Narkotikai paugliu tarpe ir ju prevencija
5 (100%) 1 vote

Narkotikai paugliu tarpe ir ju prevencija

112131415161

ĮVADAS …………………………………………………………………………………………. 2

1. NARKOTIKŲ RŪŠYS, JŲ POVEIKIS IR PADARINIAI……………………………………. 4

1.1. Narkotikų vartojimo atvejai ir būdai ………………………………………………………………………….. 4

1.2. Narkotikų klasifikacija ir pasekmės ….……………………………………………………….4

2. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS PAAUGLIŲ TARPE …………………………………………………… 10

2.1. Narkotikų vartojimo priežastys …………………………………………………………………………. 10

2.2. Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? ……………………………………………………………. 12

3. NARKOTIKŲ PREVENCIJA ……………………………………………………………………………………. 14

3.1. Pagrindiniai prevencijos principai ……………………………………………………………………. 14

3.2. Narkotikų prevencija mokyklose ……………………………………………………………………… 14

3.3. Šeimos įtaka prevencinėje veikloje ………………………………………………………………….. 17

4. NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMAS ………………………… 19

4.1. Tyrimo metodika ……………………………………………………………………………………………. 19

4.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ……………………………………………………………………… 19

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………….. 22

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………………… 23

PRIEDAI

ĮVADAS

Lietuvoje ir visoje Europoje pastarajame dešimtmetyje vykstant sudėtingiems socialiniams ekonominiams procesams, grėsmingu faktoriumi tapo narkomanijos reiškinys.

Narkomanijos problema paaštrėjo 70-ojo XX a. dešimtmečio viduryje. Sveikatos apsaugos organizacijos ir policija nelaikė tai aktualia problema, todėl 90-aisias XX a. metais prasidėjo didelis narkomanų skaičiaus augimas, kuriam niekas nebuvo pasiruošęs. Nebuvo jokios antinarkotinės propagandos, o televizijos laidose buvo galima matyti užsienio meninius filmus, propaguojančius narkomanų gyvenimą, šiaip įvairias reklamas. Internete ir kituose informacijos šaltiniuose galima buvo sužinoti kaip gaminami narkotikai.

Narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realią grėsmę gyventojų sveikatai.

Tyrimai rodo, kad silpnus narkotikus vartojantys žmonės dažniau priklauso aukštesniajam socialiniam sluoksniui, tačiau pradėjus vartoti stiprius kvaišalus, neišvengiamai pereinamaįi žemesnį socialinį sluoksnį.

Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, didėjanti narkotikų pasiūla bei paklausa sąlygoja narkomanijos plitimą bei su tuo susijusį nusikalstamumą. Didėja asmenų, vartojančių narkotikus, skaičius, ypač tarp jaunimo. Narkotinės medžiagos plinta laisvės atėmimo vietose, neteisėta narkotikų apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės, plečiasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotikų verslo ryšiai, neteisėtoje apyvartoje pastebimas pramoniniu būdu gaminamų psichotropinių vaistinių medžiagų plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esančiose nelegaliose laboratorijose. (I.Leliūgienė, 2002)

Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. Nustatyta, kad 2003 metais moksleivių, bandžiusių narkotikus, skaičius išaugo iki 15,6%, todėl ši problema tampa dar aktualesnė.

Dažnai narkomanijos problema nagrinėjama tik medicininiu požiūriu, vertinant narkomaniją tik kaip piktnaudžiavimą tam tikromis pavojingomis sveikatai medžiagomis, paliekant pagrindinį vaidmenį sveikatos apsaugos sferai. Būtina įvertinti visuotinai pripažintą faktą, kad narkotikų pasiūla neatsiejama nuo narkotikų paklausos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo.

Lietuvos valstybė nuo pirmųjų nepriklausomybės metų, padedama Jungtinių Tautų organizacijos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų formavo nacionalinius pagrindus narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai pagal tarptautinių sutarčių reikalavimus, siekdama įgyvendinti užsienio šalių patirtimi pagrįstus projektus bei modelius.

Temos aktualumas. Pastaruoju metu vis daugiau 18 – 25 metų ir mokyklinio amžiaus jaunimo vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Dėl to kyla didelė grėsmė sveikatai. Moksleiviai ypatingai domisi narkotikais, diskutuoja, skaito literatūrą, ne
vienas nutaria juos išbandyti, nesuprasdami, kaip rizikuoja pakenkti sau. Pardavinėjami narkotikai pasilinksminimo vietose, gatvėse ir netgi mokymo įstaigose. Vis dažniau pardavinėjami sintetiniai narkotikai. Sparčiai daugėja jaunų žmonių, sergančių narkomanija, o su ja ir susijusių infekcinių susirgimų skaičius. Daugėja smurto, prievartos, nusikaltimų.

Darbo tikslas: Išanalizuoti narkotikų sampratą, jų žalą ir prevencijos galimybes.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą apie narkotikus.

2. Išnagrinėti narkotikų vartojimo paauglystėje priežastis ir pasekmes.

3. Apibūdinti kokia šeimos įtaka prevencinėje veikloje.

4. Įvertinti narkotikų prevencijos galimybes.

5. Atlikti anketinę apklausą.

Darbo objektas – Narkotikai, jų žala ir prevencija.

Hipotezė – Paauglių narkomanija Lietuvoje plinta.

Darbo metodai:

• Literatūros ir publikuotų straipsnių analizė.

• Anketinė apklausa.

• Rezultatų analizė.

Respondentai: 20 moksleivių, 20 tėvų, 20 pedagogų.

I. NARKOTIKŲ RŪŠYS, JŲ POVEIKIS IR PADARINIAI

1.1. Narkotikų vartojimo atvejai ir būdai

1. Eksperimentinis – kuomet asmuo, pavartojęs narkotikus vieną ar kelis kartus, po to atsisako. Tai nereiškia, kad jis taps narkomanu.

2. Nereguliarus vartojimas – kuomet narkotikai vartojami kartais ir nėra psichinio bei fizinio pripratimo. Tačiau tai susiję su didele rizika tapti priklausomu nuo narkotiko.

3. Reguliarus vartojimas – kuomet atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė, pasireiškianti abstinencijos sindromu. Susergama liga – narkomanija.

Didelės įtakos sveikatai turi ne tik vartojama narkotinės medžiagos rūšis, kiekis, bet ir vartojimo būdas. Narkotinės medžiagos vartojamos:

1. Išgeriant, kramtant, praryjant. Medžiaga absorbuojasi burnos gleivinėje.

2. Uostant;

3. Įkvepiant;

4. Įšvirkščiant į paodį, raumenis, veną. (M.Černiauskienė, 2000)

1.2. Narkotikų klasifikacija ir pasekmės

Iš graikų kalbos išvertus žodį „narkotikos“ – stingdantis, apsvaiginantis. Medicinos enciklopedijoje žodis narkotikai paaiškinamas taip pat labai paprastai: “tai narkotinės medžiagos, medžiagos, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją. (D.Jurgaitienė, 2002)

Narkotiku laikoma kiekviena augalinės ar sintetinės kilmės medžiaga, kuri, įvedant ją į organizmą, pakeičia jo funkcijas ir po nuolatinio vartojimo priveda prie psichinės ir fizinės priklausomybės. Narkomanija pasireiškia narkotikų arba įvairių kitų preparatų vartojimu be medikų parodymų.

Socialinėje medicinoje narkomanija skirstoma į neskausmingą, kai žmogus gali nustoti vartoti narkotikus, ir skausmingą, kai narkomanas tampa priklausomu nuo šių medžiagų. Neliguisto narkotikų vartojimo pasekmės – pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikus nuo tolesnio jų vartojimo. Tie kurie ir toliau vartoja narkotikus, atsiranda įprotis, kuris vadinamas abstinencija (narkotiku alkis), kuris sukelia didelį fizinį ir moralinį skausmą, norą daugiau ir dažniau vartoti narkotikus.

Pasaulyje žinoma apie 500 narkotinių medžiagų rūšių, iš jų 100 tikrų narkotikų ir apie 50 psichotropinių preparatų. (I.Leliūgienė, 2002)

Pagal poveikį narkotines medžiagas galima skirstyti į stimuliuojančiąsias, slopinančiąsias ir haliucinogenines.

Psichiką stimuliuojančioms medžiagoms priskiriami amfetaminai, kokainas, krekas, „ekstazi“, efedronas, nikotinas ir kofeinas. Šios medžiagos veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia energijos antplūdį, žvalumą, susijaudinimą, didina pasitikėjimą savimi ir pranašumo jausmą, gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją.

Kanapės

Kanapės – tai vešlūs dilgelių ir apynių šeimos augalas. Daug žmonių patys jas užsiaugina (nelegaliai). Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Š] Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia marihuana (vadinamoji „žolė“), toliau derva, hašišas: kieti, rudi ar juodi grumsteliai. Galima gauti ir kanapių aliejaus- lipnaus, panašaus į sirupą skysčio. Aliejus stipriausia kanapių forma.

Nuo mažos kanapių dozės pasijuntama ramiu, patenkintu arba mieguistu. Galima kikenti nesustojant ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Galimas apsvaigimas (kaip nuo alkoholio). Poveikis apie 1- 1,5 val. Kanapės yra vienas iš tų narkotikų, kurių poveikis labiausiai priklauso nuo vartotojo būsenos ir nuotaikos. Pasitaiko ir lengvų paranojos atvejų.

PAGRINDINIAI POŽYMIAI:

• sutrikusi koordinacija;

• haliucinacijos, psichozė;

• paraudusios akys;

• sustiprėjęs apetitas, troškulys;

• tikrovės suvokimo sutrikimai.

Ecstasy

Ecstasy buvo išrastas 1912 m. Jis buvo vartojamas alkiui slopinti. Dabar ecstasy yra labai populiarus diskotekose. Ecstazy yra stiprus narkotikas ir jis yra priskirtas tai pačiai grupei kaip ir heroinas.

Tai cheminis narkotikas, turintis ir amfetamino, ir haliucinogeninį poveikį. Dažniausiai vartojamas klubuose, nes suteikia energijos šokti. Baltos, rudos, rausvos tabletės arba spalvotos kapsulės. Tabletės būna įvairių dydžių ir formų (širdelių, gėlyčių).

Ecstasy yra simuliantas. Jo poveikis yra labai panašus į amfetamino ar kokaino poveikį. Ši cheminė medžiaga stipriai stimuliuoja centrinę
sistemą, bet nuo LSD skiriasi tuo, kad nesukelia haliucinacijų. Asmuo pavartojęs Ecstasy tampa daug emocionalesnis, jaučia norą kalbėti, liesti kitus žmones, šokti, judėti. Ecstasy ypač stipriai veikia organizmo kūno temperatūrą ir širdies darbą. Šokant ilgą laiką karštoje aplinkoje atsiranda dar daugiau galimybių perkaisti ar netekti didelio kiekio skysčių. Vartojant šį narkotiką gali pasireikšti raumenų traukuliai, nevalingas dantų kalenimas, neryškus regėjimas, staigūs vyzdžio judesiai, taip pat pakyla kraujospūdis, gali ištikti širdies infarktas. Perdozavimas gali sukelti koordinacijos sutrikimus, ligą, panašią į Parkinsono, ir galiausiai paralyžių.

PAGRINDINIAI POŽYMIAI:

• energijos padidėjimas;

• labai didelis troškulys;

• nemiga;

• depresija;

• euforija;

• išsiplėtę vyzdžiai.

Amfetaminai

Amfetaminai yra sintetiniai simuliantai. Ankščiau jie buvo skiriami žmonėms norintiems suliesėti, taip pat ir depresijos. Šiuo metu gydimo tikslams jie yra beveik nenaudojami. Dabar amfetaminai dažniausiai yra gaminami nelegaliose laboratorijose.

Dažniausiai yra vartojamas amfetamino sulfatas. Šie milteliai yra pilkai baltos spalvos. Dažniausiai jie yra parduodami mažais polietileniniais maišeliais ar supakuoti į popieriaus vokelius. Visa kita yra tik priemaišos (soda, paracetamolis…).

Amfetaminas – geriausiai žinomas sintetinis centrinės nervų sistemos simuliantas. Pavartojęs jo, žmogus jaučiasi energingas, kalbus, žvalus, stiprus, susijaudinęs, negali ramiai būti vienoje vietoje ar užmigti. Amfetaminai veikia nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemas. Poveikis apie 3-4 val. Pasibaigus jam, sugrįžimas į realybę vartotojus priverčia jaustis liguistai dirglius ir prislėgtus net keletą dienų, kai kuriems žmonėms net sukelia panikos priepuolius. Labai dažnai amfetaminų perdozavimas baigiasi mirtimi.

PAGRINDINIAI POŽYMIAI:

• energijos padidėjimas;

• agresyvumas;

• paranoja;

• apetito netekimas;

• euforija.

Efedronas

Efedronas – pilkšvai balti kristalai. Leidžiamas į veną, retais atvejais ištirpinus gerimas. Poveikis ir pakitimai organizme tokie patys kaip vartojant amfetaminus. (http://www.narkotikai.projektas.lt/pages/isv.html)

Kokainas ir krekas

Kokainas yra stiprus nervų simuliantas. Jo poveikis yra truputį panašus į amfetamino poveikį. Kokainas i balta pudra, kuri paprastai uostoma, bet kartais ir leidžiamasi injekcijų pagalba. Sušniaukus dozę, pirmiausia „užsimarina“ nosis. Staigiai juntama euforija, energijos ir pasitikėjimo savimi antplūdis. Tuo metu padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Gali pykinti. Kokaino poveikis trunka apie 30 min. Po to žmogus jaučiasi labai pavargęs, prislėgtas. Norėdamas nugalėti blogą nuotaiką, vartotojas turi padidinti kokaino dozę. Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai.

Greičiau veikianti kokaino atmaina yra krekas. Rūkant jis traška, todėl nuo angliško žodžio crackle yra pavadintas kreku. Jis sumaišomas su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis. Po to iš šio mišinio yra išgarinamas visas vanduo. Gauta kietoka medžiaga yra kaitinama ir ji gali būti rūkoma. Krekas pradeda veikti po 10 sekundžių, nes tada narkotinės medžiagos atkeliauja į smegenis. Tada vartotojas pajunta labai didelį malonumą, trunkantį apie 10 min. Po didelės malonumo bangos užplūsta labai didelė nevilties ar agresyvumo banga. Vartotojui reikia dar vienos dozės. Prie kreko labai greitai priprantama. Uostant kreką galimi plaučių ir kvėpavimo takų susirgimai. (A.Davidavičienė, 2001)

PAGRINDINIAI POŽYMIAI:

• energijos padidėjimas;

• padažnėjęs pulsas;

• išsiplėtę vyzdžiai;

• nuo ryškios šviesos skaudančios akys;

• agresija;

• depresija;

• sumažėjęs apetitas;

• greitas susijaudinimas.

LSD (lizerginės rūgšties dietilamidas)

Dažniausiai LSD yra parduodamas sugeriamojo popieriaus arba kartono kortelių išvaizda. Šie popieriaus lapeliai yra išmirkyti skystoje LSD, kuri yra bekvapė, beskonė, bespalvė. Popieriaus lapeliai yra papuošti įvairiais piešinėliais. LSD taip pat yra parduodama ir tabletėmis, arba mažais žirneliais.

LSD – labiausiai paplitęs haliucinogenas. Jis tiesiogiai veikia smegenis, taip pat ir regos, klausos, lytėjimo organus. Visi pojūčiai yra iškraipomi. LSD dar yra vadinamas „mąstymą skatinančiu“ narkotiku. LSD “kelionė“ beveik visiškai priklauso nuo žmogaus savijautos. Jei žmogus jaučiasi blogai, suvartojus LSD jis pasijus dar blogiau. Jam gali prasidėti depresija, panika, svaigti galva. LSD turi didelį šalutinį poveikį, pavyzdžiui, asmenims vartojantiems narkotikus, pavartojus LSD kartais atrodo, kad jie gali skraidyti. Dėl šios priežasties ne vienas vartotojas bandė šokti nuo tilto ar pan. Kitas pavojingas šalutinis poveikis – savižudybės ar polinkis žudyti. LSD gali sukelti arba paaštrinti psichozes. Kartais žmonės pajaučia šio narkotiko poveikį ir praėjus keletui savaičių po jo pavartojimo. (A.Davidavičienė, 2001)

PAGRINDINIAI POŽYMIAI:

• išsiplėtę vyzdžiai;

• haliucinacijos;

• pakitę garsų ir spalvų pojūčiai;

• nerimas.

Heroinas

Heroinas priklauso ankščiau minėtai opiatų grupei. Opiatai gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino, kuris buvo skirtas skausmui malšinti. Heroinas 2 kartus
stipresnis už morfiną ir prie jo priprantama dar greičiau. Dar ir dabar heroinas skiriamas žmonėms sergantiems nepagydomomis ligomis pvz.: vėžiu.

Grynas heroinas – balti milteliai. Gryno heroino gatvėse neįmanoma gauti, nes nuo jo

mirštama per kelias minutes. Jis maišomas su įvairiais milteliais pvz.: kofeinu, miltais, kreida. Parduodamas mažais popieriniais pakeliais.

Heroinas yra antidepresantas. Jis veikia kaip raminamieji. Heroinas slopina nervų sistemą, refleksus. Sulėtėja širdies veikla, kvėpavimas, žmogus gali pradėti dusti. Vartojant heroiną užplūsta laimės, šilumos, snaudulio, atsipalaidavimo banga. Pirmą kartą vartojant žmogus gali pasijusti blogai, ypač jei leidžiasi į veną. Susileidus heroino parausta oda, išdžiūsta burna, apsunksta galūnės. Vėliau vartotojas pereina į pusiau sąmoningą būseną, kada sunku mąstyti ar ką nors daryti. Žmonėms, dažnai vartojantiems heroiną, kas kartą reikia vis didesnės dozės. Tapęs priklausomu vartotojas ieško naujos dozės kas kelias valandas. Organizmui ilgiau negavus heroino prasideda abstinencijos požymiai: drebulys, prakaitavimas, atsiranda nerimas, kaulų ir raumenų traukuliai. Ryškiausiai tai pasireiškia tarp 48 ir 72 abstinencijos valandos. Viskas praeina maždaug po savaitės. Praėjus abstinencijos požymiams dar išlieka labai didelis psichologinis potraukis narkotikams.

PAGRINDINAI POŽYMIAI:

• stipriai susitraukę vyzdžiai;

• mieguistumas;

• prakaitavimas;

• traukuliai.

Visi šie išvardinti narkotikai daro nepataisomą žalą jaunam organizmui. Nors yra kenksmingi visi, tačiau jų padarytas ilgalaikis poveikis ar galimas pavojus suvartojus, priklauso nuo narkotiko rūšies ir paties vartotojo. (A.Davidavičienė, 2001)

II. NARKOTIKŲ VARTOJIMAS PAAUGLIŲ TARPE

2.1. Narkotikų vartojimo priežastys

Kiekvienais metais paauglių priprantančių prie narkotikų skaičius didėja. Žinimas faktas, kad tik mažiausia dalis nepilnamečių, kurie serga narkomanija savarankiškai kreipiasi pagalbos, tuo tarpu kai 5-7 % visų paauglių jau susidūrę su narkotikais arba nors kartą jų bandę.

Paauglystė yra staigių organizmo pokyčių laikotarpis. Jam būdingas ir tam tikras nukrypimas nuo psichologinių elgesio normų. Šiame amžiuje dažnai pradedama rūkyti, vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, neteisingai maitintis.

Priklausomybę narkotinėms medžiagoms įtakoja daugybė įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių – genetinės, fiziologinės, psichologinės, socialinės. Narkotikų vartojimo priežastis galima įžvelgti mikro – , mezo -, ir makrolygiuose.

1. Mikrolygis. Čia išryškėja biologinės ir psichologinės narkotikų vartojimo priežastys. Narkotikų vartojimo mikro priežastys sąlygoja tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusiųjų narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonėse vartoja narkotikus, norėdami „išspręsti“ savo problemas.

2. Mezolygis. Pagrindinė nepilnamečių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime, sukeliančiame socialinių-pedagoginių ir socialinių problemų.

3. Makrolygis. Makro priežastys – tai naujos socialinės – kultūrinės, ekonominės sąlygos. Bendra atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės sistemos link.

4. Narkomanijai plisti turi didelę įtaką turi ir socialiniai veiksniai: netinkamas auklėjimas šeimoje, augimas tik su vienu iš tėvų, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje, nekritiškas požiūris į juos, alkoholizmo tradicijos šeimoje, asocialus vaiko elgesys ir padidėjęs aktyvumas, nenoras mokytis, nesėkmės mokykloje ir kt. (I.Leliūgienė, 2002)

Doc. L.Bulotaitė teigia: „Sunku išskirti vieną priežastį, nes paprastai veikia visas kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių:

• Biologiniai veiksniai (organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės, genetinės savybės ir pan.)

• Socialiniai veiksniai (aplinka, kurioje moksleivis gyvena; artimų žmonių pažiūros ir elgesys; draugų, bendraamžių pažiūros bei elgesys ir pan.)

• Asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai (menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi, nerimas, depresija ir pan.). (L.Bulotaitė, 1998).

Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įpras prie narkotinės medžiagos.

Motyvus, kodėl jauni žmonės vartoja narkotines medžiagas, galima suskirstyti į tris grupes:

1. Įtampai sumažinti ar stresui įveikti. Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, sumažinti įtampą, nemalonias emocijas. Narkotinių medžiagų vartojimas tampa įtampos ar streso įveikimo metodu.

2. Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų veikimą, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis tikslas – siekti malonumo.

3. Bendraamžių įtaka. Svaiginančios medžiagos vartojamos norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. (L.Bulotaitė, 1999)

Paauglių požiūriui į narkotikus didelę įtaką daro bendraamžiai. Jie taip pat teikia narkotikus ir kuria socialinę narkotikų vartojimo
aplinką. Jei paauglio draugai vartoja narkotikus, didelė tikimybė, kad jis ar ji taip pat pradės vartoti. Iš tikrųjų, bendraamžiai yra toks galingas veiksnys, kad kiti paauglių narkomanijos veiksniai, pavyzdžiui, šeimos darna, religingumas ar santykiai mokykloje, matyt veikia tik tiek, kiek jie turi įtakos bendraamžių bendravimui. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą vadina protestu prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš savo tėvelius, bet kažin ar jie susimąsto, kad narkotikų plitimui tarp jų daugiausia suinteresuoti būtent suaugusieji, tie kurie lobsta iš jaunų gyvenimų žudymo narkotikais. (R.Avulis, K.Kuchalskis, 1996)

Šeimos įtaka – augimas šeimoje be tėvo arba tėvas ne pakankamai reiklus, todėl šeima linkusios lepinti motinos valioje; perdėtai didelė kontrolė, netinkamas vaiko vertinimas, net menkinimas; dvasinių ar fizinių traumų patyrimas, suformavęs iškreiptą garbės, saugumo supratimą, nuolatinį vidinį diskomfortą; skurdžiomis sąlygomis gyvenantys vaikai, nematantys galimybių ir išteklių siekti pasisekimo.

Nemažai įtakos narkomanijos reiškiniui turi demografiniai veiksniai, iš kurių vienas svarbiausių – gyventojų mobilumo tempas, neleidžiantis susiformuoti pastoviems ilgalaikiams gyventojo ryšiams su aplinka, neįsijungimas į vietines bendruomenes. Antras veiksnys – tai šeimos instituto transformacija į šeimą, kurioje dažnai auga tik vienas vaikas ir gana dažnai tik su vienu iš tėvų. Toks šeimos modelio pasikeitimas įtakoja vaiko vystymąsi, jis ne visada susiformuoja adekvačius bendravimo įgūdžius, reikalingus tolimesniame gyvenime. Kita vertus vaikai, neturėję ir nesugebėję įgyti pakankamai stiprių socialinių ryšių, žymiai lengviau pasiduoda neigiamai aplinkos įtakai, įsitraukia į kvaišalų vartojimą, yra labiau linkę nepaisyti kitų asmenų teisių, o bausmės atlikimo atveju sunkiau resocializuojasi. (G.Aleknavičiūtė, 1998)

Alkoholikų tėvų vaikai turi didesnę toleranciją alkoholiui, narkotikams. Į narkomaniją linkę vaikai yra irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kitų įtakai, ribotų interesų, turintys psichologinių problemų žmonės. Dažniausia tai asmenys, neturintys gyvenimo tikslo, ieškantys trumpalaikių malonumų. Alkoholio ir narkotikų dvigubas poveikis greitina vaiko asmenybės degradaciją, sunkina gydimą. Tarp linkusių į narkomaniją dažnai pasitaiko tokių, kurie vaikystėje savo nervingumą demonstruodavo kramtydami nagus, ilgai šlapinosi į lovą, patyrė galvos smegenų traumas, po kurių buvo netekę sąmonės. (D.Jurgaitienė, 2002)

2.2. Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus?

Priežasčių gali būti labai daug; jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio. Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei. Nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale-nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan.. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija. (I.Leliūgienė, 2002)

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 3335 žodžiai iš 6271 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.