichologinės priežastys

Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas. Paminiu keletą jų.

Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiau negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir suvokus, jog idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą.

Noras išsiskirti iš kitų. Kai kuriems žmonėms patinka ir įdomu, kai jiems rodomas didesnis dėmesys negu kitiems.

Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.

Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, todėl narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.

Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė dažnai yra plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai gerai, arba labai blogai ir tarsi švytuoklė svyruoja tarp šių dviejų kraštutinumų. Kaltę bando suversti tėvams, draugams. Su tokiais žmonėmis bendraujant labai svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą.

Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja asmenys, kurie jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijunta pilnaverčiai.

Jausmų reguliavimas. Rinkdamiesi narkotikus, jaunuoliai dažniausiai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori nuslopinti. Pvz., pykčio, gėdos, pavydo, baimės jausmų padeda atsikratyti slopinamieji narkotikai. Stimuliatoriai, tokie kaip amfetaminas, efedronas (džefas) ir kokainas, padeda nuslopinti depresijos bei beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės – nuolatinį nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų.

Suaugusių elgesio mėgdžiojimas – tai noras greičiau tapti suaugusiam.

Socialinės priežastys

Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų. Ir jų valdyti.

Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio
arba priešingai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais protrūkiais, užsisklendimu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį.

Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas.

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimoje, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose nuolat girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais paauglystėje, nes seka tėvų pavyzdžiu.

Draugystė su narkotikus vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Noras būti pripažinta, yra labai stiprus veiksnys. Paauglystėje didelę įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas.

Neteisingas požiūris į narkotikus. Manoma, kad kenkia tik “stiprūs” arba intraveniniu būdu vartojami narkotikai.

Smalsumas. Noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus. Tai viena svarbesnių priežasčių.

Mada. Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti jaunimo lyderių pavyzdžiu.

Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Paaugliai, gyvenantys bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu, dažnai keičiama gyvenamoji vieta, didelis nusikalstamumas, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais.

Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio leidimo forma.

Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai nuo jų priklausomas.

Alkoholių ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę dažniau juos vartoti.

Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai.

Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje. Mokiniai turintys daug laisvo laiko, kurį praleidžia ieškodami nuotykių.

Reikia pabrėžti, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių būvimas didina galimybę tapti priklausomam nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio.

Priklausomybės vystymasis

Pagal narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą bei priklausomybės nuo jų vystymąsi skiriami šie narkotinių medžiagų vartojimo etapai:

· Eksperimentinis – asmuo, pavartojęs narkotikų vieną ar kelis kartus, po to gali jų ir nevartoti, tačiau tai nereiškia, kad jis netaps narkomanu;

· Nereguliarus – narkotikai vartojami ne nuolatos, vystosi psichinė priklausomybė.

· Reguliarus(piktnaudžiavimas) – narkotikai vartojami nuolat, išsivysto psichinė ir vystosi fizinė priklausomybė.

· Priklausomybė – po ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo atsiranda stiprus potraukis (psichinis ir fizinis) vartoti narkotikus, žmogus suserga narkomanija.

Tolerancija – tai susilpnėjusi organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Norėdamas pajusti tokį pat efektą, žmogus turi vartoti vis didesnį narkotinės medžiagos dozę. Narkotikų teikiamas malonumas vis mažėja, o nemalonūs reiškiniai darosi vis ryškesni ir skausmingesni. Žmogų pradeda kankinti abstinencijos sindromas.

Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis vartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai-somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, prasideda traukuliai, haliucinacijos, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta.

Psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda nuo pirmo narkotinės medžiagos pavartojimo ir pasireiškia potrukiu ją vartoti. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Pasibaigus narkotikų poveikiui, žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis. Ši priklausomybė gali būti tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje narkotinės medžiagos vartojamos, nes bendravimas tokiose grupėse yra beveik toks pat svarbus kaip ir pats apsvaigimas. Sustiprėjus psichiniai priklausomybei, pradedama svaigintis ir po vieną.

Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškiais psichiniai ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Nemalonius reiškinius panaikina nauja narkotiko dozė. Jei organizmas negauna narkotiko, vystosi abstinencijos
sindromas.

3 diagrama. Psichinės ir fizinės priklausomybės vystymasis.

Skiriami keli narkotikų vartojimo etapai, kurių metu keičiasi žmogaus psichika ir organizmo reakcija į narkotikus. Žmogui, pradėjusiam vartoti narkotikus, paprastai užtenka mažų narkotinių dozių, kad pasiektų ryškų psichinės būsenos pasikeitimą – euforija (stiprų malonumo pojūtį), energijos antplūdį ar pojūčių ir suvokimo pokytį (efektas priklauso nuo konkretaus narkotiko). Kartais po pirmųjų bandymų ryškaus pasikeitimo nepasiekiama – nauji įspūdžiai nesuprantami ir sunkiai įvardijami arba narkotikai sukelia šalutinį, nelaukiamą efektą – vėmimą(vartojant heroiną) ar stiprias nemalones haliucinacijas (vartojant LSD). Tačiau po kelių bandymų greitai išmokstama pasirinkti tinkamą dozę ir patirti laukiamą teigiamą efektą – euforinę būseną. Ši būsena sukelia norą vėl ją patirti – tai jau psichinės priklausomybės pradžia. Pakartotinai vartojant narkotiką, teigiamas jo poveikis pradeda mažėti, ir žmogus, norėdamas pasiekti teigiamą efektą, turi didinti narkotiko dozę. Toks reiškinys vadinamas tolerancija. Kaskart reikia vis didesnių narkotiko dozių, euforinė būsena silpnėja, ryškėja abstinencijos požymiai. Tai rodo, kad vystosi fizinė priklausomybė. Organizmui prisitaikant prie narkotinės medžiagos, biologiniai procesai pasikeičia taip, kad jie galėtų normaliai funkcionuoti organizme esant narkotinei medžiagai. Kiekvienas narkotikas savaip lemia šiuos procesus. Narkotikas pakeičia natūralių organizmo medžiagų-mediatorių(adrenalino, insulino, estrogeno, noradrenalino, dopamino, serotonino, acetilcholino ir kt.) veiklą, taip pat ir ląstelių jautrumą joms. Nutraukus narkotiko vartojimą, šie procesai vėl sutrinka ir organizmas dėl to patiria didelį narkotinės medžiagos stygių, kuris pasireiškia abstinencijos sindromu. Kad galėtų jaustis normaliai, narkomanas vėl turi pavartoti narkotinę medžiagą. Toliau vartojant narkotiką net ir labai didelėmis dozėmis, euforinė būsena nepasireiškia. Dabar panaudotas narkotikas gali tik sumažinti fizinį ir dvasinį skausmą. Elgesys ir emocijos tampa sunkiai valdomos, vidinis skausmas virsta gilia depresija. Stiprėja baimės jausmas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1825 žodžiai iš 5766 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.