Nato1
5 (100%) 1 vote

Nato1

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) buvo įkurta 1949m Šiaurės Atlato sutartimi, kuri plačiai visuomenei geriau žinoma kaip Vašingtono sutartis.

Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

NATO įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ą straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO priambulėje, Aljanco nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.

Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritaria visos valstybės-narės.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.

NATO transformacija

1989m Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991m pratęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 1989m įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas Romos aukščiausio lygio susitikime 1991m, išaugęs bendradarbiavimas ir kordinacija su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

NATO politinės ir karinės struktūros

Šiaurės Atlanto sąjungos taryba(NAC)

NAC yra pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas. Ji turi efektyvią politinę valdžia, sprendimų galias ir susideda iš visų 19 NATO valstybių atstovų, posėdžiaujačių bent kartą per savaitę. Šiaurės Atlanto sutartis numato Tarybai pačiai kurti papildomus organus. Jos veikloje nenumatyta balsavimų arba daugumos priimta sprendimo teisė, todėl visų narių vyriausybės yra Tarybos suformuluotos politikos dalis. Kiekviena atstovaujama valstybė išlaiko savo suverenumą ir yra atsakinga už savo veiksmus.

Taryboje kiekvienai vyriausybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintis ambasadoriaus rangą, o dirbti padeda įvairaus dydžio politinis ir karinis personalas arba delegacija prie NATO. Tarybos susirinkimams vadovaujo NATO generalinis sekretorius.

Gynybos planavimo komitetas(DPC)

Komitetas sprendžia bendros gynybos ir gynybos planavimo klausimus

Branduolinio planavimo grupė(NPG)

Tai pagrindinis koncultacijų forumas dėl branduolinių pajėgų vietos NATO saugumo ir gynybos politikoje.

Karinis komitetas- tai vyriausioji vadovybė, kurią kontroliuoja Taryba ir DPC, o kai reikalai susiję su branduoliniu ginklu-NPG. Jis susideda iš valstybių štabų viršininkų.

NATO finansavimas

NATO struktūroms išlaikyti yra suskurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, remdamosis išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t.y. karinį ir civilinį biudžetus. Spręsti finansiniam išteklių sunkumams buvo įkurta Vyriausioji išteklių taryba(SRB).

Naujos pajėgų struktūros

Nuo 1990 06 vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskirtas karines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO tiek VES.

Pasikeitus padėčiai 1993m NATO valstybių taikos metu esančios pajėgos, palyginti su 1990m, sumažėjo ¼ . NATO dispozicijai priklausančias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito ragavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir neišskleistos (rezervinės) pajėgos.

Partnerystė taikos labui(PFP)

Ji pristatyta NATO 1994 sausio mėn. Briuselio aukščiausio lygio susitikime. Ši programa siekė išplėsti ir intensyvinti politini bei karinį bendradarbiavimą Europoje, padidinti stabilumą, sumažinti grėsmę taikai ir stiprinti Aljanso bendradarbiavimą. Joje dalyvauja ir Lietuva.

NATO vaidmuo taikos palaikymo procese buvusioje Jugoslavijoje

1992m buvo nuspręsta palaikyti taikos palaikymo operacijas. 1995m konfliktas buvo galutinai išspręstas bendradaarbiuajant su JT. Prasidėjo NATO vadauvaujamų taikos palaikymo pajėgų dislokavimas Bosnijoj Hercogovinoj. NATO pasmerkė priešiškas Bosnijos serbų akcijas. JT perdavus valdžią į NATO rankas 1995 12 14d buvo pasirašyta taikos sutartis ir leido sukurti NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Bosnijoje.

Ginklų kontrolė

Aljanso tikslas- užkirsti kelia NBC(branduolinių) ginklų platinimui, bei juos naikinti diplomatinėmis priemonėmis. Šiaurės Atlanto taryba įkūrė politinę-karinę grupę dėl ginglų platinimo(SGP). Ji vykdo tarptautine ginklų kontrolę bei reguliuoja nusiginklavimo ir neplatinimo normas, susitarimus. Taip pat buvo įsteigta
NATO vyriausioji gynybos grupė platinimo klausimais(DGP), kuri svarsto karines galimybes, reikalingas siekiant sustabdyti NBC platinimą ir apsaugoti NATO gyventojus, teritoriją bei pajėgas. Aljanso karinių galimybių vaidmuo pasireiškė NBC ginklų devalvavimu, ginklų įsigyjimo paklausos mažinimu ir jų įsigyjimo ar panaudojimo kaštų didinimu.

Aljansas yra sudaręs sąveiką su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija(ESBO), kuri atlieka esminį vadmenį palaikanrt saugumą ir stabilumą Europos žemyne. NATO taip pat sudarius sąjungą su VES.

Visi pilnateisiai VES nariai yra NATO nariai. Šis ryšys sustiprina abiejų organizacijų turimas saugumo garantijas. Didėjantis Europos valstybių narystės NATO, ES, VES suderinamumas turės teigiamą įtaką Europos saugumui.

NATO plėtimasis

NATO užsienio reikalų ministrai nutarė, kad plėtimosi stadiją sudarys 3 elementai: intensivus ir individualus dialogas su suinteresuotais partneriais, grindžiamas plėtimosi studija ir pirmoje fazėje atliktais pristatymais; tolesnis PFP programos stiprinimas, aptarimas, kaip NATO turi persitvarkyti, kad užtikrintų, jog plėtimasis nepakenks Aljanso efektyvumui.

Madrido deklaracija

1997 07 08 Madride įvyko NATO aukščiausio lygio susitikimas, kuris apibrėžė naujus NATO tikslus, žengiant į XXI amžių. Ji įeis į NATO istoriją kaip dokumentas, kuriuo 3 vidurio Europos valstybės- Vengrija, Čekija ir Lenkija- buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 952 žodžiai iš 3051 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.