Nato ir Lietuva
5 (100%) 1 vote

Nato ir Lietuva

1121314151617181



NATO IR LIETUVA

ATLIKO:

TURINYS

KAS YRA NATO? …………………………………… 3

Trumpa NATO istorija ……………………… 4

NATO istorinė raida …………………………………. 4

Aljanso struktūra ……………………………………… 10

NATO tikslai ir įsipareigojimai …………………. 14

NATO kaita …………………………………………….. 16

NATO šiandien ……………………………………….. 17

Lietuvos kelias į NATO ……………………………. 18

Lietuva kelyje į NATO.Pasirengimas ………… 20

KAS YRA NATO?

NATO – tai Šiaurės Amerikos ir Europos šalių politinė-karinė tarpvyriausybinė organizacija, kurią sudaro 26 nepriklausomos ir demokratinės valstybės: Belgija,Bulgarija,Čekija,Danija,Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija,Ispanija, Italija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ,Slovėnija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Trumpinys NATO reiškia: North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Lietuviškai šios organizacijos trumpinys skambėtų “ŠASO”. Bet tradiciškai rašoma “NATO” arba tiesiog Aljansas. Šalys įsipareigojusios 1949 m. Vašingtone (JAV) pasirašytos Šiaurės Atlanto sutarties tikslams. Vienas svarbiausių įsipareigojimų, diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. NATO vadinama transatlantine organizacija, nes jungia valstybes nuo Šiaurės Amerikos iki Europos.

Tačiau NATO nėra vien tik karinė organizacija. NATO taip pat sukūrė aktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmą, kuris visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinantis bendrą gynybos planavimą, konsultacijas krizių valdymo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos bei kitose srityse. Karinių operacijų metu NATO veiksmai pagrįsti visų valstybių narių susitarimu. Toks principas visiškai išsaugo valstybių suverenitetą ir politinę nepriklausomybę.

NATO, kaip gynybinio aljanso, veikimo pagrindą sudaro 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: „Šalys susitaria, kad ginkluotas puolimas prieš vieną ar daugiau iš jų bus laikomas puolimu prieš visas; todėl šalys sutaria, kad <…> kiekviena iš jų, pasinaudodama individualios ar kolektyvinės gynybos teise, pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį padės puolamajai šaliai <…>, įskaitant ir ginkluotos jėgos panaudojimą tam, kad būtų išsaugotas saugumas Šiaurės Atlanto regione<…>. Tokios priemonės nutraukiamos, kai Saugumo Taryba imasi būtinų priemonių tam, kad būtų atkurta ir palaikoma tarptautinė taika ir saugumas.“

Būtent 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis padaro organizaciją tokią patrauklią, ypač mažesnėms valstybėms, nesugebančioms apsiginti nuo išorės priešo vien tik savo pajėgomis. Aljanso šalių karinių pajėgų sujungimas ir įsipareigojimas ateiti į pagalbą nelaimės atveju gerokai padidina kiekvienos NATO narės saugumą ir stabilumą.

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO – North Atlantic Treaty Organization) – tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 metais.

TRUMPA NATO ISTORIJAPasibaigus Antrajam Pasauliniam Karui, Europai iškilo Sovietų Sąjungos ekspansinės politikos grėsmė. Dar prieš Karą Sovietų Sąjunga aneksavo Baltijos šalis, dalį Suomijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos – iš viso 23 mln. žmonių. Okupuotuose kraštuose buvo įvestas totalitarinis režimas, prasidėjo žmonių trėmimai. Karo nualinta Europa vien tik savo jėgomis nebegalėjo pasipriešinti Maskvai.

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) taip pat pasirodė nepajėgi garantuoti šalims laisvę ir nepriklausomybę. Raudonosios armijos, vėliau – ir komunistinės ideologijos skverbimasis į Vakarus vertė demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes vienytis. Tik susivienijusios į politinę organizaciją su karine galia, ir tik veikdamos kartu Vakarų demokratijos galėjo atgrasyti ir apsisaugoti nuo Sovietų sąjungos užpuolimo.

1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria remiantis buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis Aljansas NATO. Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija.

1952 m. prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija.

1955 m. – Vokietijos Federacinė Respublika.

1982 m. – Ispanija.

1999 m.- Lenkija, Čekija, Vengrija.

2004 m. prie Aljanso prisijungė Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Per daugiau kaip pusę amžiaus užsitęsusį Šaltąjį karą NATO, kaip blokas, niekuomet nekariavo. Nėra abejonių, kad Šaltojo karo metu NATO atliko savo vaidmenį – garantavo Europos saugumą, socialinį ir politinį Vakarų Europos stabilumą – ir taip prisidėjo prie Vakarų Europos
gerovės išsaugojimo ir kūrimo.

NATO ISTORINĖ RAIDA

1946 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europą perskyrė „geležinė uždanga“, padalijusi kontinentą į dvi Šaltojo karo krečiamas zonas. Sovietų sąjunga, okupavusi Rytų Europos tautas, puoselėjo tolesnius ekspansinius planus.

1948 12 10 Vašingtone prasidėjo JAV, Kanados ir Briuselio sutarties valstybių (Belgijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Prancūzijos) derybos dėl gynybinės Šiaurės Atlanto sutarties pasirašymo.

1949 03 15 Danija, Islandija, Italija, Norvegija ir Portugalija pakviečiamos dalyvauti derybose dėl Šiaurės Atlanto sutarties.

1949 04 04 siekdamos atgrasyti priešą ir apginti savo nepriklausomybę Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, kurios pagrindu buvo įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Steigiamąja sutartimi buvo patvirtintas įsipareigojimas tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, o karinio puolimo atveju – gintis bendromis pastangomis.

1950 12 19 Šiaurės Atlanto taryba patvirtino pirmąjį Vyriausiąjį Jungtinių pajėgų Europoje vadą – generolą Dvaitą Eizenhauerį (Dwight Eisenhower).

1950 12 20 Briuselio sutarties valstybės nusprendė savo karinę organizaciją integruoti į NATO.

1950 m. prasidėjus Korėjos karui Aljanso šalys nusprendė kurti integruotas karines pajėgas.

1951 04 02 Monse, netoli Paryžiaus, įsteigta Jungtinių pajėgų Europoje Vyriausioji vadavietė.

1951 10 17 Londone pasirašyti Šiaurės Atlanto sutarties protokolai dėl Graikijos ir Turkijos įstojimo.

1952 02 į NATO buvo priimtos Turkija ir Graikija

1952 02 reorganizuota NATO struktūra, Aljansas pertvarkytas į nuolat veikiančią organizaciją su būstine Paryžiuje.

1954 03 31 SSRS paprašė būti priimta į NATO.

1954 05 07 JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija atmetė SSRS prašymą priimti ją į NATO

1954 10 23 Paryžiuje Briuselio sutarties valstybės (Belgija, Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Prancūzija) pasirašė papildomus sutarties protokolus dėl Vakarų Europos sąjungos įkūrimo. Į organizaciją priimtos Italija bei Vokietija, o pastaroji pakviesta stoti į NATO.

1955 05 05 Vokietijos Federacinė Respublika tapo NATO nare.

1955 07 18-23 Paryžiuje įvyko pirmoji NATO valstybių parlamentarų konferencija. Nuo 1966 m. lapkričio mėnesio parlamentarų susitikimai vadinami Šiaurės Atlanto asamblėja.

1955 12 15-16 Šiaurės Atlanto taryba Aljanso pajėgas nutarė apginkluoti branduoliniais ginklais.

1955 pasirašyta Varšuvos sutartis (paktas) – atsvara NATO (sutartį pasirašė SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Vokietijos Demokratinė Respublika, Rumunija).

1958 04 15-17 NATO šalių gynybos ministrai patvirtino gynybinės NATO strategijos koncepciją.

1961 12 13-15 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikimas Paryžiuje griežtai pasmerkė Berlyno sienos statybą ir nusprendė atnaujinti diplomatinius kontaktus su SSRS siekdamas pratęsti derybas. Nuspręsta sukurti mobiliąsias NATO pajėgas.

1963 06 25 JAV prezidentas Džonas Kenedis (John Kennedy) vizito Europoje metu patvirtino JAV garantijas ginti Europą ir lygiateisės narystės NATO Aljanse principą.

1963 07 15-25 Maskvoje vyko JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS derybos dėl branduolinių bandymų uždraudimo atmosferoje, kosmose ir po vandeniu.

1963 07 29 Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) pareiškė, kad Prancūzija neprisijungs prie Maskvoje parengtos sutarties dėl dalinio branduolinių bandymų uždraudimo.

1963 08 05 Maskvoje pasirašyta JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS sutartis dėl dalinio branduolinių bandymų uždraudimo.

1965 09 09 Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) pareiškė, kad Prancūzija ketina iki 1969 m. pasitraukti iš NATO karinių struktūrų.

1966 03 10 Prancūzija oficialiai pareiškė apie pasitraukimą iš integruotų NATO karinių struktūrų.

1966 10 26 Šiaurės Atlanto taryba nusprendė perkelti NATO vadavietę į Belgiją.

1967 12 13-14 Šiaurės Atlanto Ministrų taryba patvirtino Pjero Harmelio (Pierre Harmel, Belgija) pranešimą dėl tolesnių Aljanso tikslų. Gynybos planavimo komitetas patvirtino naują NATO „lankstaus atsako“ (flexible response) strateginę koncepciją.

1970 12 02-04 vyko Jungtinis Šiaurės Atlanto Ministrų tarybos ir Gynybos planavimo komiteto susitikimas Briuselyje. Pritarta JAV pasiūlymui nemažinti JAV pajėgų Europoje, jeigu nebus pasiekta atitinkamo susitarimo tarp Rytų ir Vakarų. NATO Europos šalys patvirtino Europos gynybos stiprinimo programą.

1973 01 31 – 06 29 daugiašalės parengiamosios NATO ir Varšuvos pakto valstybių derybos Vienoje dėl abipusio ginkluotės sumažinimo.

1973 10 30 Vienoje prasidėjo NATO ir Varšuvos pakto valstybių derybos dėl abipusio ginkluotės sumažinimo Europoje.

1974 08 14 Graikija atšaukė savo dalinius iš integruotos NATO karinės struktūros (vėl integruoti 1980 m. spalio 20 d.)

1976 01 21-22 NATO branduolinio planavimo grupės susitikime Hamburge gynybos ministrai apsvarstė SSRS strateginių branduolinių pajėgų stiprinimo grėsmę ir abipusio jėgų balanso stabilizavimo priemones.

1978
04 18-19 Branduolinio planavimo grupės susitikime Frederikshaune (Danija) NATO gynybos ministrai išreiškė susirūpinimą dėl SSRS ilgojo nuotolio branduolinių raketų potencialo stiprinimo.1978 12 05-06 patvirtinta ankstyvojo oro taikinių aptikimo ir kontrolės sistemos kūrimo programa.

1979 12 12 Briuselyje įvyko specialus NATO valstybių užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimas, kuriame priimtas „dvigubos eigos“ (double track) sprendimas dėl branduolinių pajėgų modernizavimo ir JAV sausumos raketų sistemų Cruiz ir Pershing-2 dislokavimo Europoje.

1979 12 29 Speciali Šiaurės Atlanto tarybos sesija, skirta SSRS invazijai į Afganistaną aptarti.

1979 12 priimtas Double track (Dvigubos eigos) sprendimas dėl branduolinių pajėgų modernizavimo ir JAV sausumos raketų sistemų dislokavimo Europoje.

1981 11 18 JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė apie naują ginkluotės kontrolės iniciatyvą ir derybas dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų bei strateginės puolamosios ginkluotės sumažinimo.

1981 12 10-11 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikime pasirašyti protokolai dėl Ispanijos įstojimo į NATO.

1982 01 11 Speciali Šiaurės Atlanto tarybos ministrų sesija priėmė deklaraciją dėl įvykių Lenkijoje.

1982 05 30 Ispanija tapo NATO nare.

1983 03 23 JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė išsamią tyrimų programą, skirtą pašalinti SSRS strateginių branduolinių raketų keliamą grėsmę (Strateginė gynybos iniciatyva).

1983 10 23 Didžiojoje Britanijoje pradėtos dislokuoti NATO vidutinio nuotolio branduolinės raketos.

1986 03 12 visuotiniame referendume Ispanija pritarė tolesnei šalies narystei NATO, nedalyvaujant integruotoje karinėje Aljanso struktūroje.

1987 01 26 Ispanija atnaujino derybas su NATO dėl jos ginkluotųjų pajėgų vaidmens Aljanso struktūroje.

1987 02 17 Vienoje prasidėjo NATO ir Varšuvos pakto pasitarimas dėl įprastinės ginkluotės Europoje nuo Atlanto iki Uralo derybų mandato.

1987 11 02 Vienoje NATO ir Varšuvos pakto valstybių delegacijos sutarė 1988 m. pradėti derybas dėl įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje.

1987 12 08-10 SSRS ir JAV aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone. Pasirašyta sutartis dėl žemėje dislokuotų vidutinio nuotolio branduolinių raketų visiško likvidavimo; sutartis dėl branduolinių bandymų stebėjimo priemonių; baigiamasis susitikimo pareiškimas – dėl smarkaus strateginės branduolinės ginkluotės sumažinimo.

1987 12 11 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikime Briuselyje aptarti SSRS – JAV aukščiausio lygio susitikimo Vašingtone rezultatai. Pasirašytos dvišalės sutartys tarp JAV ir Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos, Nyderlandų ir Vokietijos Federacinės Respublikos dėl šių šalių teritorijose dislokuotų JAV raketų bazių inspektavimo.

1988 03 02-03 Šiaurės Atlanto tarybos valstybių vadovų susitikimas. Patvirtintas NATO politikos tęstinumas. Priimtas pareiškimas dėl įprastinės NATO ir Varšuvos pakto ginkluotės skaičiaus Europoje sulyginimo.

1989 03 06 Vienoje prasidėjo 23 valstybių (16 NATO + 7 Varšuvos pakto) derybos dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje bei visų 35 ESBK valstybių derybos dėl tarpusavio pasitikėjimo priemonių stiprinimo.

1989 05 29-30 NATO valstybių vadovų susitikimas Briuselyje. JAV prezidentas Džordžas Bušas (George Bush) paskelbė naujas įprastinės ginkluotės sumažinimo Europoje iniciatyvas. NATO patvirtino naują ginklų kontrolės ir nusiginklavimo koncepciją.

1989 sugriauta Berlyno siena, susivienijo Vokietija, pradėjo byrėti Varšuvos sutarties blokas.

1990 07 06 NATO valstybių vadovų susitikime Londone priimta deklaracija dėl Aljanso transformavimo; šioje deklaracijoje Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pateikti bendradarbiavimo pasiūlymai, tarp jų – užmegzti diplomatinius santykius su NATO.

1990 11 19 ESBK susitikime Paryžiuje NATO ir Varšuvos pakto valstybės pasirašė sutartį dėl įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje. 1990 11 Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijoje buvo pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus chartija. Su Chartijos pasirašymu siejama Šaltojo karo pabaiga.

1991 06 06-07 NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Kopenhagoje (Danijoje) priimtas pareiškimas dėl partnerystės su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis ir NATO saugumo funkcijų naujojoje Europoje.

1991 11 07-08 NATO valstybių vadovų susitikime Romoje paskelbta nauja NATO strateginė koncepcija, priimta deklaracija dėl taikos ir bendradarbiavimo.

1991 12 20 įvyko steigiamasis Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (NACC; North Atlantic Cooperation Council) susitikimas, kuriame dalyvavo 16 NATO, 6 buvusio Varšuvos pakto bei 3 Baltijos valstybės.

1991 subyrėjo Sovietų sąjunga.

1992 02 26 Šiaurės Atlanto taryba priėmė pareiškimą dėl buvusios Jugoslavijos; jame paragino visas konflikte dalyvaujančias puses laikytis paliaubų.

1992 03 13-16 Baltijos šalyse pirmą kartą lankėsi NATO generalinis sekretorius – Manfredas Viorneris (Manfred Wörner).

1992 09 02 Šiaurės Atlanto taryba sutarė dėl NATO priemonių, kurios padėtų JT, ESBK ir Europos Bendrijai stabilizuoti taiką buvusioje Jugoslavijoje, panaudojimo.

1993 08 25 Rusijos ir Lenkijos prezidentai Varšuvoje pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame
Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išreiškė palankumą Lenkijos siekiui tapti NATO nare.

1993 10 01 Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išsiuntė laišką Vakarų valstybių vadovams, įspėdamas, kad NATO nesiveržtų į buvusias komunistines Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Vietoje NATO plėtros B.Jelcinas pasiūlė Vakarų šalims kartu su Rusija garantuoti Rytų Europos saugumą.

1993 12 02 Šiaurės Atlanto tarybos ministrų susitikime Briuselyje aptarta nauja NATO bendradarbiavimo su kitomis šalimis koncepcija – Taikos partnerystės programa.

1993 LR Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje rekomendavo Vyriausybei įteikti prašymą, išreiškiantį Lietuvos siekį tapti NATO nare.

1994 01 04 Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui (Manfred Wörner) su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.

1994 01 10-11 NATO valstybių vadovų susitikime Briuselyje patvirtinta Taikos partnerystės programa ir pasiūlyta joje dalyvauti visoms Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos bei ESBK valstybėms. Susitikime pritarta mišrių jungtinių tikslinių pajėgų sukūrimui bei kitoms Europos saugumo ir gynybos identiteto formavimo priemonėms. Taip pat iš principo pritarta NATO plėtrai į Rytus. Paskelbta Aljanso dialogo su Viduržemio jūros regiono valstybėmis koncepcija.

1994 01 NATO įkūrė karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo programą „Partnerystė taikos labui“, kurioje galėjo dalyvauti ne tik Aljanso valstybės narės. Tarp programoje dalyvaujančių 27 valstybių: Rusija, neutralios valstybės – Austrija, Suomija, Švedija ir Šveicarija bei kitos. Ši programa buvo išplėsta ir patobulinta NATO viršūnių susitikimuose 1997 m. Madride ir 1999 m. Vašingtone.

1994 01 27 Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas oficialaus vizito į NATO būstinę metu pasirašė pagrindinį PTL dokumentą. Lietuva viena iš pirmųjų prisijungė prie PTL.

1994 03 11 Lietuva pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su NATO nare Danija. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis su NATO valstybe.

1994 04 18 JT generalinis sekretorius oficialiai paprašė NATO, kad jos oro pajėgos padėtų užtikrinti JT taikos pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje saugumą.

1994 04 22 Šiaurės Atlanto taryba nurodė NATO oro pajėgoms pradėti oro smūgių kampaniją prieš Bosnijos serbų sunkiąją ginkluotę, kol ji bus visiškai atitraukta nuo JT paskelbtų saugumo zonų.1994 11 18 Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos Respublikos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) individualią programą „Partnerystė taikos labui“. NATO šiai programai pritarė lapkričio 23 d.

1995 05 02 bendrame NATO Vyriausio politinio-karinio komiteto susitikimo su Lietuvos atstovais metu buvo susitarta dėl pirmojo Lietuvos Planavimo ir peržiūros proceso įvertinimo.

1995 12 15 NATO šalių ambasadoriai galutinai patvirtino taikos palaikymo operacijos Bosnijoje planą, pagal kurį JT taikdariai buvusioje Jugoslavijoje perduoda įgaliojimus tarptautinėms NATO vadovaujamoms Taikos įgyvendinimo pajėgoms.

1995 12 16 NATO taikos daliniai įžengė į Bosniją ir Hercegoviną.

1995 12 16 NATO taikos daliniai įžengė į Bosniją ir Hercogoviną ir prisidėjo nutraukdami karo veiksmus.

1996 LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl NATO plėtros.

1996 02 19 Lietuvos taikos palaikymo būrio (LITPLA) kariai, tarnaujantys Danijos batalione, išvyko į NATO vadovaujamą taikos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje.

1996 04 NATO Generalinis sekretorius Chavjeras Solana atvyko oficialaus vizito į Lietuvą.

1996 12 11 NATO valstybių užsienio reikalų ministrai susitikime Briuselyje apibrėžė Aljanso plėtros planus ir pasiūlė pradėti derybas su Rusija dėl glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje. JAV valstybės sekretorius Vorenas Kristoferis (Warren Christopher) užtikrino, kad NATO branduoliniai ginklai nebus dislokuoti naujųjų Aljanso narių ir buvusio Varšuvos pakto teritorijose.

1997 01 08 įsigaliojo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, įvardijęs integraciją į Europos ir transatlantines struktūras kaip prioritetinį Lietuvos politikos tikslą ir kaip nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonę.

1997 05 27 Paryžiuje Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir 16 NATO valstybių vadovai pasirašė chartiją – Pagrindinį aktą dėl Rusijos Federacijos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos santykių, bendradarbiavimo ir saugumo.

1997 05 29 Sintroje (Portugalijoje) vyko Šiaurės Atlanto tarybos užsienio reikalų ministrų ir Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos susitikimai. Aptarta NATO plėtra ir valstybės – kandidatės į NATO. Vietoje Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos įsteigta Euro-Atlanto partnerystės taryba (EAPT).

1997 05 NATO viršūnių susitikime (Madride) Čekija, Lenkija ir Vengrija buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės Aljanse, o Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija ir Slovėnija buvo paminėtos kaip potencialios kandidatės į NATO nares.

1997 07 08 įvyko NATO valstybių vadovų susitikimas Madride. Čekija, Lenkija ir Vengrija pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO. Kvietime pabrėžta, kad NATO durys lieka atviros kitoms kandidatėms.
priimtos deklaracijos dėl Euro-Atlanto saugumo ir bendradarbiavimo bei Bosnijos ir Hercegovinos.

1997 07 09 Euro-Atlanto partnerystės tarybos valstybių vadovų susitikimas. Pasirašyta NATO ir Ukrainos partnerystės sutartis.

1997 08 01 LR Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO. Spalio 9 d. Lietuvos ambasadoriumi NATO paskirtas buvęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. Pirmasis karinis atstovas prie NATO tapo kmdr. Eugenijus Nazelskis.

1997 11 16 visuotinis referendumas Vengrijoje dėl šalies narystės NATO. Narystę NATO palaikė 85 proc. rinkėjų. Iš viso referendume dalyvavo 49 proc. rinkėjų.

1997 12 16 NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašyti trys papildomi 1949 m. Šiaurės Atlanto sutarties protokolai dėl Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos priėmimo į NATO.

1998 04 30 JAV Senatas ratifikavo NATO plėtros dokumentus (80 balsų prieš 19).

1999 01 14 LR Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą, kuriame numatyta palaipsniui didinti karines išlaidas, kurios turėtų sudaryti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

1999 02 06 Rambujė (netoli Paryžiaus) prasidėjo taikos derybos dėl taikaus Kosovo konflikto sureguliavimo ir provincijos autonomijos.1999 03 12 Čekija, Lenkija ir Vengrija tapo NATO narėmis.

1999 03 18 Serbija atsisakė pasirašyti sutartį dėl NATO taikos pajėgų įvedimo ir Kosovo provincijos autonomijos.

1999 03 24 NATO paskelbė oro smūgių kampaniją prieš buvusią Jugoslaviją. Rusija sustabdė bendradarbiavimą su NATO.

1999 04 23-24 Jubiliejinis NATO valstybių vadovų susitikimas Vašingtone ir NATO įkūrimo 50-mečio minėjimas. Priimta nauja NATO strateginė koncepcija XXI amžiui; pagal ją NATO imsis krizių sureguliavimo vaidmens Euro-Atlanto erdvėje. Pritarta Europos Sąjungos saugumo ir gynybos identiteto formavimui. Patvirtinta NATO „atvirų durų “ koncepcija ir įvardytos devynios valstybės kandidatės. Nuspręsta stiprinti oro smūgius prieš buvusią Jugoslaviją, kol Serbija visiškai išves savo kariuomenę iš Kosovo.

1999 04 23-25 NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės Aljanse. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis šaliai, siekiančiai narystės NATO, pasirengti tapti pilnateise nare.

1999 04 25 Euro-Atlanto partnerystės tarybos valstybių vadovų susitikimas Vašingtone. Patvirtintas pranešimas dėl sustiprintos partnerystės XXI amžiuje.

1999 Aljanso pajėgos aktyviai prisidėjo prie konflikto Balkanuose sureguliavimo.

1999 09 Lietuva pristatė NATO pirmąjį metinį pasirengimo narystei planą.

2000 03 NATO pateikė pirmąją Lietuvos pažangos ataskaitą.

2000 05 19 Vilniuje devynių valstybių, siekiančių narystės NATO, užsienio reikalų ministrai pasirašė „Vilniaus pareiškimą“ dėl politinio ir praktinio bendradarbiavimo tarp šių šalių. Pareiškimą pasirašiusios valstybės pradėtos vadinti V9 grupe, o jų bendradarbiavimas – „Vilniaus procesu“.

2000 10 31 LR Vyriausybė patvirtino naują Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą 2001-2001 metams.

2001 01 25 LR Prezidento dekretu nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore misijoje prie Šiaurės Atlanto organizacijos ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) paskirta Gintė Bernadeta Damušis.

2001 05 10-11 įvyko devynių valstybių – kandidačių į NATO nares premjerų susitikimas Bratislavoje. Susitikimo metu priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros; prie „Vilniaus proceso“ prisijungė dešimtoji valstybė – Kroatija (V9 grupė peraugo į V10).

2001 05 23 vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001 – 2004 metams.

2001 05 27-31 Lietuvoje vyko NATO Parlamentinės asamblėjos sesija, kurioje pranešimą skaitė NATO generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas (George Robertson).

2001 07 06 Lietuvos kariniu atstovu prie NATO paskirtas plk. Alvydas Kunigėlis.

2001 09 11 Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke ir Vašingtone) įvykdyti teroristiniai aktai, po kurių NATO pirmą kartą veikė pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį. Šis įvykis iš esmės pakeitė pasaulio saugumo sampratą. JAV pradeda antiteroristinę operaciją „Tvirta taika“.

2001 09 18 Lietuva pristatė peržiūrėtas karinių pajėgų struktūras susitikime su NATO vyriausiuoju politiniu-kariniu komitetu. Lietuvos gynybos struktūrų peržiūra įvertinta labai gerai.

2001 10 04 pirmą kartą buvo pritaikytas 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: Aljansas nutarė veikti prieš islamo fundamentalistų teroristines grupuotes. Įvykdyti teroristiniai akta prieš taikius JAV gyventojus buvo įvertinti kaip iššūkis pasaulio demokratinei sąrangai bei visoms NATO valstybėms.

2001 11 21 Rusija ir NATO prakalbo apie naujos bendradarbiavimo formos – naujos NATO-Rusijos tarybos poreikį.

2001 atnaujinamas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp Rusijos ir NATO.

2002 02 22 Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas (George Robertson), labai gerai įvertinęs pasiektą pažangą rengiantis narystei Aljanse.

2002 03 18 Briuselyje Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos delegacija dalyvavo NATO Politinio karinio valdymo komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomos ekspertų parengtos išvados dėl Lietuvos pasirengimo
narystei NATO gynybos srityje. Tai buvo paskutinis Lietuvos karinių pajėgų pasirengimo narystei NATO įvertinimas prieš Aljanso valstybių vadovų susitikimą Prahoje.

2002 05 14-15 Reikjavike vyko NATO ir EAPT Užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu dar kartą buvo patvirtintas artėjančios NATO plėtros faktas.

2002 05 28 Romoje vyko susitikimas, po kurio formaliai pradėjo veikti NATO- Rusijos taryba.

2002 05 patvirtinta Lietuvos nacionalinio saugumo strategija, kurioje teigiama, kad Lietuvos narystė NATO yra vienas iš svarbiausių saugumo politikos tikslų.

2002 06 JAV pasiūlė Lietuvai dalyvauti antiteroristinėje operacijoje „Tvirta taika”; į Afganistaną išvyko 4 Lietuvos karo medikai ir apie 40 spec. pajėgų karių.

2002 07 6-7 Briuselyje vyko NATO ir EAPT Gynybos ministrų susitikimas, kuriame dalyvavę ministrai, tarp jų ir L.Linkevičius, kalbėjo apie EAPT ateitį naujos NATO plėtros perspektyvoje.

2002 09 24-25 Varšuvoje vyko NATO gynybos ministrų susitikimas dėl tolesnės NATO transformacijos.

2002 11 21 NATO viršūnių susitikime Prahoje Lietuva kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija pakviestos pradėti derybas dėl narystės Aljanse.

2002 11 21 Prahoje vykusio NATO Viršūnių susitikimo metu Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie Aljanso.

2004 m. kovo 1 dieną NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika dabartinių NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciją.

2004 m. kovo 11 dieną Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas.

2004 m. kovo 12 dieną LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą.

2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare. Vašingtone Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas perdavė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Vyriausybei.

ALJANSO STRUKTŪRA

KAIP VEIKIA NATO?

NATO yra ne viršvalstybinė, bet tarpvalstybinė organizacija. Tai nepriklausomų suverenių valstybių aljansas, susivienijęs, kad siektų bendro saugumo ir gintų bendras vertybes. Jos sprendimai priimami bendru sutarimu – konsensusu. Kad konsultacijos vyktų sklandžiau, kiekvienai valstybei narei atstovauja nuolatinė delegacija prie NATO politinės būstinės. Delegaciją sudaro Nuolatinis atstovas, vadovaujantis delegacijai, ir karinis atstovas. Jiems talkina civiliniai ir kariniais patarėjai, atstovaujantys savo šalims įvairiuose NATO komitetuose. NATO viduje buvo įsteigtos atskiros civilinės ir karinės struktūros, sprendžiančios politinius ir karinius Aljanso darbo aspektus. Abi struktūros palaiko NATO aukščiausią sprendimų priėmimo organą – Šiaurės Atlanto tarybą.

KONSENSUSAS IR BENDRAS

Aljansas yra pagrįstas bendru įsipareigojimu praktiniam abipusiam bendradarbiavimui gynybos ir saugumo klausimais. NATO neturi jokių balsavimo procedūrų, sprendimai priimami konsensuso arba bendro pritarimo pagrindu. Tai reiškia, kad esminė sprendimų priėmimo proceso dalis – tai politinės konsultacijos. Visus NATO organus sudaro valstybių narių atstovai, kurių vaidmuo – perteikti sąjungininkėms savo šalies požiūrį ir pranešti savo vyriausybėms kitų sąjungininkių pozicijas.

Nors politinės konsultacijos NATO viduje yra esminė krizių valdymo dalis, dažnai siejama su įtampos ir sunkumų laikotarpiais, tai yra kasdienė veikla, leidžianti valstybėms narėms ištirti, kaip galima pasiekti sutarimo ir suformuluoti ilgalaikes strategijas. Konsultacijos vyksta įvairiomis formomis. Tai gali būti paprasčiausias dalijimasis arba keitimasis informacija ir nuomonėmis, pranešimas apie esamus ar galimus vyriausybių veiksmus ar sprendimus, kurie turi įtakos kitų sąjungininkių interesams, išankstinis įspėjimas apie vyriausybės veiksmus ar sprendimus ir galimybė kitiems juos komentuoti arba patvirtinti, diskusijos, siekiant bendro sutarimo dėl priimtinos politikos ar atliktinų veiksmų, konsultacijos, skirtos padėti valstybėms narėms susitarti dėl kolektyvinių sprendimų ar bendrų veiksmų.

Konsultacijų procesas yra nepertraukiamas. Kadangi valstybių narių atstovai dirba toje pačioje būstinėje Briuselyje, konsultacijos tarp sąjungininkių gali įvykti neilgai trukus po bet kurios jų prašymo arba NATO generalinio sekretoriaus iniciatyva. Konsultacijų mechanizmas užtikrina nuolatinį dialogą ir daugybę galimybių aptarti ir paaiškinti tai, kas kelia nerimą.

Kartais valstybės narės visiškai sutaria ir sprendimo priėmimas nekelia jokių rūpesčių. Kartais vyrauja daugumos požiūris, bet viena ar kelios šalys turi kitokią nuomonę. Tokiu atveju stengiamasi sumažinti skirtumą ir, jei reikia, siekiama kompromiso. Žinoma, skirtumai
būti ir neišspręsti. Tokiu atveju kiekviena valstybė narė gali laikytis savo pasirinkto kurso. Nė viena valstybė narė negali būti verčiama imtis veiksmų ar priimti sprendimą prieš savo valią. Tačiau apskritai kompromiso dvasia ir bendri interesai bei tikslai užtikrina, kad, nepaisant nuomonių skirtumo, galima rasti pakankamą bendrą pagrindą susitarti. Priimti Aljanso sprendimai atspindi bendrą visų dalyvaujančių šalių apsisprendimą.

NATO CIVILINĖ STRUKTŪRA

Svarbiausias sprendimų priėmimo organas – tai Šiaurės Atlanto taryba (angl. North Atlantic Council – NAC). Būdama atsakinga už visus NATO sprendimus, ji yra vienintelis Šiaurės Atlanto sutartimi įsteigtas organas. Svarbiausia, taryba yra politinis forumas, sutelkiantis visų valstybių narių atstovus diskutuoti politiniais ir veiklos klausimais. Ji gali rengti įvairių lygių susitikimus: paprastai kartą per savaitę susitinka kiekvienos šalies ambasadoriai, bent du kartus per metus – užsienio reikalų ar gynybos ministrai, o retsykiais – valstybių arba vyriausybių vadovai. Kad ir kokiu lygiu vyktų susitikimai, priimti sprendimai yra vienodai autoritetingi ir atspindi kiekvienos vyriausybės požiūrį. Paprastai Šiaurės Atlanto taryba renkasi, kad aptartų visiems rūpimus klausimus arba klausimus, kuriems reikia kolektyvinio sprendimo, tačiau nėra jokių apribojimų temoms, kuriomis Taryba gali diskutuoti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4273 žodžiai iš 8439 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.