Nato
5 (100%) 1 vote

Nato

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

TELEKOMUNIKACIJŲ IR ELEKTRONIKOS FAKULTETAS

VADYBOS ADMINISTRAVIMO KATEDRA

NATO

Atliko:RR7gr.st.

Priėmė: Vadovas

KAUNAS

2000

Turinys

I. Kas yra NATO ? 2

II. Istorinë apþvalga 3

III NATO struktûros 5

1. Ðiaurës Atlanto sàjungos taryba 6

2. Karinës struktûros 8

3. Bendradarbiavimo su ne NATO valstybëmis struktûros 11

IV. Lietuvos integracija á NATO 14

V. Visuomenës nuomonë: Baltijos ðaliø gyventojø apklausa 15

VI. Iðvados 19

Naudota literatûra 21

I. Kas yra NATO?

Mes visi daug kartø girdëjome keturiø raidþiø dëmená “NATO”, bet ne visi gerai þinome kas tai per organizacija, kuo ji uþsiima ir kam ji reikalinga. Ypaè daþnai apie tai pradëta kalbëti po nepriklausomybës atgavimo Lietuvoje. Ðiame referate apþvelgsime ðià gynybinæ organizacijà. NATO – tai Ðiaurës Atlanto organizacija, kuri buvo ákurta atsiþvelgent á Jungtiniø Tautø chartijos 51 straipsná, yra gynybinë sàjunga, pagrásta nepriklausomø valstybiø politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Ði sutartis ápareigoja ðalis nares ginti savo ir kitø ðaliø nariø laisvæ ir nepriklausomybæ. Kilus pavojui jø saugumui visos s narës turi padëti ðaliai, kuriai gresia ginkluotas uþpuolimas. Vienos ðalies uþpuolimas yra laikomas visø ðaliø uþpuolimu. NATO tikslas yra iðsaugoti taikà ir uþtikrinti jà ateityje. Ðio Aljanso ðerdá sudaro 19 valstybiø, taèiau bet kurioje Aljanso veiklos srityje yra aktyviai uþmezgami partneriø santykiai su daugeliu kitø ðaliø: Su 24 ðalimis, dalyvaujanèiomis programoje „Partnerystë taikos labui“, pagrástoje bendruoju dokumentu ir atskiromis partnerystës programomis, su 44 ðalimis – Euroatlantinës partnerystës tarybos narëmis- tarp kuriø yra ir 19 NATO nariø, partnerystë yra pagrásta iðsamiu veiksmø planu.

NATO taip pat yra aktyvaus bendradarbiavimo tarp savo nariø ir partneriø tokiose srityse kaip civiliniø katastrofø planavimas, pagalba nelaimës atvejais, mokslinës ir ekologinës programos forumas. Nors kiekviena ðalis pati turi planuoti, kokiø priemoniø ji imsis civiliniø katastrofø atvejais, vis tiek vyksta bendradarbiavimas su kitomis NATO valstybëmis siekiant uþtikrinti, kad civiliniai Aljanso resursai bûtø kuo efektyviau panaudojami, kai jø prireikia tokiai katastrofinei situacijai spræsti. Tokiomis aplinkybëmis NATO daþnai veikia kaip koordinatorius, kad kuo greièiau bûtø nustatyti poreikiai ir kad pagalbos praðymai bûtø nukreipti tokiam katastrofø sprendimo centrui, kuris bûtø geriausiai pasiruoðæs padëti. Pavyzdþiui, 1997 metais NATO koordinavimas padëjo Jungtiniø Tautø Humanitariniø reikalø departamentui teikti pagalbà potvynio uþlietoms Vidurio Europos teritorijoms.

NATO taip pat vadovauja keletui svarbiø tarptautiniø mainø programø, susijusiø su mokslinëmis ir ekologinëmis problemomis, kurios kelia rûpestá ir NATO priklausanèioms valstybëms, ir ðalims – NATO partnerëms. Ðios programos remia mokslinius tyrimus, skatina nacionaliniø moksliniø ir technologiniø resursø plëtojimà ir per tarptautiná bendradarbiavimà ágalina taupyti. Didelë dalis tokios veiklos yra skirta spræsti su gynyba susijusias ekologines problemas, turinèias neigiamos átakos kaimyninëms tautoms ir kurias galima iðspræsti tik bendrai. Lietuva kaip ir kitos ðalys iðsilaisvinusios ið komunizmo gniauþtø ëmë siekti narystës ðioje organizacjoje. Ástojus á ðià organizacijà Lietuva gautø saugumo garantijas pirmiausia nuo netolimos kaimynës Rusijos. Bet pirmiausiai Lietuvai reikia pasiruoðti stojimui á NATO, o tam reikia stiprios ekonomikos, dideliø financiniø iðlaidø.

II.Ástorinë apþvlga

NATO ákûrimà paskatino antras pasaulinis karas, kuris atneðë daugelá þmoniø þûèiø, bei milþiniðkus financinius nuostolius. Taip pat pasibaigus antrajam pasauliniam karui Sovietø Sàjunga ásitvirtino rytø Europos ðalyse, vakarams kilo reali grësmë. 1947 m. pabaigoje ir 1948m. pradþioje Maskvos nurodymu Italijoje ir Prancûzijoje prasidëjo masiniai komunistø vadovaujami streikai. 1948 m. vasario mënesá, po perversmo, komunistai atëjo á valdþià Èekoslovakijoje. 1948 m. birþelá SSRS pradëjo vakarø Berlyno blokadà. Vakarø ðalys ëmë svarstyti karinës sàjungos ákûrimo galimybes.

Dar 1948 m. kovo mënesá Didþioji Britanija, Prancûzija, Belgija, Olandija ir Liuksenburgas Briuselyje ákûrë karinæ sàjungà, bet ji buvo nukreipta prieð stiprëjanèià Vokietijà. 1948 m. pabaigoje
dël karinës sutarties prasidëjo derybos. Be jau minëtø ðaliø prie sàjungos kûrimo prisidëjo ir JAV, Kanada, Danija, Islandija, Italija, Norvegija ir Portugalija. 1949 m. balandþio mënesá buvo pasiraðyta Ðiaurës Atlanto sutartis (North Atlantic Treaty Organization/NATO).

Pasiraðant NATO sutartá buvo numatyta, kad ji galios 20 metø. Po to kiekviena ðalis galës visiðkai laisvai iðstoti ið ðio karinio bloko. Nusprendusiø pasitraukti ið bloko nebuvo. Netgi prieðingai á ðià organizacijà ástojo dar kelios ðalys: 1952 m. – Graikija, 1955 m. – Vakarø Vokietija, 1982 m. – Ispanija, kuri tapo 16-ta bloko nare.

Tiesa, tarp NATO nariø buvo ir nesutarimø. 1966 m. ið NATO pasitraukë Prancuzija, kuri buvo nepatenkinta JAV ásivyravimu ðioje organizacijoje. Taèiau Prancûzija ir toliau dalyvavo politinëje karinio bloko vekloje. 1974 m. kilus kariniam konfliktui tarp Graikijos ir Turkijos dël Kipro ið organizacjos pasitraukë Graikija, bet 1980 m. vël á jà ástojo. 1986 m. ið organizacijos pasitraukë Ispanija, bet vëliau ir ji sugráþo á kariná blokà. 1997 m. á NATO buvo pakviestos dar trys ðalys siekianèios narystës kariniame bloke – Lenkija, Vengrija ir Èekija. Jos buvo laikomos geriausiai pasiruoðusiomis ðalimis stojimui á NATO. 1999 m. jos buvo priimtos. Ðios ðalys buvo paskutinës iki ðio laiko priimtos ðalys. Dabar yra 19 nariø: Belgija, Danija, Èekija, Graikija, Isladija, Ispanija, Italija, Jungtinë Karalystë, Jungtinës Amerikos Valstijos, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancûzija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Tokios ðalys kaip Ðvedija, Suomija ir Ðveicarija nëra NATO narës, taèiau jos bûtø priimtos nedelsiant, jei tik pareikðtø norà, nes jos atitinka visus Alijanso keliamus reikalavimus ðalims narëms.

Buvo sukurta NATO emblema, kuri 1953 m. tapo oficialia NATO emblema (1pav.). NATO emblema – tai apskritimu apibrëþtos komposo rodyklës. Ratas simbolizuoja vienybæ ir bendradarbiavimà, kompasas – bendrà taikos sieká.

1 pav.

Pasibaigus ðaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir iðplëtojo savo politines bei karines struktûras atsiþvelgdama á kitokias Europos saugumo aplinkybes. NATO struktûrø ir politikos pakitimai atspindi bendrà NATO valstybiø susitarimà tæsti politiná ir kariná bendradarbiavimà, bûtinà jø bendram saugumui. Tuo paèiu metu, siekdamos uþtikrinti saugumà visoje Europoje, NATO valstybës ëmë plaèiau bendradarbiauti ir átraukë naujø partneriø ið Vidurio bei Rytø Europos.

NATO struktûrø ir politikos transfomacijà inicijavo NATO valstybiø ir vyriausybiø vadovø, aukðèiausio lygio susitikimas Londone 1990 m. liepos mën. ir sustiprino 1991 m. lapkrièio mën. Romoje priimti sprendimai. Pagrindiniu ðio persitvarkymo komponentu tapo artimø saugumo ryðiø su Vidurio ir Rytø Europos bei buvusios Sovietø Sàjungos valstybëmis uþmezgimas, ásteigiant Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybà (NACC) ir kiek vëliau parengiant Partnerystës taikos labui programà (PFP).

Reikëtø paþymëti ir kitas svarbias naujoves ávestas po 1989 m. Tai naujos strategijos koncenpcijos priëmimas, iðaugæs bendradarbiavimas ir koordinacija su tokiomis tarptautinëmis institucijomis kaip JT, ESBO, VES ir ES, bei nutarimas dël galimybës panaudoti NATO pajëgas ir patyrimà tarptautinëms taikos palaikymo operacijoms. Nuo 1992 m. iki sëkmingo taikos susitarimo 1995 m. gruodþio mën. pasiraðymo bei NATO vadovaujamø taikos palaikymo pajëgø (IFOR) ávedimo NATO parëmë JT taikos palaikymo operacijas buvusioje Jugoslavijoje.

Dël kriziø buvusioje Jugoslavijoje ir kituose regionuose daugiau dëmesio buvo skiriama naujam NATO vaidmeniui valdant krizes ir palaikant taikà bei numatant bûdus kaip geriausiai koordinuoti NATO ir kitø organizacijø ðios srities veiksmus.

Dabartinë NATO struktûra buvo patvirtinta per 1999 m. balandþio 23 – 25 dienomis vykusá aukðèiausio lygio susitikimà. Tada patvirtintoje deklaracijoje (The Washington Declaration) buvo suformuluotos XXI amþiaus Aljanso uþduotys, rodanèios, kuo NATO skiriasi nuo Ðaltojo karo laikø Aljanso. NATO lyderiai patvirtino, kad kolektyvinë gynyba yra Aljanso prioritetas. Be to Aljansas turi sugebëti atsiliepti á rizikà saugumui, jis plësis veiks su kitomis institucijomis, darbuosis su partnerëmis ir Vidurþemio jûros regiono valstybëmis. Buvo akcentuota ir transatlantiniø ryðiø svarba.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1282 žodžiai iš 4143 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.