Panevėžio „Ąžuoloo“ vidurinės mokyklos
VIII a klasės mokinio
Lino Benaičio
referatas
2005 m. gruodžio 27 d.
Daugiausia piktnaudžiaujama ne draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis,
kaip heroinas ar kokainas, o lengvai prieinamomis, paprastai nedraudžiamais
stimuliatoriais: alkoholiu, tabaku, kofeinu. Vakaruose žmonės suserga ir
anksti miršta nuo vėžio bei širdies ligų daugiausia dėl cigarečių rūkymo.
Tačiau dauguma rūkalių, net ir žinodami, kad metę rūkyti gyventų kur kas
ilgiau, vis vien neatsisako savo žalingo įpročio.
Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas; jis
paaštrina daugelį visuomenės problemų: neblaivūs žmonės sukelia kas trečią
eismo nelaimę, netinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl
pašlijusios sveikatos nebegali normaliai dirbti.
Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir
alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina
pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam
įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti
nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis
dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą
ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai
apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.
Apie rūkymą
Viskas prasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų
į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo
šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui
buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jog tabakas gydo, jo dūmai nubaido
ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito
Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to
buvo atvežta ir į Rusiją.
Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur.
Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo
bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”.
Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami
gatvėmis su virve ant kaklo.
Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti
rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą
kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris
kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme.
Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo
ištirtos iki XIX amžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo
įpročiui.
Įvairių šalių statistiniais duomenimis, pasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir
20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti
pamėgždžiodami suagusius.
Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų
pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik
pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut
cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį.
Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo,
norėdamos patikti vaikinams.
Prie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų
ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas
dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio
kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.
Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių
cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt.
Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti.
Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų
sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių
sistemas.
Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta.
Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio
nikotino ir kitas nuodingas medžiagas.
Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių
milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės
patenka į plaučius.
Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris
išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta
aerozoliu, užnuodija orą.
Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos
emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos
ertmė ima skleisti specifinį kvapą.
Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina
žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė –
15 minučių.
Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo sportui. Pavyzdžiui, 22 metų
Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos
rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti –
ir apie jokias pergales
negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių
krūvis per pastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti
būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės
neišvengiamai
mažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą.
Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.
Apie Alkoholį
Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.
Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais
dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja,
apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau
kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus
stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet
jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.
Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol
”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas
Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino
girtavimą.
Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius
svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus
skysčius.
XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės.
Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų
suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.
Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus
ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais,
t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš
šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau
žmonių vartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus
alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų
alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam
“reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.
Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna
įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų
alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “,
“ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo
gėrimo.
Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis
dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “
motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl
kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės.
Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.
Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas,
psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?
Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu,
dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.
Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse
sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti,
atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta
psichika.
Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus
normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių
medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai
narkotikai “.
pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas
alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui
patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius.
Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie
jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo
daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir
atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna
maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio,
sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.
Todėl geriantis žmogus tampa dirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai,
dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių,
sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas.
Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai
trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.
Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs
svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę
meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie
nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai.
Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar
dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai
nesveiki žmonės. Alkoholis greičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes,
kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.
Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu.
Girtam
jūra iki kelių, o bala iki ausų… Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai
girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.
Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti
tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos
režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia
svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis
ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas
futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus –
kibiras prakaito “.
Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl
alkoholio.
Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.
Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros!
To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra
pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai
piktnaudžiauja alkoholiu.
Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės.
Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.
Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš
startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 –
16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo
gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai
ir morališkai.
Apie narkomaniją
Narkomanijos epidemijų būta jau XIX amžiaus pradžioje, kai anglų poetas
Tomas Kuinsis išspausdino savo memuarus. Gydymuisi nuo alkoholizmo jis
panaudojo narkotiką, kurio dozę didinant išsivystė narkomanija. Poetas taip
spalvingai aprašė savo haliucinacijas, kad netrukus susilaukė pasekėjų.
Antra didelė epidemija pasireiškė 1870 metais prancūzų – prūsų karo metu,
kai buvo išrastas švirkštas.
Mūsų amžiuje narkomanija išplito ir pražudė vos ne ištisą kartą JAV.
Jav tenka 60% pagaminamų narkotikų, kuriuos naudoja apie 30 milijonų JAV
piliečių; tarp jų 50% moksleiviško amžiaus.
Narkotikus pradeda vartoti tik silpno charakterio, netruintys valios,
paviršutiniški, be atsakomybės jausmo žmonės.
Narkotikai – tai medžiaga specifiškai veikianti žmonių nervų sistemą ir
visą organizmą. Juos naudojant dingsta skausmo pojūčiai, atsiranda
ypatingos narkotinio apsvaigimo būsenos; samonės, psichikos ir t.t.
pakitimai. Ir rezultatas – baisi liga – narkomanija.
Ši liga turi kelias stadijas. Ji vystosi žaibiškai 3 – 4 injeikcijos nuodų
ir žmogus jau galutinai palaužtas, nebegali jų atsisakyti, 2 – 3 savaitės
net nereguliaraus vartojimo ir jau liga, metai kiti ir jau pikas, centrinės
nervų sistemos degradacija, vienas vienintelis tikslas – kaip įsigyti
narkotikų. Žmogus tampa nebeatpažįstamas, grubus, cinikas, viskam
abejingas. Vienais atvejais apsvaigimas pasireiškia suglėbimu, apatija,
nejudrumu, mieguistumu. Kalba monotoniška, sulėtinta, nesuprantama. Kitais
atvejais – linksmumas be priežasties, kvailiojimas, veiksmų nenuoseklumas,
kalba pagreitinta, daugiažodė, kartais nei iš to, nei iš šio pertraukiama
juoko priepuoliais, atsakymai paprastai nerišlūs. Kartais pasireiškia
pykčiu, agresyvumu, irzlumu, atsirandančiu be priežasties. Pastebimi
rašysenos sutrikimai, odos paviršiaus paraudimai arba pabalimai, akių
karštligiškas “spindėjimas” arba blausumas. Visais atvejais būdingi mąstymo
sutrikimai. Narkomanai labai retai sulaukia vidutinio amžiaus. Jų didelis
mirtingumas, dažni nelaimingi atsitikimai narkotinio apsvaigimo būsenoje,
įvairūs susirgimai, labai dažni savižudybės atvejai. Narkomanai būna tiek
degradavę, kad jau nebetinka jokiam darbui. Jiems viskas gerai, jei jie
gauna narkotikų, o jei ne …
Narkomanui narkotikų dozė – “ išsigelbėjimas “. Ir jos toks žmogus sieks
kokiais tik nori būdais: vogs, parduos paskutinius daiktus, žudys ir t.t.
Tuo dažniausiai naudojasi kontrabandininkai, perpardavinėja ir perveža
narkotikus gaudami didelį pelną. Jie samdo už didelius pinigus laivų ir
lėktuvų savininkus, bei lakūnus, kartais ir diplomatus, kad šie pasinaudotų
diplomatine neliečiamybe ir įvežtų į šalį nuodų, kurie vieniems atnešdami
pelną ( už 1kg narkotikų perpardavus mažom dozėm pelnas siekia 350 tūkst.
dolerių ), kitus stumia į nevilties bedugnę.
Vienam amerikiečių agentui Artimuosiuose Rytuose ilgą laiką buvo
pristatomas heroinas nedidelėse dėžutėse, kurias prarydavo kupranugaris.
Kontrabandininkai buvo suimti atsitiktinai. Pasieniečių dalinys buvo labai
nustebintas, kai, tikrindami minų ieškiliais, pastebėjo jo audringą
reakciją į nekaltą gyvulį.
Tačiau narkomanus mažai domina iš kur yra gaunami taip mieli jiems nuodai.
Jie visiškai praranda valią pasipriešinti ir už apgaulingą laikiną
apsvaigimo malonumą aukoja paskutinius savo apnuodyto kraujo lašus, savo
silpnėjantį protą.
Išgydymas susirgus šia baisia liga, veikia vos kelis procentus narkomanų.
Tai reikalauja didelės valios, kantrybės ir atkaklumo. Tačiau ir po
sėkmingo
gydymo dar daugelį metų organizmo reakcija būna pakitusi, išlieka
slaptas potraukis narkotikams.
Dėl to žmogus, ypač jaunas, turi ugdyti valią, kad jis sugebėtų valdyti
save, tramdyti norus, kenksmingus sveikatai.Rūkymas yra tarsi loterija. Iš pradžių lyg ir laimi – pritampi prie draugų,
tarsi sumažėja įtampa bendraujant su kitais, jautiesi drąsus, patrauklus…
Tačiau iš tiesų pralaimi – vėliau už tai tenka mokėti savo sveikata!“Naktimis sapnuodavau košmarus. Sapnuodavau, kad parūkau ir tiesiog imu
skrajoti – taip man gera ir lengva. Prabusdavau kankinama didžiulio ir
vienintelio noro – parūkyti nors vieną mažą cigaretytę. Na, nors pusę,–
pasakoja keletą kartų bandžiusi mesti rūkyti Rita.– Ėjau koduotis pas
ektrasensą. Nepadėjo. Vieną dieną, neištvėrusi naktinių ir dieninių
košmarų, užsirūkiau. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo: 10-15 cigarečių per
dieną. Graužiausi, kad nepajėgiau mesti.“
Po metų Rita vėl bandė įrodyti sau, kad gali susidoroti su šiuo įpročiu.
Pirko specialius pleistrus, kramtomasias gumas, pradėjo sportuoti (iš
pradžių tai buvo labai sunku – greitai uždusdavo), domėtis kvėpavimo
pratimais. Pamažu pajuto, kad jau nebe rūkymas ją kontroliuoja, o ji
kontroliuoja jį. „Tai buvo didžiausia pergalė mano gyvenime. Aš atgavau
laisvę!“ – taip savo poelgį vertina Rita.
Jeigu nerūkai, niekada to nebandei –
geriau ir nebandykTai bus pats lengviausias dalykas. Net kompanijoje visi arba daugelis rūko
– nepamiršk, kad tavo valia apsispręsti. Gali pasakyti: „Ačiū, aš
nerūkysiu“. Norėtum, kad visi tavo draugai nerūkytų? Gali iškeisti juos į
kitus, bet ar verta? Nepamiršk, kad ir nerūkantis žmogus gali daryti įtaką
rūkančiai draugijai. Reikės tik truputį pasistengti ir įrodyti, kad galima
puikiai bendrauti ir be cigaretės! Negi tavo draugams sunku bendrauti, o
gal jiems nepatinka draugija? Juk viena priežasčių, dėl ko griebiamasi
cigaretės, yra ta, kad tada, nors ir būni tarp žmonių, gali nuo jų
atsiriboti. Rūkant nebūtina kalbėtis su kitais. Tai savotiškas bendravimo
būdas. Bet gal geriau bendrauti žodžiais? Vienu šūviu nušausi du zuikius –
nugalėsi baimę bendrauti ir atsikratysi žalingo įpročio!Kodėl paaugliai
pradeda rūkyti?Yra daug priežasčių. Merginoms ir vaikinams atrodo, kad cigaretės padės
išspręsti bendravimo su tėvais, asmenines problemas. Jie dažnai cigaretę
suvokia kaip nepriklausomybės, laisvės simbolį. Tačiau įpratę rūkyti jie
kaip tik dalį savo laisvės praranda! Nemažai merginų įsivaizdoja, kad
rūkančios moterys yra lieknos ir gražios. Tačiau cigaretė ir grožis –
nesuderinami dalykai. Rūkant kiečiasi odos spalva, elastingumas. O kur dar