Nato ir Lietuva
5 (100%) 1 vote

Nato ir Lietuva



NATO IR LIETUVA

ATLIKO:

TURINYS

KAS YRA NATO? …………………………………… 3

Trumpa NATO istorija ……………………… 4

NATO istorinė raida …………………………………. 4

Aljanso struktūra ……………………………………… 10

NATO tikslai ir įsipareigojimai …………………. 14

NATO kaita …………………………………………….. 16

NATO šiandien ……………………………………….. 17

Lietuvos kelias į NATO ……………………………. 18

Lietuva kelyje į NATO.Pasirengimas ………… 20

KAS YRA NATO?

NATO – tai Šiaurės Amerikos ir Europos šalių politinė-karinė tarpvyriausybinė organizacija, kurią sudaro 26 nepriklausomos ir demokratinės valstybės: Belgija,Bulgarija,Čekija,Danija,Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija,Ispanija, Italija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ,Slovėnija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Trumpinys NATO reiškia: North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Lietuviškai šios organizacijos trumpinys skambėtų “ŠASO”. Bet tradiciškai rašoma “NATO” arba tiesiog Aljansas. Šalys įsipareigojusios 1949 m. Vašingtone (JAV) pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties tikslams. Vienas svarbiausių įsipareigojimų, diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. NATO vadinama transatlantine organizacija, nes jungia valstybes nuo Šiaurės Amerikos iki Europos.

Tačiau NATO nėra vien tik karinė organizacija. NATO taip pat sukūrė aktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmą, kuris visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinantis bendrą gynybos planavimą, konsultacijas krizių valdymo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos bei kitose srityse. Karinių operacijų metu NATO veiksmai pagrįsti visų valstybių narių susitarimu. Toks principas visiškai išsaugo valstybių suverenitetą ir politinę nepriklausomybę.

NATO, kaip gynybinio aljanso, veikimo pagrindą sudaro 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: „Šalys susitaria, kad ginkluotas puolimas prieš vieną ar daugiau iš jų bus laikomas puolimu prieš visas; todėl šalys sutaria, kad <…> kiekviena iš jų, pasinaudodama individualios ar kolektyvinės gynybos teise, pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį padės puolamajai šaliai <…>, įskaitant ir ginkluotos jėgos panaudojimą tam, kad būtų išsaugotas saugumas Šiaurės Atlanto regione<…>. Tokios priemonės nutraukiamos, kai Saugumo Taryba imasi būtinų priemonių tam, kad būtų atkurta ir palaikoma tarptautinė taika ir saugumas.“

Būtent 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis padaro organizaciją tokią patrauklią, ypač mažesnėms valstybėms, nesugebančioms apsiginti nuo išorės priešo vien tik savo pajėgomis. Aljanso šalių karinių pajėgų sujungimas ir įsipareigojimas ateiti į pagalbą nelaimės atveju gerokai padidina kiekvienos NATO narės saugumą ir stabilumą.

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO – North Atlantic Treaty Organization) – tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 metais.

TRUMPA NATO ISTORIJAPasibaigus Antrajam Pasauliniam Karui, Europai iškilo Sovietų Sąjungos ekspansinės politikos grėsmė. Dar prieš Karą Sovietų Sąjunga aneksavo Baltijos šalis, dalį Suomijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos – iš viso 23 mln. žmonių. Okupuotuose kraštuose buvo įvestas totalitarinis režimas, prasidėjo žmonių trėmimai. Karo nualinta Europa vien tik savo jėgomis nebegalėjo pasipriešinti Maskvai.

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) taip pat pasirodė nepajėgi garantuoti šalims laisvę ir nepriklausomybę. Raudonosios armijos, vėliau – ir komunistinės ideologijos skverbimasis į Vakarus vertė demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes vienytis. Tik susivienijusios į politinę organizaciją su karine galia, ir tik veikdamos kartu Vakarų demokratijos galėjo atgrasyti ir apsisaugoti nuo Sovietų sąjungos užpuolimo.

1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria remiantis buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis Aljansas NATO. Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija.

1952 m. prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija.

1955 m. – Vokietijos Federacinė Respublika.

1982 m. – Ispanija.

1999 m.- Lenkija, Čekija, Vengrija.

2004 m. prie Aljanso prisijungė Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Per daugiau kaip pusę amžiaus užsitęsusį Šaltąjį karą NATO, kaip blokas, niekuomet nekariavo. Nėra abejonių, kad Šaltojo karo metu NATO atliko savo vaidmenį – garantavo Europos saugumą, socialinį ir politinį Vakarų Europos stabilumą – ir taip prisidėjo prie Vakarų Europos
gerovės išsaugojimo ir kūrimo.

NATO ISTORINĖ RAIDA

1946 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europą perskyrė „geležinė uždanga“, padalijusi kontinentą į dvi Šaltojo karo krečiamas zonas. Sovietų sąjunga, okupavusi Rytų Europos tautas, puoselėjo tolesnius ekspansinius planus.

1948 12 10 Vašingtone prasidėjo JAV, Kanados ir Briuselio sutarties valstybių (Belgijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Prancūzijos) derybos dėl gynybinės Šiaurės Atlanto sutarties pasirašymo.

1949 03 15 Danija, Islandija, Italija, Norvegija ir Portugalija pakviečiamos dalyvauti derybose dėl Šiaurės Atlanto sutarties.

1949 04 04 siekdamos atgrasyti priešą ir apginti savo nepriklausomybę Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, kurios pagrindu buvo įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Steigiamąja sutartimi buvo patvirtintas įsipareigojimas tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, o karinio puolimo atveju – gintis bendromis pastangomis.

1950 12 19 Šiaurės Atlanto taryba patvirtino pirmąjį Vyriausiąjį Jungtinių pajėgų Europoje vadą – generolą Dvaitą Eizenhauerį (Dwight Eisenhower).

1950 12 20 Briuselio sutarties valstybės nusprendė savo karinę organizaciją integruoti į NATO.

1950 m. prasidėjus Korėjos karui Aljanso šalys nusprendė kurti integruotas karines pajėgas.

1951 04 02 Monse, netoli Paryžiaus, įsteigta Jungtinių pajėgų Europoje Vyriausioji vadavietė.

1951 10 17 Londone pasirašyti Šiaurės Atlanto sutarties protokolai dėl Graikijos ir Turkijos įstojimo.

1952 02 į NATO buvo priimtos Turkija ir Graikija

1952 02 reorganizuota NATO struktūra, Aljansas pertvarkytas į nuolat veikiančią organizaciją su būstine Paryžiuje.

1954 03 31 SSRS paprašė būti priimta į NATO.

1954 05 07 JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija atmetė SSRS prašymą priimti ją į NATO

1954 10 23 Paryžiuje Briuselio sutarties valstybės (Belgija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Prancūzija) pasirašė papildomus sutarties protokolus dėl Vakarų Europos sąjungos įkūrimo. Į organizaciją priimtos Italija bei Vokietija, o pastaroji pakviesta stoti į NATO.

1955 05 05 Vokietijos Federacinė Respublika tapo NATO nare.

1955 07 18-23 Paryžiuje įvyko pirmoji NATO valstybių parlamentarų konferencija. Nuo 1966 m. lapkričio mėnesio parlamentarų susitikimai vadinami Šiaurės Atlanto asamblėja.

1955 12 15-16 Šiaurės Atlanto taryba Aljanso pajėgas nutarė apginkluoti branduoliniais ginklais.

1955 pasirašyta Varšuvos sutartis (paktas) – atsvara NATO (sutartį pasirašė SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Vokietijos Demokratinė Respublika, Rumunija).

1958 04 15-17 NATO šalių gynybos ministrai patvirtino gynybinės NATO strategijos koncepciją.

1961 12 13-15 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikimas Paryžiuje griežtai pasmerkė Berlyno sienos statybą ir nusprendė atnaujinti diplomatinius kontaktus su SSRS siekdamas pratęsti derybas. Nuspręsta sukurti mobiliąsias NATO pajėgas.

1963 06 25 JAV prezidentas Džonas Kenedis (John Kennedy) vizito Europoje metu patvirtino JAV garantijas ginti Europą ir lygiateisės narystės NATO Aljanse principą.

1963 07 15-25 Maskvoje vyko JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS derybos dėl branduolinių bandymų uždraudimo atmosferoje, kosmose ir po vandeniu.

1963 07 29 Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) pareiškė, kad Prancūzija neprisijungs prie Maskvoje parengtos sutarties dėl dalinio branduolinių bandymų uždraudimo.

1963 08 05 Maskvoje pasirašyta JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS sutartis dėl dalinio branduolinių bandymų uždraudimo.

1965 09 09 Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) pareiškė, kad Prancūzija ketina iki 1969 m. pasitraukti iš NATO karinių struktūrų.

1966 03 10 Prancūzija oficialiai pareiškė apie pasitraukimą iš integruotų NATO karinių struktūrų.

1966 10 26 Šiaurės Atlanto taryba nusprendė perkelti NATO vadavietę į Belgiją.

1967 12 13-14 Šiaurės Atlanto Ministrų taryba patvirtino Pjero Harmelio (Pierre Harmel, Belgija) pranešimą dėl tolesnių Aljanso tikslų. Gynybos planavimo komitetas patvirtino naują NATO „lankstaus atsako“ (flexible response) strateginę koncepciją.

1970 12 02-04 vyko Jungtinis Šiaurės Atlanto Ministrų tarybos ir Gynybos planavimo komiteto susitikimas Briuselyje. Pritarta JAV pasiūlymui nemažinti JAV pajėgų Europoje, jeigu nebus pasiekta atitinkamo susitarimo tarp Rytų ir Vakarų. NATO Europos šalys patvirtino Europos gynybos stiprinimo programą.

1973 01 31 – 06 29 daugiašalės parengiamosios NATO ir Varšuvos pakto valstybių derybos Vienoje dėl abipusio ginkluotės sumažinimo.

1973 10 30 Vienoje prasidėjo NATO ir Varšuvos pakto valstybių derybos dėl abipusio ginkluotės sumažinimo Europoje.

1974 08 14 Graikija atšaukė savo dalinius iš integruotos NATO karinės struktūros (vėl integruoti 1980 m. spalio 20 d.)

1976 01 21-22 NATO branduolinio planavimo grupės susitikime Hamburge gynybos ministrai apsvarstė SSRS strateginių branduolinių pajėgų stiprinimo grėsmę ir abipusio jėgų balanso stabilizavimo priemones.

1978
04 18-19 Branduolinio planavimo grupės susitikime Frederikshaune (Danija) NATO gynybos ministrai išreiškė susirūpinimą dėl SSRS ilgojo nuotolio branduolinių raketų potencialo stiprinimo.1978 12 05-06 patvirtinta ankstyvojo oro taikinių aptikimo ir kontrolės sistemos kūrimo programa.

1979 12 12 Briuselyje įvyko specialus NATO valstybių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimas, kuriame priimtas „dvigubos eigos“ (double track) sprendimas dėl branduolinių pajėgų modernizavimo ir JAV sausumos raketų sistemų Cruiz ir Pershing-2 dislokavimo Europoje.

1979 12 29 Speciali Šiaurės Atlanto tarybos sesija, skirta SSRS invazijai į Afganistaną aptarti.

1979 12 priimtas Double track (Dvigubos eigos) sprendimas dėl branduolinių pajėgų modernizavimo ir JAV sausumos raketų sistemų dislokavimo Europoje.

1981 11 18 JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė apie naują ginkluotės kontrolės iniciatyvą ir derybas dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų bei strateginės puolamosios ginkluotės sumažinimo.

1981 12 10-11 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikime pasirašyti protokolai dėl Ispanijos įstojimo į NATO.

1982 01 11 Speciali Šiaurės Atlanto tarybos ministrų sesija priėmė deklaraciją dėl įvykių Lenkijoje.

1982 05 30 Ispanija tapo NATO nare.

1983 03 23 JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė išsamią tyrimų programą, skirtą pašalinti SSRS strateginių branduolinių raketų keliamą grėsmę (Strateginė gynybos iniciatyva).

1983 10 23 Didžiojoje Britanijoje pradėtos dislokuoti NATO vidutinio nuotolio branduolinės raketos.

1986 03 12 visuotiniame referendume Ispanija pritarė tolesnei šalies narystei NATO, nedalyvaujant integruotoje karinėje Aljanso struktūroje.

1987 01 26 Ispanija atnaujino derybas su NATO dėl jos ginkluotųjų pajėgų vaidmens Aljanso struktūroje.

1987 02 17 Vienoje prasidėjo NATO ir Varšuvos pakto pasitarimas dėl įprastinės ginkluotės Europoje nuo Atlanto iki Uralo derybų mandato.

1987 11 02 Vienoje NATO ir Varšuvos pakto valstybių delegacijos sutarė 1988 m. pradėti derybas dėl įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje.

1987 12 08-10 SSRS ir JAV aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone. Pasirašyta sutartis dėl žemėje dislokuotų vidutinio nuotolio branduolinių raketų visiško likvidavimo; sutartis dėl branduolinių bandymų stebėjimo priemonių; baigiamasis susitikimo pareiškimas – dėl smarkaus strateginės branduolinės ginkluotės sumažinimo.

1987 12 11 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikime Briuselyje aptarti SSRS – JAV aukščiausio lygio susitikimo Vašingtone rezultatai. Pasirašytos dvišalės sutartys tarp JAV ir Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos, Nyderlandų ir Vokietijos Federacinės Respublikos dėl šių šalių teritorijose dislokuotų JAV raketų bazių inspektavimo.

1988 03 02-03 Šiaurės Atlanto tarybos valstybių vadovų susitikimas. Patvirtintas NATO politikos tęstinumas. Priimtas pareiškimas dėl įprastinės NATO ir Varšuvos pakto ginkluotės skaičiaus Europoje sulyginimo.

1989 03 06 Vienoje prasidėjo 23 valstybių (16 NATO + 7 Varšuvos pakto) derybos dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje bei visų 35 ESBK valstybių derybos dėl tarpusavio pasitikėjimo priemonių stiprinimo.

1989 05 29-30 NATO valstybių vadovų susitikimas Briuselyje. JAV prezidentas Džordžas Bušas (George Bush) paskelbė naujas įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje iniciatyvas. NATO patvirtino naują ginklų kontrolės ir nusiginklavimo koncepciją.

1989 sugriauta Berlyno siena, susivienijo Vokietija, pradėjo byrėti Varšuvos sutarties blokas.

1990 07 06 NATO valstybių vadovų susitikime Londone priimta deklaracija dėl Aljanso transformavimo; šioje deklaracijoje Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pateikti bendradarbiavimo pasiūlymai, tarp jų – užmegzti diplomatinius santykius su NATO.

1990 11 19 ESBK susitikime Paryžiuje NATO ir Varšuvos pakto valstybės pasirašė sutartį dėl įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje. 1990 11 Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijoje buvo pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus chartija. Su Chartijos pasirašymu siejama Šaltojo karo pabaiga.

1991 06 06-07 NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Kopenhagoje (Danijoje) priimtas pareiškimas dėl partnerystės su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis ir NATO saugumo funkcijų naujojoje Europoje.

1991 11 07-08 NATO valstybių vadovų susitikime Romoje paskelbta nauja NATO strateginė koncepcija, priimta deklaracija dėl taikos ir bendradarbiavimo.

1991 12 20 įvyko steigiamasis Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (NACC; North Atlantic Cooperation Council) susitikimas, kuriame dalyvavo 16 NATO, 6 buvusio Varšuvos pakto bei 3 Baltijos valstybės.

1991 subyrėjo Sovietų sąjunga.

1992 02 26 Šiaurės Atlanto taryba priėmė pareiškimą dėl buvusios Jugoslavijos; jame paragino visas konflikte dalyvaujančias puses laikytis paliaubų.

1992 03 13-16 Baltijos šalyse pirmą kartą lankėsi NATO generalinis sekretorius – Manfredas Viorneris (Manfred Wörner).

1992 09 02 Šiaurės Atlanto taryba sutarė dėl NATO priemonių, kurios padėtų JT, ESBK ir Europos Bendrijai stabilizuoti taiką buvusioje Jugoslavijoje, panaudojimo.

1993 08 25 Rusijos ir Lenkijos prezidentai Varšuvoje pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame
Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išreiškė palankumą Lenkijos siekiui tapti NATO nare.

1993 10 01 Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išsiuntė laišką Vakarų valstybių vadovams, įspėdamas, kad NATO nesiveržtų į buvusias komunistines Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Vietoje NATO plėtros B.Jelcinas pasiūlė Vakarų šalims kartu su Rusija garantuoti Rytų Europos saugumą.

1993 12 02 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikime Briuselyje aptarta nauja NATO bendradarbiavimo su kitomis šalimis koncepcija – Taikos partnerystės programa.

1993 LR Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje rekomendavo Vyriausybei įteikti prašymą, išreiškiantį Lietuvos siekį tapti NATO nare.

1994 01 04 Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui (Manfred Wörner) su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.

1994 01 10-11 NATO valstybių vadovų susitikime Briuselyje patvirtinta Taikos partnerystės programa ir pasiūlyta joje dalyvauti visoms Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos bei ESBK valstybėms. Susitikime pritarta mišrių jungtinių tikslinių pajėgų sukūrimui bei kitoms Europos saugumo ir gynybos identiteto formavimo priemonėms. Taip pat iš principo pritarta NATO plėtrai į Rytus. Paskelbta Aljanso dialogo su Viduržemio jūros regiono valstybėmis koncepcija.

1994 01 NATO įkūrė karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo programą „Partnerystė taikos labui“, kurioje galėjo dalyvauti ne tik Aljanso valstybės narės. Tarp programoje dalyvaujančių 27 valstybių: Rusija, neutralios valstybės – Austrija, Suomija, Švedija ir Šveicarija bei kitos. Ši programa buvo išplėsta ir patobulinta NATO viršūnių susitikimuose 1997 m. Madride ir 1999 m. Vašingtone.

1994 01 27 Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas oficialaus vizito į NATO būstinę metu pasirašė pagrindinį PTL dokumentą. Lietuva viena iš pirmųjų prisijungė prie PTL.

1994 03 11 Lietuva pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su NATO nare Danija. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis su NATO valstybe.

1994 04 18 JT generalinis sekretorius oficialiai paprašė NATO, kad jos oro pajėgos padėtų užtikrinti JT taikos pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje saugumą.

1994 04 22 Šiaurės Atlanto taryba nurodė NATO oro pajėgoms pradėti oro smūgių kampaniją prieš Bosnijos serbų sunkiąją ginkluotę, kol ji bus visiškai atitraukta nuo JT paskelbtų saugumo zonų.1994 11 18 Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos Respublikos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) individualią programą „Partnerystė taikos labui“. NATO šiai programai pritarė lapkričio 23 d.

1995 05 02 bendrame NATO Vyriausio politinio-karinio komiteto susitikimo su Lietuvos atstovais metu buvo susitarta dėl pirmojo Lietuvos Planavimo ir peržiūros proceso įvertinimo.

1995 12 15 NATO šalių ambasadoriai galutinai patvirtino taikos palaikymo operacijos Bosnijoje planą, pagal kurį JT taikdariai buvusioje Jugoslavijoje perduoda įgaliojimus tarptautinėms NATO vadovaujamoms Taikos įgyvendinimo pajėgoms.

1995 12 16 NATO taikos daliniai įžengė į Bosniją ir Hercegoviną.

1995 12 16 NATO taikos daliniai įžengė į Bosniją ir Hercogoviną ir prisidėjo nutraukdami karo veiksmus.

1996 LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl NATO plėtros.

1996 02 19 Lietuvos taikos palaikymo būrio (LITPLA) kariai, tarnaujantys Danijos batalione, išvyko į NATO vadovaujamą taikos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje.

1996 04 NATO Generalinis sekretorius Chavjeras Solana atvyko oficialaus vizito į Lietuvą.

1996 12 11 NATO valstybių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje apibrėžė Aljanso plėtros planus ir pasiūlė pradėti derybas su Rusija dėl glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje. JAV valstybės sekretorius Vorenas Kristoferis (Warren Christopher) užtikrino, kad NATO branduoliniai ginklai nebus dislokuoti naujųjų Aljanso narių ir buvusio Varšuvos pakto teritorijose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2555 žodžiai iš 8439 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.