Narkotikai žalingi įpročiai
5 (100%) 1 vote

Narkotikai žalingi įpročiai

Panevėžio „Ąžuoloo“ vidurinės mokyklos

VIII a klasės mokinio

Lino Benaičio

referatas

2005 m. gruodžio 27 d.

Daugiausia piktnaudžiaujama ne draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis,

kaip heroinas ar kokainas, o lengvai prieinamomis, paprastai nedraudžiamais

stimuliatoriais: alkoholiu, tabaku, kofeinu. Vakaruose žmonės suserga ir

anksti miršta nuo vėžio bei širdies ligų daugiausia dėl cigarečių rūkymo.

Tačiau dauguma rūkalių, net ir žinodami, kad metę rūkyti gyventų kur kas

ilgiau, vis vien neatsisako savo žalingo įpročio.

Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas; jis

paaštrina daugelį visuomenės problemų: neblaivūs žmonės sukelia kas trečią

eismo nelaimę, netinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl

pašlijusios sveikatos nebegali normaliai dirbti.

Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir

alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina

pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam

įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti

nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis

dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą

ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai

apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.

Apie rūkymą

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų

į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo

šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui

buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jog tabakas gydo, jo dūmai nubaido

ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito

Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to

buvo atvežta ir į Rusiją.

Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur.

Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo

bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”.

Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami

gatvėmis su virve ant kaklo.

Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti

rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą

kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris

kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme.

Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo

ištirtos iki XIX amžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo

įpročiui.

Įvairių šalių statistiniais duomenimis, pasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir

20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti

pamėgždžiodami suagusius.

Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų

pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik

pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut

cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį.

Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo,

norėdamos patikti vaikinams.

Prie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų

ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas

dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio

kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.

Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių

cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt.

Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti.

Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų

sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių

sistemas.

Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta.

Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio

nikotino ir kitas nuodingas medžiagas.

Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių

milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės

patenka į plaučius.

Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris

išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta

aerozoliu, užnuodija orą.

Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos

emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos

ertmė ima skleisti specifinį kvapą.

Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina

žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė –

15 minučių.

Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo sportui. Pavyzdžiui, 22 metų

Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos

rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti –

ir apie jokias pergales
negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių

krūvis per pastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti

būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės

neišvengiamai

mažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą.

Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.

Apie Alkoholį

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.

Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais

dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja,

apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau

kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus

stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet

jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol

”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas

Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino

girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius

svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus

skysčius.

XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės.

Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų

suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.

Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus

ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais,

t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš

šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau

žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus

alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų

alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam

“reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna

įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų

alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “,

“ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo

gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis

dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “

motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl

kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės.

Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas,

psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?

Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu,

dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse

sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti,

atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta

psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus

normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių

medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai

narkotikai “.

pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas

alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui

patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius.

Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie

jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo

daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir

atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna

maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio,

sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.

Todėl geriantis žmogus tampa dirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai,

dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių,

sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas.

Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai

trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.

Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs

svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę

meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie

nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai.

Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar

dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai

nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes,

kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.

Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu.

Girtam
jūra iki kelių, o bala iki ausų… Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai

girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.

Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti

tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos

režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia

svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis

ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas

futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus –

kibiras prakaito “.

Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl

alkoholio.

Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.

Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros!

To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra

pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai

piktnaudžiauja alkoholiu.

Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės.

Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.

Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš

startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 –

16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo

gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai

ir morališkai.

Apie narkomaniją

Narkomanijos epidemijų būta jau XIX amžiaus pradžioje, kai anglų poetas

Tomas Kuinsis išspausdino savo memuarus. Gydymuisi nuo alkoholizmo jis

panaudojo narkotiką, kurio dozę didinant išsivystė narkomanija. Poetas taip

spalvingai aprašė savo haliucinacijas, kad netrukus susilaukė pasekėjų.

Antra didelė epidemija pasireiškė 1870 metais prancūzų – prūsų karo metu,

kai buvo išrastas švirkštas.

Mūsų amžiuje narkomanija išplito ir pražudė vos ne ištisą kartą JAV.

Jav tenka 60% pagaminamų narkotikų, kuriuos naudoja apie 30 milijonų JAV

piliečių; tarp jų 50% moksleiviško amžiaus.

Narkotikus pradeda vartoti tik silpno charakterio, netruintys valios,

paviršutiniški, be atsakomybės jausmo žmonės.

Narkotikai – tai medžiaga specifiškai veikianti žmonių nervų sistemą ir

visą organizmą. Juos naudojant dingsta skausmo pojūčiai, atsiranda

ypatingos narkotinio apsvaigimo būsenos; samonės, psichikos ir t.t.

pakitimai. Ir rezultatas – baisi liga – narkomanija.

Ši liga turi kelias stadijas. Ji vystosi žaibiškai 3 – 4 injeikcijos nuodų

ir žmogus jau galutinai palaužtas, nebegali jų atsisakyti, 2 – 3 savaitės

net nereguliaraus vartojimo ir jau liga, metai kiti ir jau pikas, centrinės

nervų sistemos degradacija, vienas vienintelis tikslas – kaip įsigyti

narkotikų. Žmogus tampa nebeatpažįstamas, grubus, cinikas, viskam

abejingas. Vienais atvejais apsvaigimas pasireiškia suglėbimu, apatija,

nejudrumu, mieguistumu. Kalba monotoniška, sulėtinta, nesuprantama. Kitais

atvejais – linksmumas be priežasties, kvailiojimas, veiksmų nenuoseklumas,

kalba pagreitinta, daugiažodė, kartais nei iš to, nei iš šio pertraukiama

juoko priepuoliais, atsakymai paprastai nerišlūs. Kartais pasireiškia

pykčiu, agresyvumu, irzlumu, atsirandančiu be priežasties. Pastebimi

rašysenos sutrikimai, odos paviršiaus paraudimai arba pabalimai, akių

karštligiškas “spindėjimas” arba blausumas. Visais atvejais būdingi mąstymo

sutrikimai. Narkomanai labai retai sulaukia vidutinio amžiaus. Jų didelis

mirtingumas, dažni nelaimingi atsitikimai narkotinio apsvaigimo būsenoje,

įvairūs susirgimai, labai dažni savižudybės atvejai. Narkomanai būna tiek

degradavę, kad jau nebetinka jokiam darbui. Jiems viskas gerai, jei jie

gauna narkotikų, o jei ne …

Narkomanui narkotikų dozė – “ išsigelbėjimas “. Ir jos toks žmogus sieks

kokiais tik nori būdais: vogs, parduos paskutinius daiktus, žudys ir t.t.

Tuo dažniausiai naudojasi kontrabandininkai, perpardavinėja ir perveža

narkotikus gaudami didelį pelną. Jie samdo už didelius pinigus laivų ir

lėktuvų savininkus, bei lakūnus, kartais ir diplomatus, kad šie pasinaudotų

diplomatine neliečiamybe ir įvežtų į šalį nuodų, kurie vieniems atnešdami

pelną ( už 1kg narkotikų perpardavus mažom dozėm pelnas siekia 350 tūkst.

dolerių ), kitus stumia į nevilties bedugnę.

Vienam amerikiečių agentui Artimuosiuose Rytuose ilgą laiką buvo

pristatomas heroinas nedidelėse dėžutėse, kurias prarydavo kupranugaris.

Kontrabandininkai buvo suimti atsitiktinai. Pasieniečių dalinys buvo labai

nustebintas, kai, tikrindami minų ieškiliais, pastebėjo jo audringą

reakciją į nekaltą gyvulį.

Tačiau narkomanus mažai domina iš kur yra gaunami taip mieli jiems nuodai.

Jie visiškai praranda valią pasipriešinti ir už apgaulingą laikiną

apsvaigimo malonumą aukoja paskutinius savo apnuodyto kraujo lašus, savo

silpnėjantį protą.

Išgydymas susirgus šia baisia liga, veikia vos kelis procentus narkomanų.

Tai reikalauja didelės valios, kantrybės ir atkaklumo. Tačiau ir po

sėkmingo
gydymo dar daugelį metų organizmo reakcija būna pakitusi, išlieka

slaptas potraukis narkotikams.

Dėl to žmogus, ypač jaunas, turi ugdyti valią, kad jis sugebėtų valdyti

save, tramdyti norus, kenksmingus sveikatai.Rūkymas yra tarsi loterija. Iš pradžių lyg ir laimi – pritampi prie draugų,

tarsi sumažėja įtampa bendraujant su kitais, jautiesi drąsus, patrauklus…

Tačiau iš tiesų pralaimi – vėliau už tai tenka mokėti savo sveikata!“Naktimis sapnuodavau košmarus. Sapnuodavau, kad parūkau ir tiesiog imu

skrajoti – taip man gera ir lengva. Prabusdavau kankinama didžiulio ir

vienintelio noro – parūkyti nors vieną mažą cigaretytę. Na, nors pusę,–

pasakoja keletą kartų bandžiusi mesti rūkyti Rita.– Ėjau koduotis pas

ektrasensą. Nepadėjo. Vieną dieną, neištvėrusi naktinių ir dieninių

košmarų, užsirūkiau. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo: 10-15 cigarečių per

dieną. Graužiausi, kad nepajėgiau mesti.“

Po metų Rita vėl bandė įrodyti sau, kad gali susidoroti su šiuo įpročiu.

Pirko specialius pleistrus, kramtomasias gumas, pradėjo sportuoti (iš

pradžių tai buvo labai sunku – greitai uždusdavo), domėtis kvėpavimo

pratimais. Pamažu pajuto, kad jau nebe rūkymas ją kontroliuoja, o ji

kontroliuoja jį. „Tai buvo didžiausia pergalė mano gyvenime. Aš atgavau

laisvę!“ – taip savo poelgį vertina Rita.

Jeigu nerūkai, niekada to nebandei –

geriau ir nebandykTai bus pats lengviausias dalykas. Net kompanijoje visi arba daugelis rūko

– nepamiršk, kad tavo valia apsispręsti. Gali pasakyti: „Ačiū, aš

nerūkysiu“. Norėtum, kad visi tavo draugai nerūkytų? Gali iškeisti juos į

kitus, bet ar verta? Nepamiršk, kad ir nerūkantis žmogus gali daryti įtaką

rūkančiai draugijai. Reikės tik truputį pasistengti ir įrodyti, kad galima

puikiai bendrauti ir be cigaretės! Negi tavo draugams sunku bendrauti, o

gal jiems nepatinka draugija? Juk viena priežasčių, dėl ko griebiamasi

cigaretės, yra ta, kad tada, nors ir būni tarp žmonių, gali nuo jų

atsiriboti. Rūkant nebūtina kalbėtis su kitais. Tai savotiškas bendravimo

būdas. Bet gal geriau bendrauti žodžiais? Vienu šūviu nušausi du zuikius –

nugalėsi baimę bendrauti ir atsikratysi žalingo įpročio!Kodėl paaugliai

pradeda rūkyti?Yra daug priežasčių. Merginoms ir vaikinams atrodo, kad cigaretės padės

išspręsti bendravimo su tėvais, asmenines problemas. Jie dažnai cigaretę

suvokia kaip nepriklausomybės, laisvės simbolį. Tačiau įpratę rūkyti jie

kaip tik dalį savo laisvės praranda! Nemažai merginų įsivaizdoja, kad

rūkančios moterys yra lieknos ir gražios. Tačiau cigaretė ir grožis –

nesuderinami dalykai. Rūkant kiečiasi odos spalva, elastingumas. O kur dar

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2703 žodžiai iš 8992 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.