NARVOS KULTŪRARAIDA
VIII-VII tūkstantmetį pr.m. erą susiformuoja mezolitinė Nemuno kultūra,
kuri apima buvusią Prūsiją (dabartinę Kaliningrado sritį), pietų Lietuvą
(riba eina Nemuno – Neries baseinu) ir Šiaurinę Lenkijos dalį. Taipogi tuo
pat laikotarpiu į šiaurę nuo šios ribos gyvavo mezolitinė Kundos kultūra.
Neolite arba Naujajame Akmens amžiuje šios kultūros savaime perauga į taip
vadinamas Nemuno ir Narvos kultūras. Yra paplitusi nuomonė, kad baltai
pradėjo formuotis, tiems seniesiems gyventojams susimaišius su ateiviais
indoeuropiečiais. Tai įvyko maždaug 2,5 tūkst. m. pr. Kr. Tuo metu,
prasidėjus viduriniam neolitui, Narvos kultūra pradėjo kisti ir nykti dėl
indoeuropietiškų virvelinės keramikos bei laivinių kovos kirvių kultūrų
įtakos.KULTŪROS BRUOŽAI
Iš esmės Narvos kultūra buvo didelė įvairių kultūrų grupė.Lyginant su
Nemuno kultūra, Narvos kultūros gyvenviečių, ypač vakarinio varianto,
titnago inventorius gana skurdus (nedideli tintaginių dirbinių kiekiai
dažniausiai aiškinami tuo, kad Narvos kultūros gyventojai tiesiog neturėjo
geros kokybės titnago). Kiek daugiau ir įvairesnių titnago dirbinių
aptinkama pietinio varianto gyvenvietėse. Tačiau Narvos kultūros
gyvenviečių kaulo ir rago inventorius pakankamai gausus ir įvairus.
Aptinkama įvairiausių ietigalių, strėlių antgalių, žeberklų, durklų,
peikenų, meškerės kabliukų, ylų ir adiklių, įrankių tinklams megzti,
įtveriamųjų kirvių, peilių, kaltų, kaplių.
Narvos kultūros keramika turi daug bruožų, bendrų visoms Rytų ir Vakarų
Pabaltijo kultūroms, tačiau yra ir ryškių skirtumų bei sąvitumų.
Pagrindinis puodo tipas – didelis plačiaangis smailiadugnis katilas.
Ankstyvojo etapo puodų molyje gausu grūstų sraigių kiautelių, retkarčiais
ir augalinių priemaišų. Viduriniame neolite imta dėti grūsto granito
trupinių ir atsiranda puodų su plokščiais siaurais dugneliais. Aptinkama
nedidelių pailgų, kartais laivelio pavidalo dubenėlių, apskritų dubenų,
žemų plokščiadugnių puodukų. Puodų aukštis beveik lygus jų pločiui (30-40
cm.) Keramikos ornamentikai būdingi apvijiniai ir mazgelių, pleištukų,
duobučių, įraižų, dantukų, pailgų keturkampių duobučių, grūdelio pavidalo
ir sukinių įspaudų motyvai. Taip pat palyginti gausiai aptinkami
gintariniai papuošalai – pakabukai, vamzdeliniai karoliai, taip pat sagutės
ir figūrėlės. Gintariniai dirbiniai mainų keliu (nuo 3 tūkst. pr.m.e.)
plito į šiaurę – šukėtosios duobelinės keramikos kultūros sritį. Vėliau
gintaro dirbiniai pateko ir į pietinę rutulinių amforų kultūrą. Taibuvo labiau išsivysčiusi gyvulių augintojų ir žemdirbių kultūra, todėl ten
daugiausia „eksportuoti“ žymiai sudėtingesni dirbiniai, nei šiaurinėms
kultūroms. Taip pat manoma, kad Narvos Kultūros žmonės vieni pirmųjų
pradėjo apdirbti medų ir vašką.[pic]
Narvos kultūros puodai. IV – III t-metis pr. Kr. Šventoji[pic]
Gelda. IV – III t-metis. pr. Kr. Šventoji.[pic]
Gintaro dirbiniai (amuletas ir saga) III t-metis. pr. Kr.
Visa Narvos kultūra skirstoma į keturis variantus: vakarų, pietų, šiaurės
ir rytų (Lietuvos teritorijoje paplitę pirmieji du).TERITORIJA
Narvos kultūra buvo paplitusi visame Rytų Pabaltijyje ir dalyje Rusijos
miškų zonos. Šiaurėje ji aprėpė visą Estiją (pavadinimas kilęs iš Estijos
Narvos miesto), rytuose siekė Ladogos ežero pakrantes, Ilmenio ežerą,
Pskovo srities pietinę dalį bei Šiaurės Baltarusiją. Lietuvoje paplitę du
Narvos kultūros variantai: vakarinis ir pietinis. Vakariniame atsispindi
gryniausi šios kultūros bruožai, o pietinis yra hibridinis, jo pagrindą
sudaro Narvos kultūra, bet yra ir ryškių Nemuno kultūros elementų.
Vakariniam Narvos kultūros variantui Lietuvoje atstovauja keletas
gyvenviečių pajūryje (Šventojoje) ir Žemaičių aukštumoje, pietiniam – grupė