Narkotikai tarp jaunimo
5 (100%) 1 vote

Narkotikai tarp jaunimo

112131

Turinys

Įžanga 3

Narkotikai užsienyje 3

Narkotikai Lietuvoje 3

Narkotikai šiandien 4

Statistika JAV 4

Statistika Lietuvoje 5

Mitai apie narkotikus 6

Alkoholis 6

Priežastys 7

Prevencija 8

Išvados 10

Informacijos šaltiniai 11

Įžanga

Viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų yra plintanti narkomanija. Didėja nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. Daugėja asmenų, vartojančių narkotikus, ypač tarp jaunimo. Narkotikai pardavinėjami ugdymo įstaigose, gatvėse, diskotekose, baruose, kitose pasilinksminimo vietose. Neteisėtoje narkotikų rinkoje įsitvirtino heroinas. Populiarios tampa naujos psichotropinės medžiagos, anksčiau nepastebėtos neteisėtoje apyvartoje.

Narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik žmonių sveikatai bet ir tautų likimui. Jungtinės tautos primena, kad narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms, tačiau ypač mažoms, nes gali jas tiesiog išnaikinti. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika yra kiekvienos šalies užsienio ir vidaus politikos sudėtinė dalis, įgaunanti tarptautinį pobūdį.

Narkotikai užsienyje

Vakaruose narkotikų, alkoholio ir cigarečių paplitimas tarp vaikų ir jaunimo aptarinėjamas jau daugelį metų. Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties dešimtų klasių moksleivių yra bandę marihuanos; kito tyrimo duomenimis, 1997 m. 28 % vyresnių klasių mokytojų bei 19 % vidurinių klasių mokytojų teigė, jog bent kartą per pastarąjį mėnesį į jų pamoką atėjo išgėręs arba nuo narkotikų apsvaigęs mokinys.

(National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University)

Narkotikai Lietuvoje

Narkotikai Lietuvoje daugiau plinta didesniuose miestuose. Narkotikų vartojimo stebėsenos duomenimis, iki 93 proc. jaunimo žino narkotikų pavadinimus. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3 proc. moksleivių, kai kurios nurodo 7-9 proc. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15 proc., o kai kuriose, ypač jaunimo, mokyklose juos vartoja net iki 28-37,5 proc. moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1,5 proc. moksleivių nuolat vartojančių narkotikus.

Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose. Moksleiviai gerai informuoti, kur ir pas ką galima gauti narkotikų, o kai kurie jų įsigyja mokykloje (iš draugų). Moksleiviai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos, jie nesuvokia pavojaus. Tai suvokdamos ugdymo įstaigos aktyviai įsitraukė į prevencijos veiklą ir organizavo labai daug įvairių renginių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais.

(Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys)

Narkotikai šiandien

Šiandieninių jaunų žmonių kultūroje narkotikai užima reikšmingą vietą. Vakaruose gaminamos LSD tabletės ryškiaspalvėse, animacinių herojų piešinėliais papuoštose pakuotėse; vaikai vakarėlių metu perpardavinėja pagal gydytojo receptą gautus vaistus kaip narkotikus; vartojami gyvūnams skirti raminamieji „Ketaminas“; pernakt vykstančiuose šokių vakarėliuose, skambant „reivui“, palaikyti energiją padeda narkotikai. Tai ne naujiena ir Lietuvoje – vis daugiau paauglių patenka į ligonines, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis.

Pamokėlės ar valandėlės narkotikų žalos tema kažin ar gali atsverti iš supančios aplinkos gaunamą „švietimą“, kurį suteikia bendraamžiai ir populiariosios kultūros terpė. Vaikai imlūs naujovėms, ir žinių jie gauna iš kino filmų, televizijos, vaizdajuosčių, kompaktinių diskų, žurnalų, interneto svetainių, virtualių pokalbių kambarių. Mūsų šiandieninės kultūros mados ir tendencijos propaguoja kartais šokiruojančias vertybes. Vaiką ar paauglį supa gausybė įvairių pranešimų apie tai, kas gero „slypi“ tokiose medžiagose kaip alkoholis, tabakas ar narkotikai. TV personažai gyvena narkotikais uždirbtų pinigų sukurtoje prabangoje; interneto svetainė propaguoja pritarti marihuanos legalizavimui; mėgstamos kino žvaigždės herojus naujausiame filme nesiskiria su cigaru; populiari daina pasakoja, kaip nuostabiai narkotikų poveikyje atrodo Paukščių takas… Su narkotikais, alkoholiu, cigaretėmis susiję „pranešimai“ paauglius gali pasiekti visai netikėtai: iš žurnale išspausdintos reklamos, parduotuvėje skambančios dainos, kino filmo herojaus posakio. Šie „ženklai“ paprastai tiesiogiai neskatina vartojimo – tačiau jie tarsi kuria nuostatą, kad vartojimas yra „normalus“ dalykas.

Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimų duomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti tabaką, yra maždaug 12
metų, gerti alkoholį – 13 metų, rūkyti marihuaną – 14 metų. Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja šių medžiagų, tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniame amžiuje.

(National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University)

Statistika JAV

JAV Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, 1997 metais marihuaną rūkančių dvyliktokų JAV mokyklose buvo 23,7, dešimtokų – 20,5, aštuntokų – 10,2 procento, ir marihuana buvo narkotikas, kurio vartojimo apimtys augo greičau nei bet kokios kitos narkotinės medžiagos. Atitinkamai tuo pat metu tarp mokinių mažėjo įsitikinimas, kad marihuana – pavojingas narkotikas. Nuo 1991 m. JAV nuolat augo ir kokaino bei haliucinogenų vartojimas tarp visų aukštesniųjų klasių mokinių. Būdinga, kad aukštesniųjų klasių mokiniai dažniau vartoja kokainą (1997 m. per pastarąsias 30 d. kokainą vartoję teigė 2,3 procento dvyliktokų) bei haliucinogenus, o žemesniųjų – inhaliantus (jų vartojimas didžiausias tarp aštuntų klasių mokinių – 1997 m. juos vartoję per pastarąsias 30 d. teigė 5,6 procento aštuntokų). Vaikinai dažniau nei merginos linkę vartoti įvairias narkotines medžiagas, ir šis atotrūkis didėja kartu su klase. Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad 1997 m. per mėnesį bent vieną iš uždraustų narkotinių medžiagų vartojo 26,2 procento dvyliktokų, 23 procentai dešimtokų ir 12,9 procento aštuntokų. 1998 metų JAV Teisingumo departamento duomenimis, beveik 1 iš 10 (9,9 procento) 12-17 metų amžiaus jaunuolių buvo nelegalių narkotikų vartotojai.

Statistika Lietuvoje

Lietuvoje labiausiai paplitusi ,,žolė” (marihuana), raminamieji bei migdomieji ir inhaliantai (klijai). Kai kuriose mokyklose marihuanos vartojimo rodiklis siekia iki 29-33 proc. Kaimo ir gyvenviečių mokyklose paplitęs lakiųjų medžiagų uostymas (daugiau tarp berniukų). Mergaitės dažniau vartoja raminamuosius ir migdomuosius (iki 9 proc.), daugėja moksleivių vartojančių alkoholį kartu su tabletėmis (nurodoma net iki 12 proc., dažniau mergaitės). Iš kitų nelegalių narkotikų paplitę ekstazi, amfetaminai, opijatai.

Rūkymas taip pat yra aktuali problema ugdymo įstaigose. Apklausų duomenys rodo, kad rūko 5-10 proc. pradinių klasių moksleivių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja ir 5-8 klasėse jis siekia 55 proc. Vyresnėse klasėse, ypač jaunimo mokyklų moksleivių apklausa parodė, kad kasdien rūko nuo 38 iki 77 proc. moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 88-95 proc.

Labai paplitę yra alkoholiniai gėrimai. Dauguma mokyklų nurodo 92-95 proc. moksleivių bandžiusių alkoholinių gėrimų ir 10-31 proc. dažnai jį vartojančių. Mokyklos, kurios išanalizavo, kaip paplitusios yra atskiros alkoholinių gėrimų rūšys, nurodė, kad iki 65 proc. moksleivių sistemingai vartoja alų.

Sveikatos priežiūros įstaigose per metus iš viso buvo užregistruota 4087 asmenys dėl priklausomybės narkotikams (tarp jų 96 vaikai ir paaugliai).

77,5 proc. stebimų narkomanų vartoja opiatus. Tai daugiausiai iš vietinių aguonų stiebelių ir galvučių namų sąlygomis pagaminti opijaus preparatai, kuriuos narkomanai švirkščiasi į veną. Dalis užregistruotų narkomanų (12,4 proc.) vartoja kelis narkotikus. 2,9 proc. asmenų užregistruoti dėl priklausomybės nuo raminamųjų ir migdomųjų vaistų. Vartojami nauji sintetiniai narkotikai, kanapės. Sveikatos priežiūros įstaigose asmenų, vartojančių kanapių preparatus, užregistruota 0,7 proc., amfetaminų grupės ir kitus simuliantus – 2,4 proc. , haliucinogenus – 0,2 proc., kokainą – 0,1 proc. Klijais, lakiosiomis medžiagomis svaiginasi 3,8 proc. užregistruotų asmenų.

94 proc. visų narkomanų yra miesto, 6 proc. – kaimo gyventojai. Vilniaus mieste užregistruotų narkomanų skaičius didžiausias – 2001 metais buvo registruota 1686, tarp jų 292 moterys.

Pagal narkomanų skaičių , tenkantį 100 tūkst. gyventojų pirmauja Vilniaus apskritis – 220,6, Klaipėdos apskrityje – 152,5, Utenos apskrityje – 131,8.

Užregistruotų narkomanų skaičius 100 tūkst. gyventojų, Visagino mieste išlieka didžiausias – 603,4, Vilniaus mieste – 303,9, Klaipėdos mieste – 268,9.

Nė vienas asmuo dėl priklausomybės narkotikams neužregistruotas Prienų, Skuodo, Kelmės, Plungės, Pakruojo, Molėtų rajonuose.

Narkomanija – jaunų žmonių liga. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota: iki 14 metų – 0,1 proc., 15-19 metų – 11,3 proc., 20-24 metų – 28 proc., 25-34 – 37 proc., tik 23,6 proc. asmenų yra vyresni kaip 35 metų amžiaus.

Lietuvoje 1998 metais mirė 32 narkomanai, 1999 – 37 narkomanai, 2000 – 61, 2001 – 49 (41 vyras ir 8 moterys).

Iš žinomų priežasčių 26,6 proc. sudaro savižudybės, 10,2 proc.– nelaimingi atsitikimai, 20,4 proc. apsinuodijimai narkotinėmis medžiagomis, 10,2 proc. infekcinės ligos, 10,2 proc. – somatinė liga, 22,4 proc. nenustatyta.

(Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

Mitai apie narkotikus

Kažin ar paaugliui pakanka pamoralizuoti apie narkotikų žalą – plačiai paplitę ir giliai įsišakniję mitai dažnai gali paversti tokias kalbas bevertėmis. Tokių mitų yra nemažai. Štai keletas mitų ir realios situacijos palyginimų:

Mitas: Marihuana nekenksminga, kadangi ji yra

„visiškai natūrali“ – gaunama iš augalų.

Tiesa: Marihuanos dūme yra tų pačių vėžį sukeliančių komponentų, kaip tabake – kartais jų koncentracija net dar didesnė.

Mitas: Marihuaną galima saugiai vartoti tol, kol nesi nuolatinis vartotojas.

Tiesa: Atsitiktinis vartojimas labai lengvai gali virsti nuolatiniu.

Mitas: Kadangi miltelinio heroino vartojimui nereikalinga adata, tai nėra labai rizikinga.

Tiesa: Heroinas yra pavojingas, nesvarbu kokiu būdu jis yra vartojamas. Pripratę prie heroino, vartotojai gali pradėti jį leistis – taip pigiau.

Mitas: Narkotikai nėra tokie pavojingi, aš galiu kontroliuoti situaciją.

Tiesa: Narkotikų vartojimas yra visiškai neprognozuojamas dalykas, jie skirtingai veikia žmones. Kiekvienas gali tapti priklausomu nuo narkotikų.

Alkoholis

Pavojų kelia ne tik narkotikų plitimas, apie kurį kalbama palyginti neseniai, bet ir senesnė problema – vaikų ir paauglių alkoholizmas. Jaunų žmonių dalyvavimas išgertuvėse yra iš tiesų nemaža problema. Kaip rodo JAV Sveikatos apsaugos departamento statistika, 2000 m. išgertuvėse dalyvaudavo 14,5 procento aštuntokų ir 31,3 procento dvyliktokų. O motorinių transporto priemonių avarijos – pagrindinė amerikiečių jaunimo tarp 13 ir 19 metų amžiaus mirčių priežastis. 1999 m. 42 procentai 9-12 klasių mokinių teigė, kad per pastarąjį mėnesį jie arba vairavo po to, kai gėrė alkoholį, arba važiavo su alkoholį vartojusiu vairuotoju. 1999 m. 46 procentai 12 klasių mokinių teigė vairavę neblaivūs; tarp devintokų taip teigė 39 procentai. Vienas žymių šios problemos tyrinėtojų, gydytojas Davidas Satcheris teigia, kad alkoholis yra susijęs su paauglių automobilių avarijomis, žmogžudystėmis bei savižudybėmis – trimis pagrindinėmis paauglių mirčių priežastimis JAV. Iki 15 m. amžiaus pradėję vartoti alkoholį vaikai keturis kartus dažniau tampa alkoholikais suaugę, nei vaikai, alkoholį pradėję vartoti tik sulaukę pilnametystės – 21 m. Be to, paauglių gėrimas susijęs su rizikingu seksualiniu elgesiu, galinčiu lemti užsikrėtimą AIDS, lytiniu būdu plintančiomis ligomis ir neplanuotą nėštumą. Alkoholis lemia ir akademines nesėkmes ir pašalinimą iš mokyklos; alkoholį vartojantys nepilnamečiai dažniau tampa nusikaltėliais arba išprievartavimo, apiplėšimo, užpuolimo, žmogžudystės ir kitų smurtinių nusikaltimų aukomis.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1780 žodžiai iš 3274 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.