Narkotikai2
5 (100%) 1 vote

Narkotikai2

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………..2

Iliuzijos ir haliucinacijos…………………………………………………………….3

Priežastys, pasekmės, vartotojai……………………………………………………..4

Psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos………………………….….5

Pagrindinės kategorijos………………………………………………………………5

NARKOTIKŲ RŪŠYS

Heroinas………………………………………………………………………………6

Marihuana……………………………………………………………………………7

Ekstazi……………………………………………………………………………….8

Kokainas……………………………………………………………………………..8

Klijų uostymas……………………………………………………………………….9

Amfetaminas…………………………………………………………………………9

Krekas……………………………………………………………………………….10

LSD………………………………………………………………………………….10

Kanapės………………………………………………………………………………10

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai………………………………………………10

Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis……………………………………………11

Narkotikų vartojimo pasekmės…………………………..………………………12-14

Narkomanų subkultūra………………………………………………………………14

Narkomanų kategorijos.Narkotikų vartojimo priežastys……………………………15

Išvados ir pasiūlymai………………………………………………………………..16

Naudota literatūra……………………………………………………………………17

ĮVADAS

NARKOTIKAI – tai tarsi sapnas, kuris leidžia nukeliauti į kitą, savo praeities susikurtą pasaulį ir erdvę.

Narkotikų istorija ir jų skaičius begalinis, kaip ir žmogaus kvailybė. Nuo tokių kasdieninių, kaip ir alkoholis, iki tokių egzotiškų, kaip rohipnolis. Šie gamtos ir chemijos kūriniai užsiima vienu tikslu – žudo žmogaus neuronus, slopina jo jutimus ir mąstymą, tuo sukeldami trumpą euforijos pojūtį.

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti žmogaus organizmą, galinti keisti nuotaiką, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Medžiaga atrodo paprasta, bet jos sukeltas poveikis tikrai stiprus ir žalingas. Tai yra psichotropinės medžiagos, keičiančios žmogaus būseną, psichiką ir elgesį bei kelia pavojų tapti priklausomais nuo jų. Joms priklauso visi narkotikai, įskaitant ir alkoholį.

Tai kas tada yra narkotikas? Kas jums pirmiausiai ateina į galvą kai pagalvojate apie narkotikus? Amfetaminas, marihuana, kokainas, krekas? Tai dar ne viskas. Narkotikų yra įvairiausių formų, pavidalų ir spalvų. Jų yra tikra daugybė, kad net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui kiekvienų namų vaistinėlėse rasite pilna narkotinių medžiagų: vaistai nuo peršalimo, paracetamolis, aspirinas, mikstūra nuo kosulio. Net kavos ar arbatos puodelyje rasite narkotinių medžiagų – kofeino, stimuliuojančio žmogaus nervų sistemą, kad jaustumėtės energingesni ir žvalesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.

ILIUZIJOS IR HALIUCINACIJOS

Išorinį pasaulį žmogus suvokia jutimo organais (regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo) analizatoriais. Elemenatarus pažinimas – pojūtis – sudedamoji suvokimo dalis. Sutrikus suvokimo funkcijai, atsiranda iliuzijos ir haliucinacijos.

Iliuzijos (lot. Illusio – jutimų apgaulė) – tai tikrovėje esančio daikto, objekto, reiškinio ar dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas. Iliuzijas pirmas aprašė ir atskyrė nuo haliucinacijų prancūzų psichiatras J. Eskirolis (1817 – 1838 m.).

Haliucinacija (lot. Hallucinatio – kliedesys) – menamas, tariamas nesamų daiktų, reiškinių, objektų ar dirgiklių suvokimas. Vaizdžiai apie haliucinacijas yra pasakęs H. Ey (1934 m.): “ne haliucinacija yra kliedesio dukra, o atvirkščiai, kliedesys yra haliucinacijos posūnis.” Haliucinacijoms būdingas ryškumas ir kintantis intensyvumas. Jos suvokiamos kaip realybė, todėl narkomanas negali kritiškai jų vertinti, jos nesiskiria nuo tikrų garsų, vaizdų bei jutimų. Haliucinacijos terminą pirmasis įvedė 1768 m. S. Sovažas.

Kaip ir iliuzijos, haliucinacijos skiriamos pagal jutimo organus – regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo (taktilinės), visceralinės. Haliucinacjos gali būti elementarios ir sudėtingos (girdimi balsai, regimi daiktai). Dažniausiai tai sukelia amfetaminas, LSD, marihuana.
Pasitaiko ir taip, kad žmogus, pavartojęs narkotikų mato kitus žmones, girdi jų grasinimus, jaučia įvairius skonius bei kvapus.

Taip pat jam gali būti haliucinacijos, kurios yra ryškios, vaizdžios, įtikinamos ir turi projekciją išorėje (tikrosios haliucinacijos). Kai jaučia, kaip ant odos, kūno šliaužioja skruzdės, gyvatės, kirmėlės, vabzdžiai ir t.t. (lietimo arba taktilinės haliucinacijos). Žuvų, sliekų, kirmėlių, elektromagnetinių bangų prietaisų jutimas vidaus organuose (žarnyne, skrandyje, plaučiuose) yra visceralinės haliucinacijos. Kai girdi balsus, kurie kabina, šaukia vardu, prikaišioja ir panašiai, vadinamos verbalinės (klausos) haliucinacijos. Ypač dažnai pasitaikančios yra įsakomosios (imperatyvinės) haliucinacijos: kai girdimi balsai, kurie įsakinėja, liepia iššokti iš kokio nors aukšto, nužudyti ką nors, ir žmogus paveiktas narkotikų šiems balsams paklūsta.

Narkomanus dažnai kamuoja įvairios fobijos, obsesijos ir kompulsijos. Tai pasireiškia baime išeiti iš namų, pereiti gatvę, važiuoti automobiliu, mirties baime.

Taip pat jaučiamos įkyrios būsenos – tai liguistos mintys, baimės, veiksmai, kurie užvaldo. Pirmasis aprašė šias būsenas F. Plateris 1617 m.

PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, VARTOTOJAI

Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais. Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės).

Jei Rytų kulturoje narkotikai nuo seno buvo tradicijų, ypač religinių ritualų, dalis, tai Vakarų kultūrai narkotinių medžiagų vartojimas nebūdingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintame dešimtmetyje – su jais susijusi “gėlių vaikų” laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV, tiek Afrikoje ir Azijoje.

Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ar kanapės, bet ir amfetaminas, LSD, “ekstazi”, heroinas, kokainas.

Tarybiniais laikais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzisatvo. Deja, iš tiesų taip nebuvo. Tiesa, jog LTSR laikais vartojančių narkotikus žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais “narkomanijos židinys” buvo Lietuvos uostamiestis – Klaipėda. Antrasis miestas po Klaipėdos – Vilnius. Be abejo, Vilnius tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra “kosmopolitiškiausias”, “laisviausias” miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Ir sovietmečiais kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai būdinga ir kitiems miestams.

Psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos

Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.

Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos gaminamos specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Catha edulis ir kiti intoksituojančių savybių turinčių augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Prancūzijoje. Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino ir psilocino kai kuriose šalyse nekontroliuojami. Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būna kontroliuojami, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas, dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas. Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ar sportuojant. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (kaip amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos yra kontroliuojamos kaip ir narkotikai (morfijus). Pavyzdžiui, Švedijoje kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų (testosteronas) nesukelia būdingos
iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.

Pagrindinės kategorijos

Psichiką veikiančios medžiagos yra grupuojami į:

• kanapes

•opiatrus

• centrinės nervų sistemos stimuliatorius

• medicinoje naudojamas narkotines medžiagas

• haliucinogenus

• dopingines medžiagas ir priemones

NARKOTIKŲ RŪŠYS

Narkotikų rūšių yra labai daug: amfetaminas, trankviliantai, kodeinas, marihuana, kokainas, krekas, LSD, ekstazi, kanapės, tirpikliai, morfinas, heroinas, nikotinas, taip pat alkoholis ir klijų uostymas.

HEROINAS

POVEIKIS SVEIKATAI: tai yra slopinamasis narkotikas, ypač veikiantis kvėpavimą, todėl jo perdozavus labai nesunku “užmiršti” kvėpuoti, ir aišku mirti. Susileidus heroino, pasireiškia trumpalaikė euforija – švelniai parausta oda, išdžiūsta burna ir apsunksta galūnės. Vėliau tai pereina į pusiau sąmoningą būseną, kai sunku mąstyti ar veikti. Iš pradžių pagyvėjama, paskui apima apatija, mieguistumas, girtumo jausmas. Ant kūno lieka adatų dūrių žymės, akys tampa pavandenijusios, būdingas šniurkščiojimas. Ilgainiui, norint pasiekti tą patį efektą, dozę reikia didinti, įprantama. Nuolat vartojant gresia venų trombozė, širdies ir kepenų ligos, dėl negilaus kvėpavimo bei prastos sveikatos dažnai sergama plaučių uždegimu. Per didelės dozės gali sukelti net mirtį. Gresia protinis atsilikimas, smegenų pažeidimai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1463 žodžiai iš 4534 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.