Narkotikai priežastys pavojai pasekmės
5 (100%) 1 vote

Narkotikai priežastys pavojai pasekmės

1121314151

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………….3

1.Narkotikų vartojimo priežastys……………………………………………………..…5

2.Narkotikų vartojimo pavojai……………………………………………………7

3.Narkotikų poveikis ir jų vartojimo pasekmės…………………………………..9

Išvados………………………………………………………………………………………………..10

Literatūra……………………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojamai. Labiausiai iš tokių medžiagų žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų ir nikotinas, esantis tabako stiebuose bei lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu.

Narkomanija (gr. narkē – suakmenėjimas, + manija – beprotybė, aistra) – tai liga, pasireiškianti potraukiu nuolat vartoti narkotikus, kai sutrinka žmogaus psichinė ir fizinė būklė.

Narkomanas – asmuo, priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, veikiančios organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kt. jutimus. Medžiaga paprasta, bet poveikis tikrai nepaprastas. Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką.

Su narkotinėmis medžiagomis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotikų vartojimo židiniais: Pietryčių Azija (opinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės).

Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintame dešimtmetyje. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV. Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno buvo žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ir kanapės, bet ir amfetaminai, LSD, ekstazi, heroinas, kokainas.

Tarybiniais metais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. Deja, iš tiesų taip nebuvo. Tačiau tais laikais narkotikus vartojančių žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais „narkomanijos židinys“ buvo Klaipėda. Klaipėdoje klestėjo prostitucija, užfiksuota pirmoji AIDS auka ir pan. Antrasis miestas po Klaipėdos – Vilnius. Mano nuomone, Lietuvos sostinė tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra „laisviausias ir kosmopolitiškiausias“ miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Sovietmečiu kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai tinka kalbant ir apie kitus Lietuvos miestus.

Narkomanais tampa didesnė dalis jaunuolių, kurie nesugeba išspręsti rimtų problemų, ieško netikrų malonumų, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos arba noras patirti kažką tokio įdomaus ir svaiginančio. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas, kol tampa priklausomi nuo narkotikų. Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau negalima teigti, kad visiems narkotikus vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo.

Narkotikai atima jaunystę, protą, meilę, sveikatą, ateitį, šeimą, mokslą, pinigus, draugus, viltis ir svajones.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYS

Narkomanijos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė „nustumti“ realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimui protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės,
narkotikų „pasiekiamumo“ lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas.

Narkotikų vartojimo priežastis galima nurodyti dvejopas – makro ir mikro.

Makro priežastys – tai naujos socialinės – ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo R. Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir žmonių socialinės sėkmės/nesėkmės suvokimą. Iš tiesų labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes buvo susikūrę tam tikros naujas socialines – ekonomines sąlygas atitinkančios strategijos. Visada socialinių – ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas, kitos dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės sistemos link.

Narkotikų vartojimo mikro priežastys įvairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusių narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonės vartoja narkotikus, norėdami taip „išspręsti“ savo problemas, „pabėgti nuo jų“. Rytų kultūroje narkotikų sukeltas pojūtis, ypač jei tai religinio ritualo akimirka, yra įtraukiamas į visą žmogaus patirtį, savotiškai įprasminamas ir tampa tos realybės, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu „vakariečiui“ narkotikų vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bėga nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybės. Taip narkotikų sukeltas pojūtis neįtraukiamas į visos žmogiškosios patirties kontekstą ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabėgti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrįžti prie to paties pojūčio.

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.

Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus, tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Čia susipina ankščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms – ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl jų vaikam iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias įdiegė tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad atnešė jų tėvams.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAVOJAI

Nelaimingi atsitikimai – pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingi atsitikimai, traumos, uždusimai. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Apsvaigimas sutrikdo orientaciją, supratimą, kontrolę, savisaugą.

Poveikis smegenims – net mažas narkotikų kiekis gali sukelti psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai veiklai.

Tarpusavio santykiai – vartojantis narkotikus jaunuolis patenka šešėlinės grupės įtakon, tampa neprieinamas šeimai ir artimiesiems.

Priklausomybė – narkotikų noras nejučia tampa liguistu poreikiu, žmogus nebegali be jų apseiti, reikia vis didesnių dozių. Psichologinė priklausomybė pereina į fizinę, kai pasibaigus narkotiko veikimui prasideda abstinencinė krizė. Narkomanas neturi jėgų įveikti ją kitaip, kaip tik su nauja doze. Nutraukimas neįmanomas be izoliacijos ir detoksikacijos.

Apsinuodijimas – dėl kontrolės praradimo perdozuojama. Sumaišius įvairius narkotikus ar kitas medžiagas, reakcija
būti baisi ir nenuspėjama.

Infekcijos – nesterilios, o ypač bendrai naudojamos adatos gali sukelti pūlinius, kraujo užkrėtimą, B hepatitą ir įnešti ŽIV, kuris sukelia AIDS.

Finansinės problemos – narkotikų vartojimas reikalauja didelių išlaidų, kas sukelia finansines problemas, veda į skolas ir nusikaltimus.

Nusikalstamumas – narkotikų alkis verčia griebtis vagysčių, sukčiavimo, tarpininkavimo platinant narkotikus, net prostitucijos. Narkotikai užtraukia administracinę, o jų gaminimas, laikymas ir platinimas – baudžiamąją atsakomybę.

NARKOTIKŲ POVEIKIS IR JŲ VARTOJIMO PASEKMĖS

Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro (psichologinių ir fizinių), tiek ir makro (socialinių) pasekmių.

Mikro pasekmės priklauso nuo narkotinių medžiagų:

• Ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nuolatinį nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti „sunkesnių“ narkotikų. • Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jautrumą, nuo jų padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra. Poveikiui susilpnėjus, paprastai pasijuntama labai blogai (vyzdžiai lėtai reaguoja į šviesą, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas). Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ir psichinės ligos.

• Kokaino ir kreko poveikis panašus į amfetaminų, tik daug stipresnis. Vartojant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika.

• Nuo „ekstazi“ vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. „Ekstazi“ gali tapti kepenų irimo priežastimi.

• LSD poveikis įvairus. Pastovus vartojimas lemia visų psichinių susirgimų paūmėjimą, paranojos vystymąsi.

• Heroinas slopina smegenis, veikia kitus organizmo refleksus, kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Tai žmogų padaro mieguistą, jis nejaučia nerimo ir skausmo. Atsiranda stipri psichologinė priklausomybė. Staigiai sustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.Kaip minėta, narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolektyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.

Be to, narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomonė – nusikaltimai lemia narkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdinga nusikaltėlių subkultūrai. Dar viena nuomonė – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos įprasminant gyvenimą.

IŠVADOS

• Bet kuriai šeimai gali atsitikti, kad vaikai pavartos svaigalų. Vien tik mintis, kad sūnus ar dukra gali vartoti narkotikus, gąsdina. Tėvams labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet nepulti į paniką ar kelti scenas.

• Šiandien didesnis pavojus pasiduoti svaigalų „kerams“. Ar jaunimas atsispirs šiai pagundai? Tėvų įtaka paaugliams priklauso nuo tėvų ir vaikų tarpusavio santykių, emocinės atmosferos šeimoje. Jaunystėje abejojama sukurtomis vertybėmis, nusiviliama po nesėkmių, išbandoma tai, kas ilgą laiką buvo draudžiama. Dažnai tai tampa pirmais žingsniais į narkomaniją.

• Skirtingi narkomanijos priežasčių aiškinimai atspindi tai, kad įvairios teorijos formuojasi nevienoduose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Be to, narkomanijos problema domisi įvairios disciplinos, todėl prieiti prie bendrų ir visuotinai priimtinų išvadų praktiškai neįmanoma. Tačiau be jokių abejonių, tai aktuali ir skaudi visuomenės problema, kurios sprendimui reikalingas įvairių mokslo sričių dialogas.

LITERATŪRA

4. Gossop M. Gyvenimas su narkotikais. Vilnius, 2001

5. Furst M. Psichologija. Vilnius, 1998

3. Kuorienė O. Narkomanija, alkoholizmas ir kitos priklausomybės – bėgimas nuo gyvenimo. Vilnius: Mokslo aidai, 2002.

6. Mokykla be narkotikų. Mokytojo knyga. Vilnius, 2002.

5. Kvieskienė G. Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. Socialinis ugdymas IV. Vilnius, 2001.

6. “Sveikata”. 1997, Nr. 12

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………….3

1.Narkotikų vartojimo priežastys……………………………………………………..…5

2.Narkotikų vartojimo pavojai……………………………………………………7

3.Narkotikų poveikis ir jų vartojimo
……..10

Literatūra……………………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojamai. Labiausiai iš tokių medžiagų žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų ir nikotinas, esantis tabako stiebuose bei lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu.

Narkomanija (gr. narkē – suakmenėjimas, + manija – beprotybė, aistra) – tai liga, pasireiškianti potraukiu nuolat vartoti narkotikus, kai sutrinka žmogaus psichinė ir fizinė būklė.

Narkomanas – asmuo, priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, veikiančios organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kt. jutimus. Medžiaga paprasta, bet poveikis tikrai nepaprastas. Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką.

Su narkotinėmis medžiagomis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotikų vartojimo židiniais: Pietryčių Azija (opinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės).

Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintame dešimtmetyje. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV. Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno buvo žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ir kanapės, bet ir amfetaminai, LSD, ekstazi, heroinas, kokainas.

Tarybiniais metais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. Deja, iš tiesų taip nebuvo. Tačiau tais laikais narkotikus vartojančių žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais „narkomanijos židinys“ buvo Klaipėda. Klaipėdoje klestėjo prostitucija, užfiksuota pirmoji AIDS auka ir pan. Antrasis miestas po Klaipėdos – Vilnius. Mano nuomone, Lietuvos sostinė tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra „laisviausias ir kosmopolitiškiausias“ miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Sovietmečiu kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai tinka kalbant ir apie kitus Lietuvos miestus.

Narkomanais tampa didesnė dalis jaunuolių, kurie nesugeba išspręsti rimtų problemų, ieško netikrų malonumų, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos arba noras patirti kažką tokio įdomaus ir svaiginančio. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas, kol tampa priklausomi nuo narkotikų. Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau negalima teigti, kad visiems narkotikus vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo.

Narkotikai atima jaunystę, protą, meilę, sveikatą, ateitį, šeimą, mokslą, pinigus, draugus, viltis ir svajones.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PRIEŽASTYS

Narkomanijos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė „nustumti“ realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimui protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės, narkotikų „pasiekiamumo“ lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas.

Narkotikų vartojimo priežastis galima nurodyti dvejopas – makro ir mikro.

Makro priežastys – tai naujos socialinės – ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo R. Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos
situaciją ir žmonių socialinės sėkmės/nesėkmės suvokimą. Iš tiesų labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes buvo susikūrę tam tikros naujas socialines – ekonomines sąlygas atitinkančios strategijos. Visada socialinių – ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas, kitos dar aiškiai neapibrėžtos socialinės – ekonominės ir politinės sistemos link.

Narkotikų vartojimo mikro priežastys įvairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusių narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonės vartoja narkotikus, norėdami taip „išspręsti“ savo problemas, „pabėgti nuo jų“. Rytų kultūroje narkotikų sukeltas pojūtis, ypač jei tai religinio ritualo akimirka, yra įtraukiamas į visą žmogaus patirtį, savotiškai įprasminamas ir tampa tos realybės, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu „vakariečiui“ narkotikų vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bėga nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybės. Taip narkotikų sukeltas pojūtis neįtraukiamas į visos žmogiškosios patirties kontekstą ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabėgti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrįžti prie to paties pojūčio.

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų.

Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus, tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 3198 žodžiai iš 6069 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.