Narkotikai tarp jaunimo
5 (100%) 1 vote

Narkotikai tarp jaunimo

Įvadas.

Kas yra narkotikai? Daugelis iš mūsų į šį klausimą galėtų atsakyti vienodai – narkotikai tai ir malonumas, ir mirtis. Neveltui sakoma, kad už viską reikia mokėti, už malonumą taip pat. Tik kiekvienas moka savaip, kiekvienas “kaifas” turi savo kainą. Už tokį “kaifą” kaip narkotikai žmonės aukoja savo gyvybes. Taigi iškart kyla klausimas, ar verta vietoj gyvenimo rinktis trumpalaikį malonumą? Mano galva, kad NE.

Šią temą pasirinkau, nes ji labai aktuali mūsų jaunimui, nes ypač auganti karta dėl to trumpalaikio malonumo renkasi narkotikų kelią, būtent jie tampa narkotikų platintojais. Dėl to žalingo įpročio didėja mirtingumas, plečiasi nusikalstamumo pasaulis, žmonės tampa agresyvus, nes laikui bėgant malonumas pereina į didžiulį skausmą ir kančią. Kiekvieną dieną jie pradeda galvoti iš kur gauti lėšų, kad galėtų įsigyti tą prakeiktą “kaifą”. O mes normalus ir sveiki žmonės, matydami kaip žūsta jaunimas, matydami jų kančias galim tik kaltinti juos dėl jų kvailumo, nors mūsų pareiga padėti jiems.

Šią temą yra labai daug kalbėtą, parašytą daug straipsnių, bet progreso jokio. Jų vis daugėja ir daugėja. Dėl narkotikų kenčia vaikai, jų tėvai ir galu gale visuomenė.

Mano darbo tikslas, kad nors vienas iš tų sergančių žmonių išgirstų tuos žodžius ir susimąstytų apie tai ką jis daro, kad priverstų save atsisakyti to įpročio, pagalvotų apie gyvenimą, apie savo vietą tame gyvenime.

Yra daugybe narkologinių centrų, taigi kodėl mes negalim padėti tiems žmonėms kurie nori pasveikti. Į narkomaną žiūrimą kaip į priešą, o jeigu mes priversime save ir pasistengsime pažiūrėti į jį kaip į bejėgį žmogų, kaip į ligonį, kuris dėl savo pačio kvailumo ar nevilties pasirinko mirtiną kelią, kuriam būtinai reikia mūsų pagalbos ir paramos, nes vienam su tokią baisią ligą susidoroti labai sunku ir beveik neįmanoma. NEATSISAKYKIME IR PADĖKIME VIENI KITIEMS ! ! !

Taip pat šiame darbe norėčiau aprašyti keletą narkotikų rūsių, kaip jie veikia žmogaus sąmonę ir apie baisiausią ligą kurią užsikrečia mūsų jaunimas vartojantis narkotinės medžiagas, tai – AIDS.

Narkotikai ir sąmonė.

Cheminės medžiagos, kurios keičia žmogaus suvokimą ir nuotaiką, vadinamos psichoaktyviosiomis medžiagomis. Plačiai paplitusį įteisintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą iliustruoja tokia galima narkomano diena: ji prasideda nuo rytinio stiprios kavos puodelio; vidudienį nervus nuramina kelios cigaretės ir paskirti raminamieji vaistai; išėjus anksti iš darbo, taurė kokteilio atpalaiduoja ir nuramina prieš susitikimą su dantų gydytoju, pas kuri azoto oksidas skausmingus potyrius paverčia švelniai maloniais; prieš pietus išgerta dietinė tabletė padeda sumažinti apetitą, o jos jaudinantį poveikį gali pašalinti migdomieji vaistai. Prieš užmiegant REM slopinančiu miegu, mūsų įsivaizduojamą narkomaną nuliūdina per žinias paskelbtas pranešimas apie “didėjantį piktnaudžiavimą narkotikais”.

Ilgai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, didėja tolerancija joms: narkomanui, norinčiam pajusti narkotikų poveikį, reikia vis didesnių ir didesnių jų dozių. Žmonės, kurie nustoja vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, patiria nemalonius abstinencijos reiškinius. Organizmas reaguodamas į narkotikų trūkumą, junta fizinį skausmą ir stiprų narkotikų poreikį. Tai rodo fizinę priklausomybę nuo narkotikų. Gali pasireikšti ir psichologinė priklausomybė, ypač nuo narkotikų, vartojamų stresui mažinti. Net sukeldami fizinės priklausomybės, narkotikai tampa svarbia narkomano gyvenimo dalimi, dažniausiai būdu neigiamoms emocijoms susilpninti. Nesvarbu, ar tai būtų fizinė, ar psichologinė priklausomybė, narkomanas siekia gauti narkotikų ir juos vartoti.

Yra trys psichoaktyviųjų medžiagų rūšys: raminamieji ir migdomieji, kurie ramina nervų sistemos aktyvumą ir lėtina organizmo funkcijas; stimuliatoriai, kurie laikinai suaktyvina nervų sistemos veiklą ir sužadina organizmo funkcijas; haliucinogenai, iškreipiantys suvokimą ir sukeliantys juntamuosius vaizdinius be juntamosios įvesties.

Narkotikų rūšys ir jų poveikis.

Opioidai – opiumas bei iš jo išskirtos medžiagos (morfijus ir heroinas) – taip pat slopina nervų sistemos funkcijas. Akių vyzdžiai susiaurėja, kvėpavimas sulėtėja – pasireiškia letargo būsena. Skausmą ir nerimą kelioms valandoms pakeičia palaimingas malonumas. Tačiau už šį malonumą reikia mokėti, o heroino vartotojui šis užmokestis – kankinamai ieškoti kitos dozės, kuri vis didėja, savaites justi didžiulį fizinį skausmą dėl abstinencijos. Kai kuriems tenka sumokėti didžiausią kainą – mirti nuo per didelės dozės.

Stimuliatoriai – plačiausiai vartojami stimuliatoriai yra kofeinas, nikotinas, stipresnis – amfetaminas, dar stipresnis – kokainas. Stimuliatoriai pagreitina kūno funkcijas, todėl amfetaminas dar vadinamas “greičiu”. Stiprūs stimuliatoriai dažnina širdies ir kvėpavimo ritmą, nuo jų išsiplečia akių vyzdžiai, sumažėja apetitas (kadangi padaugėja gliukozės kraujyje), padaugėja energijos, padidėja pasitikėjimas savimi. Todėl žmonės vartoja stimuliatorius tam, kad neužmigtų, suliesėtų, pagerintų nuotaiką ar sportinius laimėjimus. Kaip ir už kitas
narkotines medžiagas, taip ir už stimuliatorius tenka “mokėti”. Kai narkotikų stimuliuojantis poveikis baigiasi, organizmo funkcijos gali labai sulytėti ir jų vartojas gali “alpti” dėl nuovargio, galvos skausmo, irzlumo ar depresijos.

1990 metais atliktas nacionalinis tyrimas parodė, kad 5% Amerikos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių pastaraisiais metais išmėgino kokainą, o 2% rūkė “kreką”, t. y. stipriai veikiantį kokaino preparatą. Žmonėms, kramtantiems kokos lapus, nedidelis pamažu į kraują patenkantis kokaino kiekis nesukelia liguistų reiškinių. Tačiau uostomas koncentruotas kokainas, ypač rūkomas arba švirkščiavimas, labai greitai patenka į kraują, sukeldamas 15 – 30 minučių trunkančią euforijos būseną. Krekas veikia dar greičiau ir sukelia trumpiau trunkančią, bet stipresnę euforiją, vėliau smarkiau “krentama” bei trokštamą daugiau kreko. Kreko poreikis po kelių valandų susilpnėja, bet po kelių dienų vėl sustiprėja.

Pradėjusi nuolat vartoti kokainą, tampa nuo jo priklausomi. Žmonėms vartojantiems kokainą, gali sutrikti emocijos, kilti įtarumas, traukliai, sutrikti kvėpavimas, juos gali ištikti širdies smūgis. Kokaino, kaip ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, poveikis priklauso ne vien nuo dozės, bet taip pat ir nuo vartojančiojo lūkesčių, asmenybės, situacijos, t. y. nuo šių veiksnių derinio. Gavę placebą, kokaino vartotojai, galvodami, kad gavo kokaino, dažnai jaučiasi panašiai, tarsi iš tikrųjų būtų vartoję. Aplinkybėmis, kuriomis dažnai kyla agresija, pavartotas kokainas gali dar labiau padidinti agresyvias reakcijas.

Haliucinogenai – yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios iškreipia suvokimą ir sukelia ryškius vaizdinius, nesant juntamosios įvesties, todėl jie dar kartais vadinami psichodelikais, nes tai reiškia “psichikos atskleidimą”. Kai kurie haliucinogenai yra natūralios medžiagos, pvz., marihuana. Ji laikoma silpnu haliucinogenu, kiti yra sintetinės medžiagos. Iš jų geriausiai žinomi yra: PCP (“angelų dulkės”) – stipriai veikiantis neįteisintas skausmo malšintojas, sukeliantis visiškai nenumatomus ir kartais pražūtingus psichologinius padarinius, ir LSD.

LSD. Pirmąją “rūgšties kelionę” 1943 metais išmėgino chemikas Albertas Hofmanas, LSD ( lizergo rūgšties dietilamido) sukūrėjas. Jis pasakojo, kad atsitiktinai nurijęs šio chemikalo, “išvydo nepertraukiamą fantastinių vaizdų, neįprastų formų, ryškių kintančių spalvų srautą”. LSD sukeliamos emocijos įvairuoja nuo euforijos iki visiško abejingumo ir panikos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1177 žodžiai iš 3773 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.