Nato veiklos ir tarptautinio saugumo perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Nato veiklos ir tarptautinio saugumo perspektyvos

Turinys

Įvadas 3

NATO reikšmė XXI a. 3

Aljanso reorganizavimas: karinė bei politinė reikšmė 6

Išvados: sėkmingos veiklos perspektyva 9

Literatūros sąrašas 10

Įvadas

Įsimintinieji 2001 m. rugsėjo 11- osios įvykiai daugeliui pasaulio šalių parodė naują ir bene pačią grėsmingiausią tarptautinės “rykštės” – terorizmo – grėsmę. Ypač jautriai į šiuos įvykius reagavo demokratiškosios Vakarų bei kitos, pro vakarietiškos orientacijos šalys. Tai visai suprantama. Valstybės, propaguojančios tokias pačias ar bent jau labai panašias politines, socialines, ekonomines bei teisines vertybes, išvydo realią grėsmę savo saugumui. Ši grėsmė tarptautinei visuomenei buvo pademonstruota prieš pačią vakarietiškojo pasaulio lyderę – JAV. Ne veltui dauguma analitikų rugsėjo 11- osios įvykius vertina kaip didžiausią grėsmės Vakarams apraišką nuo Šaltojo karo pabaigos. Visgi, ši islamiškojo pasaulio “rykštė” smogė ne tik JAV, bet ir daugeliui kitų pasaulio valstybių. Prisiminkime vis dažnesnius teroristinius išpuolius Europos valstybėse, Pietryčių Azijoje, Okeanijos kurortuose ar kituose pasaulio kampeliuose. Taigi, tarptautinio saugumo bei stabilumo problema tapo labai aktualia XXI amžiaus pradžioje.

Kalbant apie saugumo politiką, be abejo, dažnam kyla asociacijos su NATO Aljansu. Būtent į tarptautinį saugumą ir stabilumą yra orientuotas NATO esminis uždavinys bei sutelktos pagrindinės Aljanso pajėgos. Šiame rašto darbe pro NATO, kaip svarbiausios Vakarų pajėgų vienijimo organizacijos, prizmę bus žvelgiama į pasaulinio stabilumo bei saugumo užtikrinimo galimybes XXI amžiuje. Jame bus apžvelgiama, kokių politinių bei karinių priemonių imasi Vakarai minėtosios problemos sprendimui. Remiantis aktualia, nauja medžiaga, bus bandoma paanalizuoti naująsias transatlantinio Aljanso priemones saugumo erdvės užtikrinimui bei šių priemonių ateities perspektyvas.

NATO reikšmė XXI a.

Šiandiena, be jokios abejonės, tarptautinio terorizmo ir didžiausio pavojaus Vakarams židinys yra Didieji Vidurio Rytai. Tai musulmoniškasis regionas nuo Maroko iki Pakistano, kuris, anot W. Marchallo, ir yra ta vieta, kur kaupiasi didžiausi vakarietiškąsias valstybes ypač bauginantys pavojai. Tai nihilistinis terorizmas, masinio naikinimo ginklai, piktavaliai diktatoriai ir žlugusios valstybės . Progresyvios politikos instituto Vašingtone direktorius labai tiksliai apibrėžia visus grėsmės šaltinius. Būtinas šių šaltinių panaikinimas ar kiek galima stipresnis suvaržymas, siekiant pakirsti šaknis tarptautiniam terorizmui. Tai ir yra prioritetinė Vakarų saugumo politikos kryptis. Prioritetą ji įgyja todėl, kad per pastaruosius ketverius ar penkerius metus iš Didžiųjų Vidurio Rytų kylantis nestabilumas ir nesaugumas yra pavojingiausias šiandienos tarptautinei sistemai. Kaip pažymi daugelis politologų, šis regionas užgožia kituose pasaulio regionuose kylančias problemas, tokias kaip aštrėjanti Šiaurės Korėjos konfrontacija saugumo ir masinio naikinimo ginklų kontrolės srityse, vis didėjantis autoritarizmas Rusijoje ir Baltarusijoje, bei lavina etninio ir kitokio pobūdžio neramumų Afrikos valstybėse.

NATO aljansas, kuriame ryškiai dominuoja JAV, patyrusios didžiulę terorizmo grėsmę, nukreipė savo dėmesį ir pagrindines pajėgas į Vidurio Rytus. Sąjungininkų Afganistane pradėta operacija “Tvirta taika” rėmėsi Šiaurės Atlanto sutarties penktuoju punktu. Taigi, Aljansas ėmėsi kovos priemonių prieš karščiausius pavojaus židinius. Intervencijos tikslas į Afganistaną buvo totalitarinio rėžimo, remiančio tarptautinį terorizmą, sunaikinimas. Kartu buvo siekiama smogti triuškinantį smūgį Al – Quaida tinklui. Nežiūrint to, kad kalnų regionuose dar kovojama su Talibano režimo ir Al – Quaida tinklo šalininkais, ši užduotis Aljansui dalinai pavyko. Žinoma, dar reikės daug įtemptų pastangų tam, kad įvesti stabilumą šioje šalyje. Stabilumo, kuris garantuotų pro vakarietišką toleranciją, reikia ne tik Afganistane, bet bene visose Didžiųjų Vidurio Rytų valstybėse. To jokiu būdu nepasieksi masinėmis karinėmis intervencijomis. Intervencijos į Afganistaną ir Iraką buvo laikomos būtinomis priemonėmis, kurios, beje, buvo panaudotos kaip paskutinės priemonės, siekiant Aljanso narių saugumo ateityje. Nors dėl intervencijos į pastarąją šalį tarp NATO narių iš Europos kilo nemažai klausimų ir abejonių dėl JAV vykdomos vienašališkos saugumo politikos. Anot specialistų, tai gali sukelti rimtas abejones dėl Aljanso ateities perspektyvų ir galimybių. Po JAV intervencijos į Iraką Europos šalys vis garsiau propaguoja kitokio pobūdžio priemones stabilumo Vidurio Rytuose įvedimui ir tarptautinio saugumo įtvirtinimui. Pabandysiu trumpai apžvelgti, kokios tai priemonės.

Visų pirma, NATO turėtų imtis aktyvesnio vaidmens užkirsti kelią konfliktams ir paremti politinius susitarimus regione. Taigi, Aljansas turėtų imtis naujo, sau neįprasto diplomatinio kongreso vaidmens . Disponuojant tokia karine galia, galima daryti įtaką kitų, t. y., trečiųjų šalių santykių raidai. Tik kyla klausimas, ar tokia įtaka bus pageidaujama. Šiuo atžvilgiu NATO turėtų laikytis objektyvumo principų. Turi būti vengiama vienos iš nesutariančių šalių interesų palaikymo.

Peteris Rundolfas,
Tarptautinės politikos instituto Berlyne analitikas, tokios diplomatinės NATO politikos sėkmės prioritetu laiko Izraelio – Palestinos konflikto efektyvų sureguliavimą. Šiam konfliktui ispręsti reikalingas „doras tarpininkas“, kuriuo pasitikėtų abi šalys ir kuris galėtų padėti susitarti dėl sudėtingo saugumo paketo, o paskui jį efektyviai įgyvendinti. JAV, kaip ir Europa, to padaryti negali, nes nėra laikomos nešališkomis. Galbūt šiuo metu tai gali pasirodyti nerealu, bet bene vienintelė institucija, kuri per artimiausius kelerius metus gali imtis efektyvesnio šios problemos sprendimo, greičiausiai ir yra NATO. Minėtasis politikos analitikas taip apibūdina šios problemos sprendimą: “NATO pajėgos suteiktų saugumo garantijas, kurios palengvintų derybomis pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą sukurti dvi valstybes. Naujajai Palestinos valstybei prireiktų pagalbos nuginkluoti Hamas ir kitas teroristų grupes, o Izraelis norėtų žinoti, kad jam neteks vienam nešti savo piliečių saugumo naštos” . Reikia pabrėžti tai, jog objektyvus šio konflikto išsprendimas, tenkinantis ne tik Izraelio, bet ir musulmoniškosios Palestinos siekius, labai pakeltų Vakarų įvaizdį Didžiuosiuose Vidurio Rytuose. Ir galimas daiktas, jog ši sėkminga diplomatinė misija taptų tikru sėkmės tramplinu, siekiant stabilizuoti Vakarų santykius su visomis musulmoniškomis valstybėmis ir taip naikinti esmines tarptautinio terorizmo prielaidas.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 986 žodžiai iš 2663 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.